- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-13-309/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Vygintas Stricka
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš A. Š. nukentėjusiajam D. K. 8 000,00 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. Š. valstybinei ligonių kasai 4 886,85 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai, 85 ct) Eur už D. K. suteiktas gydymo paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 16.50 val., daugiabučio namo koridoriuje, prie savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą peiliu dūrė D. K. į krūtinę, taip padarydamas jam sužalojimus: durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą, pasireiškusį krūtinės ląstos kairės pusės durtine-pjautine žaizda, širdiplėvės ir kairio skilvelio pažeidimu, kairio plaučio pažeidimu, kairiuoju hemopneumotoraksu ir dėl sužalojimų visumos – krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo su širdiplėvės, kairio skilvelio ir plaučio pažeidimu, sunkiai sutrikdė D. K. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašė: sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis; sumažinti iš jo priteistą civilinį ieškinį. Nurodė, kad D. K. ir D. D. jį nuolat žemindavo ir tąkart užsipuolė jį bei jo sugyventinę. Įvykio metu jis buvo sužalotas, keturis mėnesius buvo nedarbingas, jo sveikata po įvykio yra labai pablogėjusi.
Šiaulių apygardos teisme 2016 m. spalio 28 d., 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. gauti nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo papildymai. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatyme apeliantams nenumatyta galimybė paduotus apeliacinius skundus keisti ar pildyti, šie skundai gali būti tik atšaukiami (BPK 316 straipsnis), be to, minėti skundo papildymas ir prašymai pateikti praleidus nuosprendžio apskundimo terminą (paskutinė nuosprendžio apskundimo diena buvo 2016 m. spalio 17 d.), pateikti skundo papildymai nenagrinėjami.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai, jos nebeginčijo, prašė taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taip pat prašė sumažinti iš jo priteistą civilinį ieškinį.
Nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus ir išanalizavusi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą – sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą panaudodamas peilį, juo durdamas į širdies sritį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta nepataisomų pasekmių, pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertino ir tai, kad, nors A. Š. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs (2 t., 23, 24, 30–32 b. l., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra baustas administracine tvarka, (2 t., 33–35, 36 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. Š. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, dydžiu mažesnę, negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taigi konstatuoti, kad nuteistajam paskirta bausmė per griežta ir ją švelninti, nėra pagrindo.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Nors A. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu trejiems metams, tačiau jis nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, byloje nustatyta, kad jis veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę ir padarė jam durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą, pasireiškusį krūtinės ląstos kairės pusės durtine-pjautine žaizda, širdiplėvės ir kairio skilvelio pažeidimu, kairio plaučio pažeidimu, kairiuoju hemopneumotoraksu ir dėl sužalojimų visumos – krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo su širdiplėvės, kairio skilvelio ir plaučio pažeidimu, be to, nors apeliantui teistumas yra išnykęs, tačiau jis anksčiau buvo teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, priešingai, teigė, kad jis nusikaltimo nepadarė, buvo priverstas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nors tai byloje nenustatyta, taip siekdamas išvengti atsakomybės, ir tai rodo, kad jis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
Nors iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų matyti, kad A. Š. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, psichinė negalia iš vaikystės, lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas (2 t., 133, 134 b. l.), jis mokėsi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, skirtoje sutrikusio intelekto mokiniams (2 t., 81 b. l.), nuo privalomosios karo tarnybos buvo atleistas dėl amžiaus (2 t., 84 b. l.), jo darbingumo lygis yra 45 procentai (2 t., 174 b. l.), tačiau Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl A. Š. konstatuojamo psichikos sutrikimo jis galėjo visiškai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai teisingai valdyti, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., 65–67 b. l.). Duomenų, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, byloje nėra, to nepatvirtina ir A. Š. atlikto galvos smegenų tyrimo rezultatai (2 t., 131 b. l.). Kartu pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatas asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam A. Š. tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turėtų būti užtikrinta ir pastarajam esant laisvės atėmimo vietoje.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 55 b. l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir jam iš A. Š. priteisė 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašė sumažinti iš jo priteistą civilinį ieškinį.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam D. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir A. Š. turtinę padėtį, taip pat jo galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taigi, tenkinti nuteistojo prašymą ir mažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos žalos dydį nėra pagrindo.
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš A. Š. 4 886,85 Eur už nukentėjusiojo D. K. gydymą (1 t., 104–105). Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl D. K. gydymo patyrė 4 886,85 Eur išlaidų (1 t., 106 b. l.), konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesais pareikštą civilinį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.