Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 12:22 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus. Taip R. M. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu R. M., išsakydama savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, nurodė savo kaltę pripažįstanti. Paaiškino, kad rugsėjo 1 d. prie prekybos centro „Norfa“ ji įvažinėjo į aikštelę ir buvo užspausta kito automobilio. Nenorėjo susiliesti su išvažiuojančiais automobiliais, todėl prisispaudė prie dešinės pusės. Pravažiavo labai įsitempusi ir nepajuto, kad užkliudė kitą automobilį. Automobilių kontaktą ji pripažįsta. Pavažiavo visai netoli, 10-15 metrų, ir prisiparkavo. Sustoti šalia nukentėjusio automobilio nebuvo vietos. Kažkokia jauna šeima jai mojavo, kad ji užkliudė. Ji apžiūrėjo savo automobilį ir jai nieko nesimatė, jos automobilis nebuvo apgadintas. Ji apžiūrėjo nukentėjusio automobilį. Jo bamperio kampas buvo nubrauktas, nudraskymas prilygo atsirėmimui į betoninę sieną, buvo apsišerpetojęs. Kadangi jos automobilis apgadintas nebuvo, jai kyla abejonės, ar šie apgadinimai buvo padaryti kontaktuojant su jos automobiliu. Ji užrašė savo telefono numerį ir užkišo už nukentėjusiojo automobili valytuvo. Tačiau žmogus jai nepaskambino. Ji teiravosi jo, kodėl nepaskambino, tačiau nukentėjusysis kategoriškai atsakė, kad jam apmokės draudimas, o ji tegu tvarkosi su policija. KET reikalavimai kaip elgtis po eismo įvykio jai žinomi, tačiau įvykio metu ją labai spaudė, ji išsigando. Be to buvo paliktas jos neįgalus tėvas, ilgai laukti policijos ji negalėjo.

Nukentėjusysis J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jis su tėvu atvažiavo prie prekybos centro „Parkas Outlet“, pastatė mašiną ir nuėjo apsipirkti. Apie 12 val. grįžo padėti prekes ir vėl nuėjo į prekybos centrą. Tuo metu automobilis buvo tvarkingas. Kai jie grįžo antrą kartą, buvo apgadintas automobilio kairės pusės priekinis bamperis. tada paskambino policijai. Įvykio liudytojas nurodė, kad išvažinėjanti mašina užkabino jo automobilį, nuvažiavo į kitą aikštelės pusę, nuvalė savo automobilio vietą, kuria užkabino, ir nuvažiavo. Jo automobilį apgadinęs automobilis buvo Mazda. Apgadinimus padariusio vairuotojo nebuvo. Su R. M. apie žalos atlyginimą jis nekalbėjo, ji tuo nesidomėjo. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis Audi A4, apgadinimai fiksuoti byloje esančiose nuotraukose. Atėjęs į įvykio vietą jis už valytuvų rado užkištą tuščią popieriaus lapelį.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugsėjo 1 d. buvo susitarusi su R. M. susitikti apie 12 val., turėjau jai perduoti vaiko rūbelius. Ji atėjo anksčiau prie Solo Vynotekos, buvo po 11 val. Ėjo link draudimo palei Norfos parduotuvę. Pastebėjo ant kampo stovintį automobilį Audi, sidabrinės spalvos, kurio vairuotojo pusės galinis bamperio kampas buvo stipriai apibrozdintas (liudytoja nurodė šio automobilio stovėjimo vietą eismo įvykio vietos schemoje). Šis automobilis stovėjo įvažiavęs į parkavimo vietą galu. Žinojo, kad R. M. atvažiuos sidabrine Mazda. Laukė jos prie ERGO draudimo. Pamatė atvažiuojančią Mazdą, kuri pravažiavo pro ją. Tada ji paskambino R. M. ir pasakė, kad ji ne ten nuvažiavo, ir nuėjo laukti prie Solo Vynotekos. Joms susitikus R. M. paėmė iš jos daiktus ir jos išsiskyrė. Tai buvo apie 11.30 val. Ji nematė, kur nuvažiavo R. M.. Kalbos su ja apie incidentą nebuvo. Po to vėliau susitikus su R. M. ši sakė, kad įvyko toks nemalonus atvejis. Liudytoja stovėjo ties R. M. automobilio keleivio puse ir gali patvirtinti, kad šis automobilis nėra apgadintas.

Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad išvažinėdamas iš Norfos automobilių stovėjimo aikštelės jis pastebėjo kaip Mazda automobilis, darydamas posūkį į dešinę, kliudė Audi A4. Kontaktavo Mazdos dešinys keleivio šonas ir Audi galinis vairuotojo pusės bamperis. Mazda truputį pavažiavusi sustojo. Mazdos vairuotoja buvo R. M.. Ji apžiūrėjo savo automobilį, skudurėliu bandė nuvalyti jo nubrozdinimus. Ji buvo priėjusi prie nukentėjusio automobilio, pažiūrėjo kas atsitiko. Kad ji būtų rašiusi raštelį ir jį palikusi jis nematė. Gal būt tuo metu buvo nuėjęs prie apsaugos posto. Matė, kad buvo priėję kiti žmonės ir užkišo raštelius. Pamatęs, kad Mazda išvažiuoja, jis užsirašė valstybinius numerius ir pranešė policijai. Nukentėjusio automobilio apgadinimus jis matė, jie užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 26, 27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad jie patvirtina esmines kaltinimo faktines aplinkybes, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.

Iš R. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų galima spręsti, kad ji savo kaltę neigia, nes ji ginčija, kad jos ir nukentėjusiojo automobilių kontakto metu buvo padaryti byloje fiksuoti automobilio Audi apgadinimai, neigia ir savo pačios automobilio apgadinimus, taip pat tvirtina palikusi įvykio vietoje savo telefono numerį. Tačiau jos parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad byloje esančiose nuotraukose (b. l. 26-27) užfiksuoti jo automobilio Audi, v/n (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairio kampo apgadinimai buvo padaryti būtent nagrinėjamo įvykio metu, iki tol jų nebuvo. Įvykio tyrimo metu sugretinus automobilius Mazda 3 ir Audi A4 konstatuota, kad automobilio Audi apgadinimai atsirado po kontakto su automobiliu Mazda (b. l. 28-29). Kad tarp šių automobilių buvo kontaktas neginčija ir pati R. M.. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobiliui Mazda pravažiuojant pro nukentėjusiojo automobilį įvyksta susidūrimas, kurio metu nuo kontakto automobilis Audi akivaizdžiai pavažiuoja atgal. Susidūrimo faktą patvirtina ir liudytojo D. Š. parodymai. Nukentėjusysis J. P. ir liudytojas D. Š. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Iš vaizdo įraše fiksuotos eismo įvykio situacijos matyti, kad automobilis Mazda kontaktavo dešinės pusės šonu, maždaug ties galinėmis durelėmis, su automobilio Audi galinės kairės pusės bamperio kampu. Būtent toje vietoje ir yra nuotraukose (b. l. 26-27) užfiksuoti automobiliui Audi padaryti apgadinimai. Kad įvykio metu buvo padaryti būtent šie automobilio Audi apgadinimai patvirtino ir liudytojas D. Š.. Iš vaizdo įraše fiksuoto automobilio Audi pavažiavimo atgal spręstina apie pakankamą kontakto stiprumą, kad atsirastų tokio masto ir pobūdžio apgadinimai. Šių duomenų visumą leidžia teismas konstatuoti, kad R. M. vairuodama automobilį Mazda 3 ir sukdama į dešinę nepaliko pakankamo tarpo iš šono, taip nesilaikydama KET 132 punkto reikalavimų, dėl ko kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šių duomenų pakanka tam, kad būtų konstatuoti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Spręsdamas, ar minėto susidūrimo metu buvo apgadintas ir R. M. vairuotas automobilis Mazda, visų pirma teismas pažymi, kad ši faktinė aplinkybė veikos kvalifikavimui kaip ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytam pažeidimui jokios esminės reikšmės neturi, nes, kaip matyti iš automobilio Mazda savininkės L. K. paaiškinimų (b. l. 20), R. M. įvykio metu automobilį valdė teisėtai, jokių pretenzijų dėl žalos nėra reiškiama. Iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad 2013-09-24 atliktos automobilio Mazda apžiūros metu įlenkimų ir įbrėžimų žymių nerasta (b. l. 23, 24). Tačiau tai jokiu būdu negali būgti vertinama kaip pagrindas išvadai, kad kontakto tarp automobilių Mazda ir Audi apskritai nebuvo ar, kad jo metu nebuvo apgadintas automobilis Audi. Šiuo atveju būtina įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, po automobilių susidūrimo R. M. sustojusi iš karto nuėjo apžiūrėti savo automobilio Mazda galines dešinės pusės dureles ir net tris kartus su atitinkamais laiko intervalais priėjusi intensyviai skudurėliu jas valė ir trynė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo valoma vienoje konkrečioje vietoje ir labai intensyviai. Be to, kaip matyti iš automobilių sugretinimą atlikusios policijos pareigūnės A. S. tarnybinio pranešimo, ant automobilio Mazda galinių dešinės pusės durų, jų rankenos bei galinio dešinės pusės sparno matėsi akivaizdūs poliravimo pastos likučiai (b. l. 30). Įvertinęs šių duomenų visumą, taip pat vaizdo įraše fiksuoto kontakto intensyvumą ir pobūdį (braukiamas), teismas pripažįsta, kad nagrinėjamo susidūrimo metu ant R. M. vairuoto automobilio Mazda liko susidūrimo pėdsakai, kurie buvo pašalinti atlikus papildomus valymo bei poliravimo veiksmus.

KET 234 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. R. M. apie įvykį policijai nepranešė. Teismui ji nurodė, kad jai buvo žinomi KET reikalavimai, kaip turi būti elgiamasi įvykus eismo įvykiui. Jos teiginių apie tai, kad įvykio vietoje nukentėjusiam ji paliko raštelį su savo telefono numeriu, nepatvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad R. M. ne paliko raštelį, o priešingai – paėmė kito asmens už valytuvo užkištą raštelį ir nuėjusi sėdo į automobilį bei išvažiavo. Kad įvykio vietoje nebuvo paliktas R. M. raštelis patvirtina ir J. P., D. Š. parodymai. Įvertinęs vaido įraše fiksuotą laiką, kurį R. M. sugaišo valydama savo automobilio šoną, teismas sprendžia, kad ypatingos skubos siekiant sugrįžti pas paliktą neįgalų tėvą, kaip nurodė R. M., nebuvo. Šie duomenys leidžia teismui konstatuoti esant visus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementus.

Liudytojos J. M. parodymus teismas vertina kaip nereikšmingus nagrinėjamai bylai, nes ši liudytoja nurodė susitikusi su R. M. apie 11.30 val., tai yra iki nagrinėjamo įvykio. Kur nuvažiavo R. M. po susitikimo liudytoja nematė. Vertindamas liudytojos teiginius apie matytus sidabrinės spalvos automobilio Audi apgadinimus teismas atsižvelgia į tai, kad liudytoja nurodė kitą, nei įvykio vietos schemos, nukentėjusiojo J. P., liudytojo D. Š. parodymų, vaizdo įrašo pagrindu nustatyta nukentėjusiojo automobilio stovėjimo vietą. Liudytoja taip pat tvirtino, kad jos matytas apgadintas automobilis stovėjo įvažiavęs į parkavimą vietą galu, kai tuo tarpu iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nukentėjęs automobilis stovėjo įvažiavęs priekiu. Tai užfiksuota ir įvykio vietos schemoje. Todėl teismas sprendžia, kad liudytojas J. M. nurodytas jos matytas apgadintas automobilis su nagrinėjamu įvykiu nėra susijęs.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. M. (praeityje keturis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, prižiūri neįgalų, specialaus nuolatinės slaugos poreikį turintį tėvą). Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau R. M. skirtinos minimalios ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

R. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.