- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-197-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01552-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Atsakovas
- E. P., J. P.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų E. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsakovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams E. P., J. P. dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams E. P., J. P. dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo ir nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 1 605 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriame taip pat prašė atleisti juos nuo 11 250 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Atsakovai nurodė, kad jų turimam nekilnojamajam turtui yra taikytas areštas, todėl jie šiuo turtu negali disponuoti. Atsakovai paaiškino, kad jie yra senyvo amžiaus – atsakovei E. P. yra 89 metai, o atsakovui J. P. – 86 metai, jiems yra nustatytas neįgalumas. Atsakovai pažymėjo, kad neturi santaupų. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio. Tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsakovai prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus iki 2019 m. gruodžio 5 d. sumokėti 3 000 Eur žyminio mokesčio dalį, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
4. Teismas, įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes, kad jų nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas, kad jie yra pensinio amžiaus, jiems yra nustatytas neįgalumas, sutiko su atsakovų argumentais, jog jie šiuo metu negali sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl objektyvių aplinkybių. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovai gauna pajamas, iš kurių pragyvena, turi daug nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamas, todėl dalį žyminio mokesčio sumokėti turi galimybę. Teismo vertinimu, realizavus turtą, atsakovai vėliau turės galimybę sumokėti ir visą žyminį mokestį, todėl įpareigojo atsakovus iki 2019 m. gruodžio 5 d. sumokėti 3 000 Eur žyminio mokesčio dalį, o likusios žyminio mokesčio dalies – 8 250 Eur – sumokėjimą už apeliacinį skundą atidėjo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovai atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti juos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o tuo atveju, jei prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nebūtų tenkintas, prašo atidėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad jie turi galimybę sumokėti dalį žyminio mokesčio. Atsakovai su atskiruoju skundu teikia įrodymus – antstolės Brigitos Tamkevičienės 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, 2019 m. rugpjūčio 1 d. turto arešto aktą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, iš kurių matyti, kad yra areštuotas ne tik atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, bet ir gaunamos visų rūšių pajamos. Atsakovai pažymi, kad gaunamų pajamų neužtenka net jų poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
5.2. Teismas nustatė, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir jie neturi objektyvių galimybių sumokėti žyminį mokestį, todėl, atsakovų teigimu, teismas privalėjo įvertinti, ar egzistuoja pagrindai atsakovus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
5.3. Atsakovai neturi likvidaus turto, kurį realizavę galėtų sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismo išvada, kad atsakovai turi daug nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų, todėl turi galimybę iki 2019 m. gruodžio 5 d. sumokėti dalį žyminio mokesčio, yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokias objektyviais įrodymais. Vien tai, kad atsakovams priklauso nekilnojamasis turtas, savaime nereiškia, kad atsakovai turi galimybę iš šio turto gauti pajamų. Kita vertus, visas atsakovams priklausantis turtas yra areštuotas, todėl galiojant turto areštui, atsakovai neturi galimybės jo realizuoti.
5.4. 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus teismui atsakovė E. P. nurodė, kad yra sudariusi apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir už nuomą gauna po 200 Eur per mėnesį, o gaunami pinigai naudojami atsakovų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Objektyvių įrodymų, kad atsakovai už apartamentų nuomą gauna didesnes pajamas, nėra. Nesuprantama, kaip atsakovai už nuomą gaudami po 200 Eur per mėnesį, iki 2019 m. gruodžio 5 d. turėtų surinkti 3 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovus įpareigojo sumokėti dalį žyminio mokesčio, o kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė antstolės Brigitos Tamkevičienės 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, 2019 m. rugpjūčio 1 d. turto arešto aktą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir kitus įrodymus, nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, siekiant paneigti neteisingus ir nepagrįstus pirmosios instancijos teismo teiginius, o šių dokumentų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo.
8. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
9. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovų su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus, kadangi jie gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl atsakovų turtinės padėties ir jų prašymo atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
11. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Tuo tarpu žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.
12. Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
13. Iš atsakovų su atskiruoju skundu pateikto antstolės, vykdančios 77 430 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės E. P., 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo dėl skolininkės turto dalies nustatymo matyti, kad atsakovė E. P. gauna 364,37 Eur dydžio, o atsakovas J. P. – 317,09 Eur dydžio nuolatinę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoką, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. Iš antstolės patvarkymo matyti, kad atsakovės E. P. vardu yra atidaryta banko sąskaita, atsakovo J. P. vardu atidarytų banko sąskaitų nėra, atsakovai neturi registruotų transporto priemonių, jie nėra juridinių asmenų dalyviai. Atsakovės E. P. sąskaitoms galioja antstolės 2019 m. rugpjūčio 1 d. nurodymas priverstinai nurašyti 77 842,49 Eur.
14. Iš antstolės 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo dėl skolininkės turto dalies nustatymo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 11 d. išrašo matyti, kad atsakovės E. P. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu – 294 254 Eur) (8 t., b. l. 74–75), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu – 102 815 Eur) (8 t., b. l. 76–77), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu – 258 051 Eur) (8 t., b. l. 83–84), taip pat žemės sklypas, ant kurio stovinčiame name įregistruoti anksčiau minėti nekilnojamojo turto objektai. Iš atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateikto antstolės 2019 m. rugpjūčio 1 d. turto arešto akto matyti, kad šiuo aktu areštuoti visi minėti atsakovei E. P. priklausantys nekilnojamieji daiktai, taip pat areštuotas atsakovui J. P. priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai ir inžineriniai įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) (8 t., b l. 103).
15. Nors atsakovų nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir atsakovai negali šio turto parduoti, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovei E. P. leidžiama nuomoti areštuotą turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 11 d. išrašo 7.3 papunktis). Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sudariusi apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį ir gauna 200 Eur per mėnesį, kurie panaudojami atsakovų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovai, teikdami atsiliepimą į pateiktą prašymą dėl turto administratoriaus skyrimo, pažymėjo, kad 2013 m. vasaros sezono metu iš apartamentų nuomos gavo 24 907 Eur (86 000 Lt) pajamų.
16. Iš civilinėje byloje esančių atsakovų vienkartinės gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijų matyti, kad atsakovai turėjo vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių 76 680 Lt sumai, 2 250 000 Lt piniginių lėšų (7 t., b. l. 156–163), tačiau šios deklaracijos yra teiktos dar 2005 – 2006 m.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido atsakovų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nors atsakovui J. P. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių, o atsakovei E. P. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis (8 t., b. l. 85–86), atsakovai yra nedarbingi, turi sveikatos problemų, yra senyvo amžiaus, tačiau jie, kaip minėta, nuosavybės teise valdo pakankamai didelės vertės turtą, turi galimybę iš jo gauti nuomos pajamų. Nors šis turtas yra areštuotas, įvertinus antstolės išieškomą sumą, galima spręsti, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei išieškoma suma. Taigi atsakovų turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jie apskritai nebūtų pajėgūs sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino 11 250 Eur žyminio mokesčio.
18. Kita vertus, nors atsakovų turtinė padėtis nėra tokia, kad būtų pagrindas juos atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, vis dėlto atsakovų turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės patvirtina, jog atsakovai nėra pajėgūs iš karto sumokėti viso 11 250 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo atsakovams dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Šią išvadą patvirtina faktinės aplinkybės, kad atsakovų nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl atsakovai šiuo metu neturi galimybės jo parduoti, atsakovų gaunamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos yra nedidelės. Atsakovų vienkartinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų duomenimis pagrindo vadovautis nėra, nes jos yra teiktos dar 2005 – 2006 m. Nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovų iš nekilnojamojo turto nuomos gaunamų pajamų užtenka 11 250 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui. Tačiau pagrįsta manyti, kad atsakovai per ilgesnį laikotarpį (iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo) turės galimybę sumokėti visą žyminį mokestį, nes galės sukaupti žyminio mokesčio sumokėjimui reikalingą sumą gaudami pajamų iš nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, taip pat, esant būtinybei, ir realizavę dalį šio turto po to, kai bus pasibaigęs iš atsakovės E. P. vykdomas priverstinis išieškojimas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovų prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkino iš dalies ir įpareigojo juos sumokėti dalį (3 000 Eur) žyminio mokesčio iki 2019 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai turi galimybę sumokėti dalį žyminio mokesčio, nes turi daug nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamas. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, teigdami, kad jie neturi galimybės sumokėti 3 000 Eur žyminio mokesčio, nes neturi likvidaus turto, kurį realizavę galėtų sumokėti šią žyminio mokesčio sumą, atsakovės gaunamos nekilnojamojo turto pajamos sudaro tik 200 Eur per mėnesį, šie pinigai naudojami atsakovų būtiniausiems poreikiams tenkinti, be to, antstolė yra areštavusi atsakovų visų rūšių pajamas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį visumą, neturi pagrindo abejoti atsakovų teiginiais, kad jie šiuo metu neturi galimybės sumokėti net ir dalies (3 000 Eur) žyminio mokesčio. Sutiktina su atsakovais, kad jie neturi jokio likvidaus turto, kurį realizavę galėtų sumokėti 3 000 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovų gaunamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos, kaip minėta, yra nedidelės, jų nepakanka sumokėti 3 000 Eur žyminio mokesčio. Nors atsakovai nepateikia detalių duomenų apie iš nekilnojamojo turto nuomos gaunamas pajamas, negalima spręsti, kad jų pakaktų sumokėti pakankamai reikšmingo dydžio žyminį mokestį, kurį atsakovus įpareigojo sumokėti pirmosios instancijos teismas. Iš atsakovų atsiliepime į prašymą dėl turto administratoriaus skyrimo pateiktos informacijos galima spręsti, kad gaunamoms nuomos pajamoms būdingas sezoniškumas. Be to, atsižvelgtina ir į atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateiktą antstolės 2019 m. rugpjūčio 1 d. nurodymą, iš kurio matyti, kad antstolė yra nurodžiusi nurašyti visas pinigines lėšas (77 842,49 Eur sumai) nuo atsakovei E. P. priklausančių sąskaitų, o atsakovo J. P. vardu atidarytų banko sąskaitų nėra.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į atsakovų senyvą amžių, jų sveikatos būklę, būtinybę atsakovams sudaryti realias galimybes pasinaudoti teise į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš jų priteista itin didelė skolos suma, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir atidėti atsakovams viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį pakeisti, atidėti atsakovams E. P. ir J. P. 11 250 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.