- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- 1-116-832/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21096-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą Mažeikių r., savivaldybėje, dirbantis Švedijoje, neteistas, 2015-12-31 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2017-05-02 apie 21.38 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilių girtumas) išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tris kartus koja įspyrė savo sugyventinei V. T. į kairę koją, taip mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, pats J. G., apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad grįžus namo, jo sugyventinė turėjo svečių, pas ją buvo draugė su sūnumi, jie visi trys vartojo alkoholį. Jis taip pat prisijungė prie jų. Paskui svečiai išėjo namo, o tarp jų su sugyventine kilo konfliktas dėl to, kad ji ištraukė iš jo striukės kišenės pinigų, apie 200 eurų. Sugyventinė sakė, kad jai reikia susimokėti už patarnavimus, tačiau pasak jo, jis kas mėnesį tam siunčia po 300 eurų, tačiau sugyventinė jo siųstus pinigus kažkur išleidžia, todėl ir susibarė. Pripažįsta, kad galėjo sugyventinei sukelti fizinį skausmą, galėjo spirti jai koja. Patvirtina, kad tai darė. Nuoširdžiai gailisi, kad spyrė sugyventinei ir, kad jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 37-38).
Kaltinamojo J. G. kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Nukentėjusiosios V. T. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena tiksliai datos, tačiau pamena, jog sugyventinis namuose buvo išgėręs, o konfliktas su juo kilo, nes ji nesutiko su juo eiti miegoti. Kadangi ji nėjo su juo gulti, tai jis supyko ir pradėjo smurtauti prieš ją. Sugyventinis jai ne mažiau trijų kartų spyrė į koją. Kai jis spyrė, jai skaudėjo, todėl ji paslapčiomis pasiėmusi telefoną nuėjo į tualetą, kur iškvietė policiją. Anksčiau sugyventinis yra prieš ją smurtavęs ne kartą, yra išmušęs dantis, ji yra gulėjusi ligoninėje, traumatologijos skyriuje dėl patirto smurto. Ji nebenori su juo gyventi, todėl pageidautų, kad jis į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo dar prieš pradėdama gyventi su sugyventiniu, nebegrįžtų (b. l. 21-22).
2017-05-02 įvykio registravimo duomenimis, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios V. T. kreipimasis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 10-13).
2017-05-02 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0117000232353, kuriame nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), 21.38 val., buto kambaryje tarp pranešėjos V. T. ir jos sugyventinio J. G., išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje J. G. pasak V. T. jai tris kartus koja spyrė į kairę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 16-17).
Asmens blaivumo testu Nr. 4868, kuriame J. G. 2017-05-02 užfiksuotas 1,90 promilių girtumas (b. l. 18).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje J. G. kaltinamas tuo, kad išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tris kartus koja įspyrė savo sugyventinei V. T. į kairę koją, taip mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo J. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog kaltinamasis J. G. tris kartus įspirdamas savo sugyventinei V. T. į kairę koją, siekė sukelti ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas (b. l. 28-29), administracine tvarka nebaustas (b. l. 30). Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, t. y. : viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią pagal rūšį bausmę – viešuosius darbus, t. y. 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, J. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, t. y. įskaitytina 12 viešųjų darbų valandų.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. T. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. G. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, t. y. įskaityti 12 viešųjų darbų valandų.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. T. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. G. palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.