- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 1-140-455/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00079-11, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 236 str. 1 d., 235 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. K. 2010 m. birželio 4 d. su pareiškimu kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Maironio g. 3, Utena, ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra apie tai, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d., apgaule, pasinaudojus jo vardu išduota asmens tapatybės kortele buvo sudaryta telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele2“, dėl ko Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2010 m. birželio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00378-10 pagal LR BK 182 str. 1 d.
Be to, A. K. 2010 m. birželio 4 d., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Maironio g. 3, Utena, būdamas įspėtas pagal LR BK 235 str. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje kaip liudytojas melagingai parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d., apgaule, pasinaudojus jo vardu išduota asmens tapatybės kortele buvo sudaryta telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis su UAB „Tele2“, Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindamas, kad parašai sutartyje yra ne jo.
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. birželio 4 d., į policiją kreipėsi pateikdamas melagingą pranešimą ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kadangi minėtą sutartį 2007 m. rugpjūčio 16 d. iš tikrųjų sudarė jis pats. 2010 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, iš UAB „Tele 2“ gavo pranešimą dėl įsiskolinimo, kuris buvo virš 900 litų ir kadangi tokios didelės pinigų sumos skolai apmokėti neturėjo, nusprendė su anksčiau minėtu pareiškimu kreiptis į policiją. 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kartu su Ž. T., kurį laiką jam teko dirbti (duomenys neskelbtini). Kelias dienas viešėjo pas buvusią Ž. T. draugę A. P., adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) savo dokumentus (individualios veiklos pažymėjimą, sutarties su banku lapą ir asmens tapatybės kortelę) jis padavė saugoti Ž. T., kuris šiuos dokumentus kartu su savaisiais laikė voke. Kadangi tuo metu neturėjo jokio mobiliojo ryšio telefono, Ž. T. pasiūlė jam sudarius sutartį su UAB „Tele 2“ pasiimti naują mobiliojo ryšio telefoną, dalį sąskaitos už telefoninius pokalbius pažadėjo apmokėti. Su Ž. T. pasiūlymu jis sutiko ir sudarė minėtą sutartį. Dieną prieš sutarties sudarymą, abu buvo vartoję alkoholinius gėrimus, tą dieną jis girtas nebuvo. Ž. T. paprašė, kad paduotų iš voko jo asmens tapatybės kortelę, kuri buvo laikoma namuose pas A. P.. Pasiėmęs kortelę, kartu su Ž. T. nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį „Tele 2“ saloną, adreso nežino, ir ten sudarė terminuotą telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurią sudarius jam buvo išduotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6060“. To, kad jam tada dar būtų išduotas koks nors antras mobiliojo ryšio telefonas, jis nepamena ir nieko paaiškinti dėl to negali. Sudarytoje sutartyje nurodė A. P. adresą (duomenys neskelbtini), kadangi su Ž. T. planavo dar kurį laiką ten pabūti darbo reikalais. „Tele 2“ salono darbuotojos pateiktą sutartį, pasirašė jis pats. Pamena, kad Ž. T., sumokėjo apie 15 litų, kaip sutarties sudarymo mokestį, kadangi jis pats grynųjų pinigų neturėjo. Neatsimena kur jis po to padėjo tą sutartį. Vėliau jau sutarties kopiją pasiėmė iš Ignalinos policijos komisariato, kur buvo iškviestas paliudyti kitoje baudžiamojoje byloje dėl Ž. T.. Telefonu paimtu iš UAB „Tele2“, naudojosi ir jis ir kiti pas Ž. T. tuo metu dar dirbę asmenys. Telefonas visada buvo laikomas visiems prieinamoje vietoje ir visi galėjo naudotis. Kadangi pas A. P. po to daugiau lankytis neteko, telefoninių pokalbių sąskaitomis nei karto nesidomėjo. Tik 2010 m., atėjus raštui dėl įsiskolinimo, sužinojo apie susidariusią skolą ir kadangi neturėjo pinigų skolos apmokėjimui, nusprendė parašyti pareiškimą, nurodydamas, kad tai ne jis sudarė sutartį. Pažymi, kad po sutarties sudarymo nepraėjus nei mėnesiui, telefonas sušlapo ir bandant jį prijungti prie elektros lizdo, sugedo. Kur po to dingo tas telefonas, jis nežino, neatsimena. Dėl to ką padarė gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai (b.l. 62-63).
Kaltinimas A. K. grindžiamas ir kitais duomenimis.
Liudytojas Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. 2007 m., kurį laiką dirbo kartu su juo pagal verslo liudijimą. 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kartu su A. K. buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), pas savo tuometinę draugę A. P., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Pas A. P. nakvojo kelias dienas. Būnant (duomenys neskelbtini), tikslios dienos nepamena, A. K. jam pasakė, kad reikalingas mobiliojo ryšio telefonas, todėl nusprendė eiti į (duomenys neskelbtini), „Maxima“ prekybos centre, esantį „Tele 2“ saloną. Jis A. K. pasakė, kad dalį sąskaitos už telefoninius pokalbius, apmokės, kadangi telefonas bus naudojamas darbiniams tikslams. Į „Tele 2“ saloną A. K. ėjo kartu su juo. Tą dieną „Tele 2“ salone A. K. sudarė terminuotą sutartį ir pasiėmė „Nokia“ mobiliojo ryšio telefoną. Tikslios telefono markės nepamena. A. K. „Tele 2“ salone pasirašinėdamas šią sutartį, pasikvietė jį ir paprašė, kad paskolintų pinigų, kuriuos reikėjo mokėti už sutarties sudarymą, tiksliai pasakyti negali. Kadangi A. K. tą dieną su savimi pinigų neturėjo, jis paskolino, bet kokią pinigų sumą skolino, neatsimena. Būnant prekybos centre, kol laukė A. K., prie jo dar buvo priėjusi A. P., kuri tuo metu dar dirbo tame pačiame „Maxima“ prekybos centre. A. K. minėtoje su „Tele 2“ sudarytoje sutartyje nurodė A. P. gyvenamosios vietos adresą, kadangi tuo metu jie galvojo, kad dar kurį laiką teks pas A. P. pagyventi, nes (duomenys neskelbtini) turėjo darbo planų. Dieną prieš minėtos sutarties sudarymą, jis su A. K. buvo vartoję alkoholinius gėrimus, tačiau sudarydamas „Tele 2“ salone sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono, A. K. buvo blaivus ir visus dokumentus reikalingus sutarčiai sudaryti, pateikė pats. Su A. K. tarėsi, kad sąskaitą už telefoninius pokalbius mokės per pusę. Praėjus kelioms dienoms, po to kai A. K. sudarė sutartį, paprašė jo, kad pasaugotų A. K. dokumentus. A. K. padavė jam individualios veiklos pažymėjimą, banko išduotos sutarties dėl kortelės išdavimo lapą, asmens tapatybės kortelę. Šiuos jo dokumentus laikė voke kartu su savaisiais. Dar būdamas (duomenys neskelbtini) (jau po telefono sutarties sudarymo) A. K. buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini) esantį banką, kuriame nuo savo banko sąskaitos ėmė pinigus. Banke A. K. pateikė savo asmens tapatybės kortelę, kuri paskui vėl buvo perduota jam saugoti. Kiek pasakojo pats A. K., praėjus kuriam laikui, dar tų pačių metų rugpjūčio mėnesį, A. K. jau dirbant (duomenys neskelbtini), ant žemės iškritęs anksčiau minėtas iš UAB „Tele2“ paimtas „Nokia“ mobiliojo ryšio telefonas, įkritęs į balą sušlapo ir sugedo. Po darbo grįžęs į (duomenys neskelbtini), kartu nuomojamą namą, kuriame gyveno kol reikėjo ten dirbti, pamatė kaip A. K. tą patį „Nokia“ mobiliojo ryšio telefoną bando pakrauti, kroviklio laidą jungdamas į elektros lizdą, tačiau dėl drėgmės, pradėjo rūkti dūmai. Kur paskui A. K. tą telefoną padėjo, jis nežino. Tuo telefonu naudojosi ir A. K. ir kiti pas jį tuo metu dirbę asmenys. Kadangi sąskaitos už telefoninius pokalbius eidavo A. P. adresu A. K. vardu, o A. K. jam nieko dėl mokėjimų nesakydavo, jis tomis sąskaitomis ir nesidomėjo. Pamena, kad kažkuriuo metu, jau po telefoninės sutarties sudarymo, tikslios datos nepamena, A. K. minėjo, kad neranda savo asmens tapatybės kortelės (b.l. 14-15).
Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal jai 2010 m. rugpjūčio 31 d., policijos pareigūno parodytą telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gali teikti, kad 2001-08-16 šią sutartį ji sudarė su A. K.. Sudarinėjant šią sutartį jai buvo pateiktas kliento asmens dokumentas, tačiau koks nepamena. Pagal jai pateiktą dokumentą, asmens duomenis ji įvedė į kompiuterinę sistemą, pagal kurią asmuo tikrinamas ar turi įsipareigojimų, skolų ir tik jei viskas gerai, ji gali su klientu sudaryti sutartį. Šis klientas visus reikalavimus atitiko, todėl buvo sudaryta sutartis. Būtent šios sutarties sudarymo aplinkybių ji nepamena. Sutarties sudarymo metu jai negalėjo pateikti A. K. asmens tapatybės dokumentų kitas asmuo, kadangi ji visą laiką susitikrindavo asmenį pateikusį dokumentą su nuotrauka asmens dokumente. Ji konkrečiai apibūdinti žmogaus, kuris su ja sudarė sutartį negali, kadangi tai buvo seniai. Ar asmuo sudarantis sutartį buvo vienas ar keliese, ji pasakyti negali. Adresą nurodė asmuo sudaręs sutartį, nes toks klausimas visuomet užduodamas sudarant sutartis. Sudarant šią sutartį jai jokios aplinkybės nekėlė įtarimų, kadangi kitu atveju sutarties ji nebūtų sudariusi. Virš spausdintinių įrašų sutartyje, klientas ranka parašė: „su sutarties sąlygomis sutinku A. K.“. Ji asmens sudariusio sutartį neatsimena ir apibūdinti negali (b.l. 21-23).
Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1992 m. ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasarą pas ją lankydavosi Ž. T., pas kurį tuo metu dirbo A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko nepamena, tačiau A. K. vardu, jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurį laiką gaudavo laiškus, kuriuose buvo reikalaujama atsiskaityti už telefoną. Kai jos adresu buvo siunčiami laiškai, ji su Ž. T. nebebendravo. Nuėjusi į (duomenys neskelbtini) paštą paprašė, kad laiškų minėtu adresu nebesiųstų. Kiek pamena, tą dieną kai buvo pasirašyta sutartis su UAB „Tele2“, A. K. su Ž. T. geranoriškai sutarė dėl telefono paėmimo. Ž. T. pažadėjo A. K. apmokėti sąskaitas už telefoninius pokalbius, todėl A. K., savo vardu ir pasirašė sutartį. Jos adresą sutartyje nurodė dėl to, kad planavo dažnai pas ją lankytis (b.l. 18-20).
Iš 2011-04-19 akistatos tarp liudytojo Ž. T. ir įtariamojo A. K. protokolo matyti, kad įtariamasis A. K. pripažino, jog jis sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurią pasirašė jis pats (b.l. 66-68).
Iš 2010-12-16 specialisto išvados Nr. 11-2402 (10) matyti, kad 2007-08-16 UAB „Tele2“ telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė A. K.. (b.l. 34-37).
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. melagingai pranešė Utenos rajono policijos komisariato pareigūnams apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Kaltinamojo veika atitinka LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., požymius.
Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. LR BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. sankcijose kaip alternatyvinė bausmė yra numatyta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, administracine tvarka nebaustas, į priklausomybių ir psichiatro įskaitas neįregistruotas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą – padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam skirtina bausmė – bauda artima sankcijos minimumui (LR BK 47 str.).
Kaltinamasis A. K. įpareigotinas sumokėti baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK str. 236 str. 1 d. ir paskirti 4 MGL (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK str. 235 str. 1 d. ir paskirti 3 MGL (trijų šimtų devyniasdešimties litų) dydžio baudą.
Pagal LR BK 63 str. 1, 2 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir galutinę bausmę A. K. skirti 7 MGL (devynių šimtų dešimties litų) dydžio baudą.
Baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.
Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įspėti nuteistąjį A. K., kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.