Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1464-230/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-22
Bylos Nr.
2S-1464-230/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas
Skolininkas
J. B.
Kreditorius
akcinės bendrovės DnB NORD, AB DnB NORD bankas
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1464-230/2010
Pirmosios instancijos teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17, 122.3, 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Egidijaus Tamašausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas turtas, civilinėje byloje Nr. H2-14867-285/2010 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD banko pareiškimą skolininkui J. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB DnB NORD bankas 2010 m. gegužės 3 d. prašymu (b.l. 3) kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo, prašydamas pradėti priverstinį 181 020,98 EUR skolos išieškojimą iš skolininkui J. B. priklausančio įkeisto turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 150,88 kv.m bendrojo ploto, ir 0,1301 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r. Kreditorius nurodė, kad 2007 m. liepos 17 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-422 ir 2009 m. gegužės 6 d. susitarimo Nr. K-2500-2007-442/1 pagrindu bankas suteikė J. B. 173 772,01 EUR kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2047 m. birželio 30 d. Skolininkas laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų – laiku negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl bankas 2010 m. kovo 20 d. raštu įspėjo jį skolos dėl išieškojimo, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti per 10 dienų. Įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Skolininkas prievolių įvykdymo užtikrinimui 2007 m. liepos 17 d. hipotekos lakštu įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Kauno r.), iš kurio bankas prašo skolą išieškoti priverstinai.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi (b.l. 27) areštavo J. B. nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 150,88 kv.m bendrojo ploto, ir 0,1301 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Kauno r. - įkeistą 2007 m. liepos 18 d. hipotekos lakštu Nr. 02120070011513, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui. Teismas nurodė, kad 2007 m. liepos 18 d. hipotekos lakštu 02120070011513 J. B., užtikrindamas 173 772,01 Eur paskolos, suteiktos jam pagal 2007 m. liepos 17 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-442, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,1301 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Sielų g. 10, Pyplių k., Kauno r., įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 1 012 000 Lt. Skolininkui tinkamai ir laiku nevykdžius prievolės, bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, todėl įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininką, kad neįvykdžius prievolės per vieną mėnesį nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. J. B. skolą bankui sudaro 181 020,98 EUR, iš jų 172 902,21 EUR negrąžinto kredito, 7 655,35 EUR palūkanų, 463,42 EUR delspinigių ir kreditoriaus išlaidos – 130 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Šalies argumentai

Skolininkas ir įkeisto turto savininkas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį ir pripažinti, kad kreditorius, inicijuodamas priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, piktnaudžiavo savo teisėmis, dėl to buvo būtina atsisakyti šias teises ginti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Kreditas buvo skirtas gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui ir būsto įsirengimui. Skolininkas stengėsi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau dėl ekonominės krizės susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, neleidusiais toliau tinkamai vykdyti sutarties. Skolininkas kreipėsi į kreditorių su prašymu atidėti palūkanų mokėjimą, kreditorius davė žodinį sutikimą nesiimti priverstinio išieškojimo, tačiau savo teises įgyvendina priešingai jų paskirčiai ir nesąžiningai, ignoruodamas skolininko interesus ir nuo skolininko nepriklausančias aplinkybes. 2) Kreditorius yra stipresnioji teisinių santykių šalis, galinti daryti spaudimą ir lemiamą įtaką kitai šaliai. Būdamas finansų verslo srities profesionalu ir vienu didžiausių Lietuvos bankų, kreditorius privalo įsitikinti, kad kliento finansinė ir ekonominė būklė bei jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Prieš sudarydamas sutartį, kreditorius privalėjo įsitikinti konkretaus kliento pajėgumu vykdyti sutartį. Kreditoriaus veikla susijusi su finansinių paslaugų teikimu, įskaitant ir paskolų (kreditų) išdavimą, todėl jo veiklai taikytini itin aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pats kreditorius prisiima riziką, kylančią iš jo vykdomos specifinės veiklos, o nesėkmės ar nuostolių atveju tokiam verslo subjektui tenka nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Kreditoriui taikomi itin aukšti jo veiklos standartai turi būti vertinami kaip draudžiantys piktnaudžiauti užimama padėtimi ir galimybėmis skolininkų atžvilgiu. Tokie veiklos standartai lemia jo pareigą atsižvelgti į skolininkus ištikusius finansinius sunkumus ir geranoriško bendradarbiavimo pagrindu sudaryti sąlygas jiems tinkamai vykdyti sutartines prievoles, o ne iš karto inicijuoti priverstinį išieškojimą. 3) Šalys vedė derybas, siekdamos abipusių nuolaidų pagrindu rasti abiems šalims palankų sutarties vykdymo būdą. Kreditoriaus pozicijos pakeitimas derybų eigoje, inicijuojant priverstinį skolos išieškojimą, neatitinka geros moralės principų, bendro gyvenimo taisyklių, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nes tokiu būdu nesąžiningai nutraukiamos derybos, paneigiami silpnesniosios šalies teisėti lūkesčiai. Bet koks menkiausias kreditoriaus sąžiningumo pažeidimas kitos šalies atžvilgiu turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Kreditorius savo veiksmais siekia skolininkui perkelti dėl pasaulinės ekonominės krizės kilusius neigiamus padarinius, o pats siekia išvengti bet kokios rizikos prisiėmimo. Pats kreditorius kaip specialusis verslo subjektas, sutarties sudarymo metu veikė nepakankamai apdairiai, neįvertindamas ekonominės krizės kilimo tikimybės, bet kokiomis priemonėmis siekdamas sau maksimalios naudos. Kreditorius privalo sudaryti sąlygas kitiems subjektams vykdyti sutartinius įsipareigojimus tam, kad nebūtų taikomas priverstinis išieškojimas. Skolininkas, siekdamas sutarties vykdymui gauti piniginių lėšų, aktyviai imasi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų (ieško įkeisto turto nuomininko ar pirkėjo). Kreditorius akivaizdžiai piktnaudžiavo teise, nesąžiningai siekė savo interesų patenkinimo (nesąžiningai nutraukdamas derybas), todėl jo teisė neturėtų būti ginama (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, jog išieškojimas iš įkeisto turto negalimas, nes bankas, kreipdamasis dėl priverstinio skolos išieškojimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neturi jokios įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato specialią procedūrą – ieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Atsižvelgiant į šių bylų nagrinėjimo ypatumus, hipotekos tiesėjas patikrina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių, ir hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra priskirta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti ginčus tarp skolininkų (įkeisto turto savininkų) ir kreditorių dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo ar vertinti priežastis, kliudžiusias skolininkui vykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vertinti aplinkybes, vyko ar nevyko derybos. Bankui pateiktas skolininko prašymas dėl palūkanų atidėjimo nereiškia, kad tarp šalių vyko derybos, taip pat nereiškia banko įsipareigojimo nepradėti skolos išieškojimo proceso. Pagal atskirojo skundo motyvus bankas būtų laikomas sąžiningu tik tuo atveju, jei būtų nereikalavęs iš skolininko įvykdyti prievolės bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sąlygomis būtų sutikęs su skolininko reikalavimais. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl banko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, kad civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kad be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai. Kreditorius pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos dalies, ir kreditorius reikalauja grąžinti visą sumą prieš terminą, yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Bankas, realizuodamas jam, kaip hipotekos kreditoriui įstatymo numatytas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo. Skolininkui padengus skolą gera valia, bankui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso – įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolos padengimas ir taikos sutarties sudarymas galimas taip pat ir vykdymo procese.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Paduotu atskiruoju skundu yra ginčijamas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria yra areštuotas apeliantui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) Kauno r., pagrįstumas ir teisėtumas.

CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Tai reiškia, kad kreditoriaus teisė prašyti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą yra įtvirtinta įstatyme, todėl jos realizavimas įstatymo numatyta tvarka negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Skolininkas neginčija, kad jis įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo, dėl ko kreditorius ir nutraukė kredito sutartį. Įstatymas taip pat reglamentuoja ir tokios teisės realizavimo tvarką ir būdą. Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, yra nustatyta CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai pilnai atitiko CPK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti juos neteisėtais.

Be to, pažymėtina, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 11 punktas), prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ar baigimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, ir pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių nagrinėjami specialia CPK XXXVI nustatyta tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis), kuri pagal šiame skyriuje įtvirtintus reikalavimus yra ne ginčo tvarka. Pagal CPK 544 straipsnio reikalavimus šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu, įvykdymu, sutarties nutraukimu, sutarties sąlygų keitimu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje. Tokia nuostata yra įtvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Todėl skolininko atskirojo skundo argumentai, kad skolininkas negalėjo prievolių vykdyti dėl ekonominės krizės, o kreditorius su juo nebendradarbiavo ir piktnaudžiaudamas savo teise kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, bylose dėl hipotekos teisinių santykių neturi teisinės reikšmės ir nėra šių bylų nagrinėjimo dalykas. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo tvarka, netikrina ir neturi pareigos aiškintis aplinkybių, dėl kurių skolininkas nevykdo prievolių, jis turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-337 straipsniais,

n utaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Virginija GudynienėEgidijus Tamašauskas