Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Mariui Dagiui, atsakovės atstovėms Aušrai Grėbliūnaitei ir Daivai Gasiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gera energija“ skundą atsakovei LR energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 28 d. UAB „Gera energija” buvo išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. (duomenys neskeltbini), kuriuo bendrovei suteikta teisė statyti 35 MW galios vėjo elektrinių parką 5 konkurso zonoje, t. y. prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus 110 kW elektros perdavimo oro linijos atkarpoje Klaipėda–Rietavas.

Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę pakeisti UAB „Gera energija“ 2006-06-28 išduoto leidinio plėsti elektros energijos gamybą nurodytą veiklos sąlygą – perkelti veiklos teritoriją į Šilalės rajono savivaldybę, (duomenys neskeltbini) kaimą (pakeisti prisijungimo prie perdavimo tinklų tašką į Laukuvos vietovę Šilalės rajone). Pagal pareiškėjos siūlymą prašoma perkelti vėjo jėgainių parko prijungimo vietą iš Konkurso nuostatų 5 zonos į 6 zoną, nekeičiant elektros linijos (110 kW oro linija Klaipėda–Kelmė).

Atsakovė teigia, kad Konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 5 zonoje nuostatuose, patvirtintuose AB „Lietuvos energija” generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 174, nurodyta, jog konkurso dalyvis neturi teisės reikalauti pakeisti techniniame sprendime nurodytos prijungimo prie tinklų schemos, tikslios pastotės vietos, tikslios nuosavybės ribos ir jos vietos. Taip pat atsakovė teigia, kad atsižvelgiant į Konkurso nuostatų reikalavimus, UAB „Gera energija” prisiimtus įsipareigojimus ir Skatinimo tvarkos aprašo 19 punkto reikalavimus, nėra teisinės galimybės perkelti konkurso būdu UAB „Gera energija” priskirtus elektros energijos gamybos pajėgumus į kitą zoną, o esminių konkurso sąlygų nevykdymas sąlygoja konkurso laimėtojo statuso praradimą ir skatinimo priemonių netaikymą.

Konkurso nuostatų 23 (d) punkte nustatyta, kad konkurso dalyvis neturi teisės reikalauti pakeisti techniniame sprendime nurodytos prijungimo prie tinklų schemos, tikslios pastotės vietos, tikslios nuosavybės ribos ir jos vietos, todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad nėra teisinės galimybės perkelti konkurso būdu UAB „Gera energija“ priskirtus elektros energijos gamybos pajėgumus į kitą zoną, o esminių konkurso sąlygų nevykdymas sąlygoja konkurso laimėtojo statuso praradimą ir skatinimo priemonių netaikymą.

Konkurso laimėtojui yra suteikiama teisė plėtoti gamybos pajėgumus konkrečioje zonoje, gamybos pajėgumus prijungiant konkrečioje orinės perdavimo linijos atkarpoje, laikantis konkrečių techninių sąlygų. Gamybos leidimų plėtojimas kiekvienoje zonoje, vadovaujantis Skatinimo tvarkos aprašo 16.2 p., turi būti pagrįstas toje, o ne kurioje nors kitoje zonoje paskelbto konkurso laimėjimu. Skatinimo tvarkos aprašo 19 p. imperatyviai nustato, kad gamintojui neįvykdžius per konkursą duotų įsipareigojimų, jam netaikoma elektrinės prijungimo prie tinklų mokesčio nuolaida ir pagamintos elektros energijos pirkimo skatinimo tvarka. UAB „Gera energija“ įsipareigojo statyti vėjo jėgainių parką 5 konkurso zonoje, prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus 110 kW orinės perdavimo linijos atkarpoje Klaipėda–Rietavas, tad šių sąlygų keitimas sąlygotų skatinimo schemos taikymo negalimumą UAB „Gera energija“ pagamintos elektros energijos atžvilgiu.

Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d., keistą 2009-12-22 įstatymu Nr. XI-619 (įsigaliojo nuo 2010-01-01), detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie:

1) detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus;

2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;

3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti;

4) suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai;

5) nustatyti ar pakeisti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Konkurso nuostatų 23 (d) punkte numatytas draudimas neturi teisinio pagrindo aukštesnės galios teisės aktuose ir net prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. ir LR statybos įstatymo 20 str. 3 d., nes LR teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. buvo priimta 2009-12- 22 įstatymu Nr. XI-619 ir įsigaliojo nuo 2010-01-01, t. y. po pareiškėjai 2006-06-28 išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybą, todėl ginčo santykiams LR teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. negali būti taikoma, o LR statybos įstatymo 20 str. 3 d. reglamentuoja statinio projekto rengimą vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis.

Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad ministerija gali keisti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, nurodytas taisyklių VII skyriuje. Minėtame skyriuje nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos suprantamos kaip Įmonės, turinčios leidimą, pareigos. Tuo tarpu pareiškėja siekia pakeisti ne leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, o teritoriją, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla. Tai, kad Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos negali būti sutapatinamos su teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla, parodo ir Leidimo išdavimo taisyklių 39 punktas, kuriame nustatoma, kokie duomenys turi būti nurodyti leidime. Todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad Energetikos ministerija savo iniciatyva gali keisti leidimu reglamentuojamas veiklos sąlygas, t. y. įmonės pareigas, nustatytas Leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje, o ne leidimu nustatytą teritoriją. Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad leidimai gali būti keičiami jas išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus šiame įstatyme, ir (ar) Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodytoms leidimais reglamentuojamos veiklos sąlygoms. Energetikos ministerija pagrįstai teigia, kad toks Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkto aiškinimas, kaip jį aiškina pareiškėja, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, nes asmenims suteikus teisę verstis leidimu reglamentuojama veikla, leidimas bet kada galėtų būti pakeistas Energetikos ministerijos iniciatyva arba tokia teisė iš leidimo turėtojo galėtų būti atimta ar pakeista.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. ir 18 str. 8 d. leidžia keisti pirkimo sąlygas, jei tuo nėra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principai.

Pagal LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. LR viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. (bylai aktuali redakcija) nustatyta, kad pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, kuriuo šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi. Todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. ir 18 str. 8 d. leidžia keisti pirkimo sąlygas, jei tuo nėra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Pažymėtina, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Nagrinėjamu atveju leidimų išdavimas suteikia teisėtą lūkestį, kad asmenys, pagal galiojančius teisės aktus teisėtai įgiję leidimus ir laikydamiesi leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų bei sąlygų, lemiančių leidimo išdavimą, ir įgyvendindami kitus reikalavimus, galės užsiimti veikla, nurodyta leidime ir tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos leidime.

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (LR ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl teismas nevertina pareiškėjos skundo motyvų dėl politinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės siekių.

Priimdama skundžiamą sprendimą, atsakovė nepažeidė įstatymo reikalavimų, neviršijo kompetencijos, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Gera energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.