Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės J. V. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės J. V. pratęsimo, kuriuo prašoma pratęsti J. V. priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prie teikimo pridėta J. V. psichinės būklės vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad J. V. 2007 m. balandžio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir kad J. V. daug metų serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su asmenybės defektu. Toliau išvadoje nurodoma, kad J. V. nuo 1973 m. rugsėjo 5 d. yra Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, kelis kartus buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose, lankėsi nereguliariai, vaistų nevartojo, o nuo 2007 m. gegužės 17 d. gydomas tik ambulatoriškai, į Pakruojo rajono psichikos sveikatos centrą atvyksta reguliariai kas mėnesį, stebimas bei konsultuojamas gydytojo psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojos, gauna palaikomąjį gydymą leidžiamais prailginto veikimo medikamentais, nes geriamus vaistus linkęs nutraukti. J. V. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. neterminuotam laikotarpiui nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Be to, nurodoma, kad J. V. gyvena vienas, bet jį prižiūri ir juo rūpinasi sesers P. B. šeima, gyvenanti Pakruojyje, kad jis minimaliai tvarkosi namų ūkyje, draugų neturi, artimiau bendrauja su sesers šeima, kad yra raštingas, pakankamai orientuotas aplinkoje, laike, nedidelėmis lėšomis disponuoja savarankiškai, bet mokesčius sumoka sesuo. Skundų iš kaimynų ar institucijų dėl J. V. neadekvataus elgesio negauta. Tvarkingas, uždaro būdo, nori gyventi vienas savarankiškai, hipomimiškas, lėtų judesių, emocijos blankios, bendravimas formalus, mąstymas sulėtintas, paralogiškas, nenuoseklus, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų šiuo metu neišklausta. Bloga dėmesio koncentracija, interesai siauri, dažnai domisi, ar dar ilgai reikės vaikščioti pas gydytoją ir leistis vaistus. Ateities planų neturi. Visuomeniniame gyvenime nedalyvauja, kartais lankydavosi socialiniame užimtume psichikos sveikatos centre. Savo sveikatos būklei ir padarytai nusikalstamai veikai nekritiškas. Sutinka ir supranta, kad reikia lankytis psichikos sveikatos centre teismo sprendimu. Agresijos ir smurto lygis neišreikštas. Visuomenei ir sau nepavojingas. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, išlieka nepagerėjusi, stabili dėl nuolatinio medikamentinio gydymo. J. V. nėra pasveikęs, jam reikalinga kito asmens pagalba, priežiūra ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, prašė jį tenkinti ir pratęsti J. V. priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kadangi jis serga progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su asmenybės defektu, neterminuotam laikui nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, reikalingas pastovus stebėjimas ir pastovus gydymas medikamentais.

J. V. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdyje nurodė, kad iš teikimo bei atstovės paaiškinimų matyti, jog J. V. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su asmenybės defektu, sutrikimas yra negrįžtamo, nuolatinio pobūdžio. J. V. gyvena vienas, bet prižiūrimas artimų giminaičių. Jam yra skiriamas palaikomasis medikamentinis gydymas, kuris stabilizuoja jo psichinę būklę. Jis nėra pasveikęs. Mano, kad teikimas yra pagrįstas, įrodytas, todėl prašo jį tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą – ambulatorinį stebėjimą J. V. pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, kadangi J. V. serga paranoidine šizofrenija su asmenybės defektu ir jam yra skiriamas palaikomasis medikamentinis gydymas, leidžiami prailginto veikimo neuroleptikai. Šio asmens psichinę būklę kontroliuoja medikai ir matyti, kad dėka medikamentinės kontrolės jo psichinė būklė šiai dienai yra stabili, tačiau pasveikimo galimybės nėra ir todėl jam ir toliau būtina taikyti medicininio poveikio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir toliau kontroliuoti jo psichikos būklę, taikant medikamentinę kontrolę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo, J. V. psichinės būklės vertinimo išvados, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje, baudžiamosios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2004 m. kovo 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas pavojingas visuomenei veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, paskiriant jam priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2006 m. kovo 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, tenkinant Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, J. V. priverstinis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2007 m. balandžio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, tenkinant Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, J. V. stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymas pratęstas. 2009 m. rugsėjo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, teismo posėdyje nagrinėjant pateiktą viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą, J. V. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė jo sveikatos būklei nustatyti, kurios aktas 2010 m. balandžio 9 d. gautas teisme ir kurio išvadoje nurodyta, kad J. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su asmenybės defektu, dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų negali teisingai valdyti, ir nesant tinkamos jo psichinės sveikatos priežiūros ir pastovaus palaikomojo gydymo, išlieka tikimybė jo socialiai pavojingiems veiksmams, todėl jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas vietos psichikos sveikatos centre. Paskutinį kartą J. V. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi. Kaip matyti iš šių duomenų J. V. sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, jam reikalinga pastovi medikamentinė kontrolė ir priežiūra, todėl viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir J. V. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo J. V. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Pratęsti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti J. V. priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo J. V. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti J. V., jo seseriai P. B. ir nukentėjusiųjų atstovei D. D..

Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašus išsiųsti Šiaulių apygardos teismui ir viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.