Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
1A-537-312-2012
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00500-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Regina Pocienė, Artūras Pažarskis
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Nikolajus Kuznecovas
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-537/2012

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00500-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.10.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei,gynėjui advokatui Nikolajui Kuznecovui,išteisintajam A. K.,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus mieto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., gim. 1979 m. lapkričio 1 d., buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 9 d., 18 val. 15 min., iki 2011 m. kovo 10 d., 8.00 val., tyčia sugadinęs svetimą nedidelės vertės turtą - sulaužęs automobilio „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo (duomenys neskelbtini), Perkūnkiemio gatvėje, Vilniuje, dešinės pusės priekinių durelių spynelę 200,00 Lt vertės, įsibrovė į šio automobilio saloną, iš kur pagrobė J. G. priklausantį DVD grotuvą „Kenwood“ 300,00 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai J. G. 500,00 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu Vilniaus miesto apylinkės prokurorė (toliau - prokurorė) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d, 178 str. 2 d. bei skirti jam pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštą keturiasdešimčiai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimą vieneriems metams. Šias bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prašo tenkinti J. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. K. 500,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jų nepakanka tvirtinti, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė A. K.. Skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. K. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to, visi įrodymai surinkti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad išanalizavus visus bylos duomenis, akivaizdu, kad į J. G. automobilį buvo įsibrauta vagystės tikslu ir tai padarė A. K.. Pats išteisintasis viso proceso metu pripažino kaltę, neneigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie jo parodymai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, reikšmingi priimant procesinį sprendimą dėl jo kaltės, nes iš jų matyti, kad jis pats mano, jog galėjo nusikalsti kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis. Automobilio „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu jo salone rasta kraujo, kurio genotipas sutapo su A. K. genotipu. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, šie pėdsakai atsirado nusikalstamos veikos metu, nes anksčiau jų nebuvo. Be to, J. G. ir A. K. niekas nesieja, todėl minėti pėdsakai galėjo atsirasti tik neteisėtu būdu. Taigi, apeliacinį skundą padavusios prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo prielaida dėl atsitiktinumo visiškai nepagrįsta ir atmestina. A. K. anksčiau yra teistas už visiškai analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. vagystes iš automobilių, kai į saloną buvo patenkama išdaužus langą, sugadinus automobilio durelių spyneles, kas leidžia manyti, kad jis linkęs daryti tokias nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visus baudžiamojoje byloje nustatytus objektyvius duomenis, apeliacinį skundą padavusios prokurorės vertinimu, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būtent A. K., o ne koks nors kitas asmuo. Be to, nuosprendis gali ir turi būti grindžiamas tais įrodymais, kurie yra byloje, o ne tais kurie galėjo ar turėjo būti surinkti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. kaltės klausimą dėl svetimo turto pagrobimo ir nedidelės vertės turto apgadinimo, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. K. pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino kaltu bei nurodė, kad galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. A. K. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį jis aktyviai ir dažnai vartojo narkotikus, todėl negali atsiminti, ką jis veikė 2011 kovo 9-10 dienomis. Kadangi nukentėjusios automobilyje buvo rasta popieriaus skiautė su jo krauju, jis tikrai galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, tačiau jokių šių veikų įvykdymo detalių dėl nurodytos priežasties nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negalėjo. Tačiau A. K. taip pat parodė, kad panašias nusikalstamas veikas yra daręs ir anksčiau, grobdavo magnetolas, įsilaužimui į automobilius dažniausiai naudodavo savo mašinos raktą.

Nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad A. K. nepažinojo, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 9 d., apie 18 val. 15 min., iki kitos dienos 8.00 val., iš jai priklausančio automobilio „Toyota Celica“, kurį ji buvo palikusi prie Perkūnkiemio g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, buvo pagobtas DVD grotuvas „Kenwood“ 300,00 Lt vertės Automobilyje buvo sulaužyta priekinių dešinės pusės durelių spyna 200,00 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiosios parodymai patvirtina tą faktą, kad jos automobilis buvo sugadintas ir iš jo pagrobtas grotuvas, tačiau ji šių nusikalstamų veikų padarymo nematė ir informacijos apie jas padariusius asmenis pateikti negalėjo. Vis dėlto, nukentėjusiosios parodymai reikšmingi tuo aspektu, kad iš jų matyti, jog nukentėjusiosios ir A. K. nesieja jokie ryšiai, o nusikalstama veika, padaryta laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 9 d., maždaug 18 val. 15 min., iki kitos dienos 8.00 val.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. K. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas ne tik jo prisipažinimu, bet ir nukentėjusios parodymais, automobilio apžiūros protokolu, specialisto išvada bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašto duomenimis.

Automobilio „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (t. 1, b. l. 10-16), daiktų dėtuvėje buvo rastas ir paimtas tualetinio popieriaus ritinėlis su rudos spalvos dėme. Biologinių tyrimų specialistas nustatė, kad ši dėmė yra vyro kraujas (t. 1, b. l. 18-19).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo paskirta ir atlikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizė ir ekspertizės akte Nr. 140-(8243)-IS1-1363 patvirtinta, kad ant tualetinio popieriaus skiautės, paimtos apžiūrint „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000002 procento (t. 2, b. l. 6-7).

Tokiu būdu, visi aukščiau išvardinti teiginiai ir surinkti kiti įrodymai patvirtina faktą, kad A. K. buvo nusikaltimo vietoje ir padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kolegija pažymi, kad neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Nagrinėjamu atveju, iškilusias abejones dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas šalina nukentėjusiosios parodymai, kuriuose užfiksuota, kad jos ir A. K. jokie ryšiai nesieja, taigi, būti jos automobilyje A. K. neturėjo jokio teisėto pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nusikaltimo padarymo laiką, kuris apima vakarą, nakties metą ir ankstyvą rytą. Taip pat vertintini ir paties A. K. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei kokiu būdu jos galėjo būti padarytos (įsilaužta panaudojus mašinos raktą). Pažymėtina, kad visos iškilę abejonės dėl ant nusikaltimo vietoje rastos tualetinio popieriaus skiautės aptikto kraujo genotipo sutapties su A. K. genotipu, buvo pašalintos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės akte Nr. 140-(8243)-IS1-1363, kuriame aiškiai, nedviprasmiškai ir neginčijamai užfiksuota, kad ant minėtos popieriaus skiautės rasto kraujo genotipas sutampa su A. K. genotipu. Visi nurodyti duomenys yra surinkti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių ir įrodymų visuma yra laikytina pakankama pašalinti iškilusius neaiškumus, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai aiškinti A. K. naudai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir ankstesnių A. K. teistumų, nors jie yra ne tik minėtą asmenį apibūdinanti medžiaga, bet ir objektyvi aplinkybė, sudaranti pagrindą atskleisti jo padarytos veikos subjektyviuosius požymius ir tyčios turinį. Kaip matyti iš byloje surinktos A. K. charakterizuojančios medžiagos, jis teistas šešiolika kartų, paskutinį kartą 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, taip pat jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus bei priklausomybės sindromas (t. 1, b. l 47). Didžioji dalis teistumų A. K. yra atsiradę už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. padarymą, kuomet įsilaužiant į automobilių salonus, buvo pagrobtos magnetolos ar kiti juose buvę daiktai, turint tikslą juos parduoti ir gauti lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K., ir nagrinėjamu atveju, iš savanaudiškų paskatų, tyčia, sulaužęs automobilio „Toyota Celica“ dešinės pusės priekinių durelių spyną, įsibrovė į šio automobilio saloną ir pagrobė iš jo J. G. priklausantį DVD grotuvą „Kenwood“.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta aukščiau apeliacinės instancijos teismo aptartais įrodymais, t. y. A. K. pagrobė svetimą turtą ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą - jis laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 9 d., 18 val. 15 min., iki 2011 m. kovo 10 d., 8.00 val., tyčia sugadinęs svetimą nedidelės vertės turtą - sulaužęs automobilio „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, dešinės pusės priekinių durelių spynelę 200,00 Lt vertės, įsibrovė į šio automobilio saloną, iš kur pagrobė J. G. priklausantį DVD grotuvą „Kenwood“ 300,00 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai J. G. 500,00 Lt turtinę žalą. A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., kadangi jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą bei sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, t. y. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas net šešiolika kartų, anksčiau darė analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, padarė apysunkį nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, žalos nukentėjusiajai neatlygino, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Minėtos aplinkybės liudija tai, kad A. K. nėra linkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nėra linkęs daryti išvadų, taisytis, keisti savo gyvenimo būdo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, bausmės trukmę nustatant vienerius metus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., laisvės atėmimu vieneriems metams. Šią bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui.

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. , 328 str. 1 d. 1 p., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendis buvo pakeistas. Taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 , 9 d. d., A. K. paskirta subendrinta bausmė pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. ir 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiais bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu.

Byloje nukentėjusioji J. G. pareiškė 500,00 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens jai padarytą žalą dėl pagrobto DVD grotuvo bei sugadintos automobilio durelių spynelės. Ieškinys pagrįstas, prašomos priteisti sumos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl tenkintinas.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Jį taip pat pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., ir nubausti areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 d. d., paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. kovo 14 d. ir bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendį.

Priteisti iš A. K. J. G. naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Artūras PažarskisRegina Pocienė