Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorams D. B., Gitanai Kaupei, nukentėjusiajam J. B., E. G., A. G., jų atstovei advokatei O. K., kaltinamųjų gynėjams advokatei A. R., advokato padėjėjai K. B., advokatui L. P., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis laikinus darbus Norvegijoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str.2 d. 8 p.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Gapa“, teistas

2012-03-22 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo (2013-04-22 išregistruotas iš probacijos tarnybos pasibaigus bausmės laikui)

kaltinamas pagal BK 138 str.2 d. 8 p.

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,Sirida“ neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 9 d. apie 1.00 val. M. Ž., Birštono m., Vaižganto gatvėje, ties Birštono miesto parku, dėl chuliganiškų paskatų, spyrė vieną kartą J. B. į dešinę ranką ir vieną kartą kumščiu smogė į dešinę veido sritį, šiam nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, kartu su D. B. spyrė nemažiau 5 kartų į veido-galvos sritį, tuo J. B. padarydami 32, 31, 41 dantų išmušimus, galvos smegenų trauminę ligą, poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies apatinėje dalyje, muštines žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse, viršutiniame žandikaulyje II kandinio danties iš kairės pusės nuskėlimą, tuo nukentėjusiajam J. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2013 m. birželio 9 d. apie 1.00 val. M. Ž., Birštono m., Vaižganto gatvėje, ties Birštono miesto parku, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, E. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą spyrė E. G. nemažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame dilbyje ir kairėje blauzdoje, tuo nukentėjusiajai E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2013 m. birželio 9 d. apie 1.00 val. V. G. Birštono m., Vaižganto gatvėje, ties Birštono miesto parku, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto metu, pribėgo prie automobilio Kia Sorento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., bandydamas atidaryti vairuotojo dureles, rėkė, kad užmuš, vartojo necenzūrinius žodžius, o neatidaręs durelių spyrė į riedančio automobilio vairuotojo dureles ir jas įlenkė. Tokiais veiksmais kaltinamasis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Asmens blaivumo testu (t.1,b.l.104) užfiksuota, kad 2013-06-09, 2.37val. D. B. nustatytas 2,76 promilių girtumas.

Asmens blaivumo testu (t.1,b.l.105) užfiksuota, kad 2013-06-09, 2.45 val. M. Ž. nustatytas 2,11 promilių girtumas.

Asmens blaivumo testu (t.1,b.l.110) užfiksuota, kad 2013-06-09, 3.02 val. E. G. nustatytas 1,86 promilių girtumas.

Kaltinamasis M. Ž. pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam J. B., ir tuomet kai sudavė smūgius J. B. galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai E. G., kuri buvo savo kūnu užgulusi J. B. kūną. Kaltinamasis D. B. taip pat pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam J. B.. Tokias kaltinamųjų M. Ž. ir D. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad matė, kad smūgį ranka jam sudavė kaltinamasis M. Ž., o nugriuvus spardė abu kaltinamieji M. Ž. bei D. B., o E. G. norėdama jį apsaugoti nuo suduodamų smūgių užgulė jį savo kūnu ir tuomet smūgiai buvo suduodami ir pačiai E. G.. Nukentėjusioji E. G. patvirtino, kad J. B. smūgius sudavė du kaltinamieji – M. Ž. ir D. B.. O kai ji savo kūnu užgulė ant žemės gulintį nukentėjusįjį J. B., jai smūgius sudavė vienas kaltinamasis M. Ž., o šalia stovėjo D. B.. Nukentėjusiojo J. B. sužalojimo aplinkybes nurodo ir nukentėjusioji A. G., kuri matė, kad J. B. buvo užpultas ir matė, kad jam buvo suduotas smūgis ranka, o pravažiuodama automobiliu matė, kad gulintis ant žemės J. B. mušamas, o po įvykio pamatė, kad nukentėjusioji E. G. eidama šlubuoja. Liudytojas S. K. taip pat patvirtino E. G. ir J. B. nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiojo J. B. sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje jam nustatytas sužalojimas - 32,31,41 dantų išmušimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, paviršutiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies apatinėje dalyje, muštinės žaizdelės abiejų lūpų gleivinėse, viršutiniame žandikaulyje II kandinio danties iš kairės pusės nuskėlimas. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam J. B. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkių poveikių pasėkoje, ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiosios E. G. sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje jai nustatytas sužalojimas - poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai E. G. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkių poveikių pasėkoje, ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nurodytomis aplinkybėmis.

Taigi smūgiai buvo suduoti tyčia. Kaltinamieji M. Ž. ir D. B. veikė kryptingai, turėdami tyčią sužaloti nukentėjusiuosius. Smūgių sudavimas žmogui į galvą, gyvybiškai svarbų organą, į kitas vietas, suduodamų smūgių kiekis, patvirtina kaltinamųjų siekį sužaloti nukentėjusiuosius, jų atliktų veiksmų pavojingumo suvokimą, abejingumą galimų padarinių atsiradimui, todėl pagal specialisto išvadą nustačius nukentėjusiajam J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamųjų M. Ž. ir D. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Be to kaltinamasis M. Ž. savo veiksmais dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiajai E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo M. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimų numatytų BK 138 str. 2 d., 8 p. ir BK 284 str. 1 d. sutaptis.

Kaltinamasis M. Ž. nurodo, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius dėl to, jog jo atžvilgiu nukentėjusysis J. B. panaudojo elektros prietaisą - elektrošoką, todėl jis gindamasis sumušė nukentėjusįjį J. B.. Tokias aplinkybes aiškina kaltinamasis M. Ž. bei patvirtina liudytojai, kurie buvo vienoje draugijoje su kaltinamaisiais ir jų draugais. Nukentėjusysis J. B. neigia, kad turėjo kokį nors prietaisą kaip elektrošokas ir todėl jo nenaudojo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios E. G. ir A. G. bei liudytojas S. K.. Tai asmenys, kurie kartu buvo su nukentėjusiuoju. Nors įvykio vietoje buvo rastas prožektorius – elektros prietaisas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nenustatyta, kas jį turėjo ir/ar panaudojo, elektros prietaiso panaudojimo faktas nepatvirtintas, kadangi nei ant kaltinamojo M. Ž. drabužių, nei ant jo kūno jokių elektros prietaisų panaudojimo pėdsakų nenustatyta.

Veiką kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu yra specifinis nusikalstamo elgesio motyvas - chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos nustatomos, kai nusikalstama veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeniniai tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltinamieji M. Ž. ir D. B. dėl mažareikšmės dingsties (dėl galimai kilusio žodinio konflikto) atlikdami neadekvačius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu ir suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, niekinamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles, moralines bei elgesio taisykles t.y. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

Nors kaltinamasis M. Ž. nurodė, jog jis smūgius nukentėjusiajam J. B. sudavė gindamasis, tačiau iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad nebuvo baudžiamojo kodekso numatyto pavojingo kėsinimosi, suteikiančio teisę į būtinąją gintį kaltinamajam M. Ž.. O kaltinamasis D. B. patvirtino, kad su nukentėjusiuoju apsižodžiavo dėl ėjimo važiuojamąja kelio dalimi ir šio konflikto pasėkoje sudavė smūgius nukentėjusiajam J. B.. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių kaltinamieji M. Ž. ir D. B. ėjo su būriu draugu, pirmi sudavė smūgius nukentėjusiajam J. B., o kaltinamasis M. Ž. ir nukentėjusiajai E. G.. Patys kaltinamieji sužaloti nebuvo. Todėl teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad kaltinamieji M. Ž. ir D. B. vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą naudojo ne gynybos, o puolimo tikslais.

Be to, įrodyta, kad kaltinamasis M. Ž. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis M. Ž. jaunimo susibūrimo vietoje, kitų asmenų akivaizdoje be jokios rimtos priežasties mušė nukentėjusiąją E. G., net tuomet, kai ji savo kūno nuo suduodamų smūgių gynė nukentėjusįjį J. B.. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš visuomeninę rimtį, jų pasekoje tarp jaunimo ir nukentėjusiųjų asmenų kilo sumaištis. Padarytais veiksmais sutrikdyta rimtis, sukeltos jaunuolių neigiamos emocijos ir išgąstis. Nusikalstami veiksmai nutraukti tik pašalinių asmenų ir policijos pareigūnų dėka. Nusikalstamų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajai E. G. padaryti kūno sužalojimai. Kaltinamojo M. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. G. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo vandališki bei išsakyti grasinimai, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Vandališkumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje, be jokios rimtos priežasties, viešoje vietoje – Birštono mieste, Vaižganto gatvėje, ties miesto parku niokojo svetimą turtą. Grasinimai – necenzūrinių žodžių pasakymas, grasinimas užmušti. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš visuomeninę rimtį, jų pasėkoje kilo sumaištis, sukeltos neigiamos emocijos ir išgąstis, apgadintas automobilis. Po įvykio nukentėjusioji A. G. kvietė policiją. Nusikalstamų veiksmų paskatos laikytinos chuliganiškomis, kaltinamasis V. G. neturėjo kuo pateisinti savo elgesį. Kaltinamojo V. G. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis V. G. kaltę pripažino, nukentėjusioji A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai nurodė, kad V. G. spyrė į jos vairuojamo automobilio dureles, jas bandė atidaryti ir jai grasino. Įvykio vietoje buvęs ir liudytoju apklaustas Ž. Š. patvirtino, kad matė, kad automobilis buvo sužalotas. Liudytoja L. C. matė kaip V. G. spyrė į automobilio dureles. Nukentėjusieji J. B., E. G. ir A. G. patvirtino, kad iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovė ir kaltinamojo V. G. gynėjas teismui pateikė kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų susitaikymo protokolus, kuriuose nurodė, kad kaltinamieji su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino žalą, o kaltinamasis D. B. atlygino dalį žalos ir įsipareigojo atlyginti likusią žalą, todėl prašo bylą nutraukti.

Kaltinamasis M. Ž. visiškai pripažino padaręs nusikaltimus, jo padaryti du nusikaltimai vienas iš jų priskiriamas prie nesunkų nusikaltimų, o kitas prie apysunkių, jis anksčiau nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, žodžiu nurodė, kad dirba Norvegijoje laikinus darbus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis M. Ž. ir nukentėjusysis J. B. bei E. G. pateikė susitaikymo protokolus, ir atlygino nukentėjusiajam J. B. 3500 litų žalą, o nukentėjusiajai E. G. 2500 litų žalą. Esant tokių aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad kaltinamasis M. Ž. padarė išvadas dėl padarytų tyčinių smurtinių nusikaltimų ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje, kaltinamasis M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais J. B. ir E. G. ir byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamasis V. G. visiškai pripažino padaręs nusikaltimą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis V. G. ir nukentėjusiosios atstovė advokatė O. K. pateikė susitaikymo protokolą, ir atlygino nukentėjusiajai A. G. 2000 litų žalą. Esant tokių aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. G. padarė išvadas dėl padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje, kaltinamasis V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiąją A. G. ir byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam D. B. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl to gailisi ir atlygino dalį žalos. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis pirmą kartą teistas Kauno apylinkės teismo 2012-03-22 už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, yra nusikaltimų recidyvas. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad D. B. 2013-04-22 išregistruotas iš probacijos tarnybos, o naują nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laiko tarpui po to kai buvo išregistruotas atlikęs bausmę. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Tos pačios dalies 3 a punkte nustatyta, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, turi teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, todėl D. B. atžvilgiu šio straipsnio nuostatos netaikytinos, be to, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padarė per trumpą laiko tarpą po to, kai buvo išbrauktas iš probuojamųjų sąrašų. D. B. dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, su nukentėjusiuoju J. B. sudarė susitarimą dėl likusios neatlygintos žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam parinktina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio sunkinančia aplinkybe nelaikytina, nes tokios sukinančios aplinkybės nebuvo nurodytos kaltinamajame akte.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – prožektorių (elektros šoką), saugomą Alytaus apskrities VPK Biršono PK, (t.1,b.l.88) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 304str., 306 str., 307str., teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius kaltininkui su nukentėjusiais J. B. ir E. G., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. Ž., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius kaltininkui su nukentėjusiąja A. G., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o namų areštą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti V. G., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8p. ir nubausti 7 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Patvirtinti 2014-11-10 susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį D. B. įsipareigojo nukentėjusiajam J. B. atlyginti 3000 Lt/ 868,86 Eur (trys tūkstančiai litų/ aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, 86 cnt) žalą per šešis mėnesius, pradedant mokėti nuo 2014 m gruodžio mėn. kiekvieną mėnesį iki 20 dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinį įrodymą, prožektorių–elektros šoką, kuris saugomi Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Procesą dėl J. B., E. G. ir A. G. civilinio ieškinio nutraukti nukentėjusiesiems atsisakius nuo ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.