- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-974-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- J. Ž., J.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 17 d. surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2009 m. kovo 9 d., apie 6.13 val., Eišiškių plento – Geologų gatvės sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Audi 80“ nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešpriešais važiuojantį automobilį, abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 125, 132 ir 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu pripažino R. B. kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos apžiūros schema, nukentėjusiojo J. Ž. (J. Ž.) rašytinis paaiškinimas, pačios R. B. prisipažinimas ir kita byloje surinkta medžiaga. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu, R. B. atstovaujantis advokatas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutarimu paskirtą subendrintą nuobaudą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. B. pasišalino iš įvykio vietos, nes po eismo įvykio Eišiškių plento – Geologų gatvės sankryžoje ji išvažiavo iš sankryžos ir sustojo gatvės pakraštyje. J. Ž. pasivijo R. B. automobilį, ėmė rėkti ant jos, pastaroji pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. J. Ž. nurodė, kad pats iškvies policiją, ji sutiko, nes pastebėjo, jog neturi mobiliojo telefono, tačiau nukentėjusysis atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji, nesulaukusi J. Ž. ir policijos pareigūnų, po 15 – 20 minučių nuvažiavo į darbą. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo J. Ž. rašytiniais paaiškinimais, kurie prieštarauja R. B. paaiškinimams. Tvirtina, kad teismas netinkamai vertino J. Ž. veiksmus, nes jis pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, kad R. B. prisipažino tik dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už du savarankiškus pažeidimus, t. y. už KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonių sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. B. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. To neginčija ir apeliantė, tačiau teigia, jog šiuo atveju ji nepagrįstai nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas eismo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nepagrįstai 2009 m. gegužės 6 d. nutarime nurodė, jog R. B. pripažino, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiek iš apeliantės 2009 m. kovo 23 d. rašytinio paaiškinimo (b. l. 6), tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad ji prisipažįsta padariusi tik pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė apeliantė. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi nukentėjusiojo J. Ž. 2009 m. kovo 9 d. rašytiniu paaiškinimu, tačiau šiuo atveju jis nebuvo apklaustas teismo posėdyje, taip iš esmės nebuvo betarpiškai patikrinta apeliantės teikiama įvykio versija. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti, asmens paaiškinimai negali būti prilyginami nukentėjusiojo paaiškinimams, duodamiems teismo posėdžio metu (ATPK 273 str.) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius paaiškinimus duodančius nukentėjusiuosius.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.