Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1742-613/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11865-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11; 3.3.2.4

2016 m. spalio 13 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės mažosios bendrijos „Laurai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės mažosios bendrijos „Laurai“ pareiškimą skolininkei V. P. M. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Laurai“ kreipėsi į teismą prašydama priimti teismo įsakymą priteisti iš skolininkės 15,00 Eur dydžio skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi kreditorės pareiškimą atsisakė priimti. Teismas argumentavo, kad Civilinio kodekso (toliau- CK) 1.136 straipsnis nustato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sutarčių ir kitokių sandorių. Tačiau skolininkė V. P. M. nedalyvavo 2016-03-18 MB „Laurai“ su Klaipėdos rajono savivaldybės viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Gargždų švara“ sudarant sutartį dėl ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugų teikimo, todėl iš minėtos sutarties jokių pareigų skolininkei neatsirado. Teismas konstatavo, jog kreditorės pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų leistinumo reikalavimų.Kreditorė MB „Laurai“ pateikė atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą pripažinti pagrįstu ir priteisti iš atsakovės 15 Eur (penkiolika eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 30 Eur (trisdešimt eurų) pasirengimo teisminiam išieškojimui išlaidas bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atskirajame skunde nurodo, jog 2016-03-18 MB „Laurai“ su Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara” sudarė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu teikė Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara” ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas. Paslaugų sutartis yra neatlygintinė, patvirtinant tarifus, kad ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidas apmoka skolininkas. Atsakovė neatitinka apdairaus ir rūpestingo vartotojo standartų, todėl šios aplinkybės įgalina tiek VšĮ „Gargždų švarą“, tiek MB „Laurai“ imtis ikiteisminio skolų išieškojimo, t. y. informuoti skolininką apie susidariusias skolas ir jį raginti tai įvykdyti per nustatytus terminus. Kadangi atsakovė nesureagavo per duotąjį terminą apmokėti MB „Laurai“ patirtas išlaidas, MB „Laurai“ įgyja teisę kreiptis į teismą, prašant priteisti ne tik skolą, bet ir su bylinėjimusi susijusias patirtas išlaidas. Atskirajame skunde dėsto prašomų priteisti sumų pagrįstumą.Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2 dalis).CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kreditorė MB „Laurai“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 15 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, kurias patyrė 2016-03-18 sutarties, sudarytos tarp MB „Laurai“ ir VšĮ „Gargždų švara“ dėl ikiteisminio skolų išieškojimo, pagrindu, ikiteisminiu būdu išieškodama iš skolininkės V. P. M. skolą VšĮ „Gargždų švara“ naudai, priteisimo.Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Kaip minėta, CPK 435 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.Nagrinėjamu atveju, pareiškime nurodyta, jog kreditorė patyrė nuostolius dėl to, jog vykdė ikiteisminį skolos išieškojimą iš skolininkės V. P. M. „Gargždų švara“ naudai. 2016-03-18 MB „Laurai“ su VšĮ „Gargždų švara” sudarė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu teikė VšĮ „Gargždų švara” ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas. Paslaugų sutartis yra neatlygintinė, patvirtinant tarifus, kad ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidas apmoka skolininkas. Pažymėtina, jog skolininkė V. P. M. nedalyvavo 2016-03-18 MB „Laurai“ su VšĮ „Gargždų švara“ sudarant sutartį dėl ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugų teikimo, MB Laurai“ ir VšĮ „Gargždų švara“ susitarė dėl tretiesiems asmenims, kurie nedalyvavo sudarant sutartį, iš sutarties kylančių pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš minėtos sutarties jokių pareigų skolininkei neatsirado. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais bei CPK 435 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės MB „Laurai“ pareiškimą dėl aiškaus šio pareiškimo nepagrįstumo.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartį palikti nepakeistą.