- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-767-790/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arisava“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Klaipėdos dramos teatrui
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisava“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisava“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos dramos teatrui dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arisava“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti viešojo pirkimo „Valdomo judesio prožektoriaus su LED šviesos šaltiniu pirkimas“ (pirkimo Nr. 458944) (toliau – ir pirkimas) sąlygas neteisėtomis. Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildė savo reikalavimus, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos dramos teatro ir UAB „Sonus exsertus“ 2019 m. gruodžio 9 d. sudarytą pirkimo sutartį ir taikyti restituciją.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės vykdyto pirkimo sąlygose ir techninėje specifikacijoje išdėstyti reikalavimai sudaro išskirtines sąlygas pirkime siūlyti tik bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ pagamintą produktą „Synergy 5 profile“, kuriuo Lietuvoje prekiauja tik UAB „Sonus exsertus“. Techninės specifikacijos reikalavimus rinkoje atitinka trijų gamintojų įranga, tačiau vertinant šią įrangą pagal pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tik minėtos gamintojos „D.T.S. Illuminazione srl“ pasiūlymas surinktų reikalingą balų kiekį tam, kad galėtų būti toliau vertinamas ir neatmestas (pagal pirkimo sąlygų 81 punktą, tiekėjų pasiūlymai, surinkę mažiau nei 15 balų, atmetami).
3. Pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje nustatyta balų skyrimo tvarka yra neproporcinga ir neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Pasiūlymo vertinimo kriterijai nustatyti taip, kad tiekėjas gali gauti arba maksimalų balų skaičių arba negauti jokio balo, t. y. jei tiekėjo siūlomas įrenginys atitinka konkrečius techninius privalumus, jam bus skiriama 6, 5, 4, 3, 2 balai, priklausomai nuo techninio privalumo, kurį jis atitinka, priešingu atveju– 0 balų. Tokia balų suteikimo tvarka yra nepagrįsta, nes balų intervalas per didelis. Tiekėjas, kurio įrenginys atitinka nustatytą kriterijų, gauna itin didelį įvertinimą, o tiekėjas, kurio siūlomo įrenginio savybė yra 1 proc. mažesnė, balų negauna.
4. Pirkimo sąlygų 81 punkte nustatytas reikalavimas surinkti mažiausiai 15 balų tam, kad pasiūlymas būtų toliau vertinimas, turi būti panaikintas. Techninėje specifikacijoje nurodžius konkrečius techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjų siūloma įranga, atsakovė neįsigytų nekokybiškų ir nefunkcionalių įrenginių. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra reikalingi tam, kad įgyjamas objektas turėtų tam tikrų techninių pranašumų.
5. Kriterijus „T2“ (valdomo judesio prožektorius turi ?20 plokštumų spindulių skaidymo prizmę), vertinant jį su kitais kriterijais, yra perteklinis. Be to, jis apriboja konkurenciją pirkime – nors atsakovė nurodė, kad rinkoje gausu gamintojų, kurie gali patenkinti šį kriterijų, ji nenurodė nei vieno iš jų. Kriterijai „T5“ (horizontalus posūkis (PAN) ne mažiau kaip 540° ir visa judesio trajektorija maksimaliu greičiu atliekama per ?3 sek.) ir „T6“(vertikalus posūkis (TILT) ne mažiau kaip 240° ir visa judesio trajektorija maksimaliu greičiu atliekama per ?2 sek.) yra neproporcingi. Šiuose kriterijuose nustatytos mažiausio judesio trajektorijos, kurios privalo būti įveiktos per nurodytą laiką sekundėmis. Nors pagal pirkimo sąlygas gali būti siūlomi didesnės trajektorijos įrenginiai, tačiau šios trajektorijos turi būti įveiktos per tokį pat laiką, kaip ir nurodytos mažiausios trajektorijos. Tokie vertinimo kriterijai yra neproporcingi, nes didesnei trajektorijai įveikti reikalingas didesnis judėjimo greitis arba daugiau laiko.
6. Techninės specifikacijos 9.4 papunktyje nurodytas reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti ne tik gamintojo įgaliojimą atlikti garantinį aptarnavimą, bet ir eilinį remontą, yra perteklinis, neproporcingas ir nesusijęs su pirkimo objektu. Atsakovė nepagrįstai sutapatino garantinį aptarnavimą ir eilinį remontą. Garantinis prekės aptarnavimas – tai pardavėjo (gamintojo) įsipareigojimas neatlygintinai pašalinti prekės defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu ne dėl netinkamų naudotojo veiksmų. Einamasis remontas – tai platesnė sąvoka, kuri apima tokius darbus, kurie, nors ir atsirado garantiniu laikotarpiu, bet nepriskirtini garantiniam remontui, arba einamąjį remontą būtina atlikti jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė nepagrindė savo subjektinės teisės pažeidimo ir neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovė nurodė, kad ginčijamomis pirkimo sąlygomis buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota konkurencija, kad jos nesuderinamos su proporcingumo principu, pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas. Tačiau ji nenurodė, kaip dėl šių sąlygų nustatymo buvo pažeistos būtent jos teisės, neįrodinėjo, kad jai buvo sudarytos blogesnės, nei kitiems tiekėjams, sąlygos dalyvauti pirkime. Ieškovė nepateikė pasiūlymo ir nedalyvavo pirkime. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turi galimybę pateikti atsakovei pasiūlymą dėl bet kokios specifikacijos valdomo judesio prožektoriaus su LED šviesos šaltiniu įsigijimo ar kad ji atstovauja kitam gamintojui, kuris gamina tokio tipo prožektorius ir ginčijamos sąlygos atėmė iš jos, kaip pirkimo sutartį gebančios įvykdyti tiekėjos, galimybę dalyvauti pirkime.
9. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pirkimo objekto techninės specifikacijos atitinka tik bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminamas produktas „Synergy 5 profile“, kurį Lietuvoje gali pasiūlyti tik tiekėja UAB „Sonusexs ertus“. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus atitinka ir 5 kiti produktai, t. y. „High End Solaframe 1000“, „Ghibli-TC“, „RA2000 profile“, „Martin Encore“, „Claypaky Axcor 600“. Pasiūlymus, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, pateikė 3 tiekėjos –UAB „Muzikos ekspresas“, UAB „Scenos servisas“,UAB „Sonus exsertus“. UAB „Sonus exsertus“ ir UAB „Muzikos ekspresas“ pateikė pasiūlymą dėl tos pačios gamintojos „D.T.S. Illuminazione srl“ produkto „Synergy 5 profile“. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas gamintojos „D.T.S. Illuminazione srl“ 2019 m. sausio 17 d. elektroninis laiškas neįrodo, kad žymiai vėliau, 2019 m. spalio 29 d., kai buvo paskelbtas pirkimas, kiti tiekėjai Lietuvoje negalėjo prekiauti „D.T.S. Illuminazione srl“ pagamintais produktais. Byloje yra tik šio elektroninio laiško kopija ir nėra jokių kitų nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
10. Teismo vertinimu, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra objektyvūs ir neriboja tiekėjų konkurencijos. Pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje nurodyti techniniai privalumai susiję su pirkimo objektu, suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, nesuteikia atsakovei neribotos pasirinkimo laisvės. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad tik tuo atveju, jei visi tiekėjai, vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, turi galimybę surinkti maksimalų balų skaičių (40 balų), yra užtikrinama veiksminga tiekėjų konkurencija nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Visiems tiekėjams surinkus vienodą balų skaičių nebūtų galimybės atrinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, atitinkančio atsakovės pirkimo tikslą.
11. Ieškovė, įrodinėdama aplinkybes dėl neveiksmingos konkurencijos, pateikė lentelę, kurioje nurodė techninę specifikaciją atitinkančių įrenginių galimus gauti balus pagal pirkimo sąlygų 81 punkto reikalavimus, ir padarė išvadą, kad tik vienintelės UAB „Sonus exsertus“ siūlomos gamintojos „D.T.S. Illuminazione srl“ produktas „Synergy 5 profile“ atitinka visus pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje nurodytus vertinimo kriterijus ir gali surinkti 15 balų, kurie yra reikalingi tam, kad tiekėjo pasiūlymas būtų vertinamas toliau. Grįsdama lentelėje pateiktus duomenis, ieškovė pateikė tik kelis anglų kalba parašytus elektroninius laiškus, nepaaiškindama jų turinio, taigi, ji neįrodė nurodytų aplinkybių. Atsakovė pateikė produktų atitikimo lentelę, iš kurios matyti, kad be produkto „Synergy 5 profile“ daugiau nei 15 balų gali surinkti dar keturi produktai, t. y. „High End Solaframe 1000“ (23 balai), „Ghibli-TC“ (18 balų), „RA2000 profile“ (23 balai), „Martin Encore“ (15 balų). Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, tik nurodė, kad jos kelia pagrįstų abejonių ir pateikė nuorodas į interneto svetaines. Teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad objektyvūs duomenys yra išdėstyti atsakovės pateiktoje lentelėje. Atsakovė pripažino kaip pagrįstą tik ieškovės nurodytą aplinkybę dėl 6 balų, skirtų įrenginiui „Claypaky Axcor 600“ už „T2“ kriterijų, paaiškindama, kad šiam įrenginiui 6 balai skirti dėl akivaizdžios techninės klaidos.
12. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad pirkimo sąlygų 81 punkte nustatytas reikalavimas surinkti minimalų kiekį balų tam, kad pasiūlymas būtų vertinamas toliau, yra neteisėtas ir neproporcingas. Tokia pirkimo sąlyga atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires.
13. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus pirkimo objektui. Anot atsakovės, ji nustatė „T2“, „T5“ ir „T6“ kriterijus, siekdama būti šiuolaikišku ir moderniu teatru. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės poreikius atitiktų kitokių parametrų techniniai privalumai. Iš atsakovės pateiktos produktų palyginimo lentelės matyti, kad „T5“ kriterijų, be „Synergy 5 profile“ produkto, atitinka dar 4 produktai. Atsakovės teigimu, nustatydama „T5“ ir „T6“ kriterijus, konkrečius posūkio kampus ji nurodė kaip standartinius, pateikdama kaip pavyzdžius gaminius „Robe T1“, „High End Solaframe 100“. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodytų gamintojų įrenginiai, kurių trajektorija (PAN) yra 570°, arba trajektorija (TILT) 300°, atitinka atsakovės poreikius.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama techninės specifikacijos 9.4 papunkčio neteisėtumą, suabsoliutino šios sąlygos lingvistinį aiškinimą. Sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad techninės specifikacijos 9.4 papunktyje, kuriame nustatytos sąlygos dėl garantinio aptarnavimo, buvo nustatytas reikalavimas atlikti eilinį remontą. Šis punktas nėra perteklinis ir neteisėtas.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, rašytiniuose paaiškinimuose nurodydama papildomas naujas aplinkybes dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo ir keldama reikalavimus dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, siekė pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką. Viešųjų pirkimų bylose yra draudžiama keisti šiuos ieškinio elementus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Ieškovė nedalyvavo pirkime, nes neturėjo galimybės pasiūlyti tokio objekto, koks apibrėžtas neteisėtomis pirkimo sąlygomis, tačiau ji neprarado potencialios dalyvės statuso. Ieškovė bendradarbiauja su gamintojais „Philips Vari-Lite“, „Ayrton“, „JB-Lighting“, kurių įrenginiai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir atsakovės poreikius, tačiau negalėjo varžytis pirkime dėl nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų skyrimo tvarkos. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, todėl teismas, vertindamas šias aplinkybes, išplėtė ginčo ribas. Teismas nesudarė galimybės proceso dalyviams išdėstyti savo argumentus šiuo klausimu.
16.2. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires, perkančioji organizacija, planuodama pirkimą, turi atlikti rinkos analizę. Atsakovė įrodinėjo, kad prieš paskelbdama pirkimą savarankiškai atliko rinkos tyrimą, tačiau ji nepaaiškino, kokiu būdu jį atliko ir kokią informaciją vertino (tam tikri gamintojai viešai neteikia dalies informacijos, be to, ieškovės ir atsakovės surinkta informacija apie kai kurių gamintojų prekes skiriasi). Atsakovė produktų atitikimo lentelę galbūt parengė tik nagrinėjant civilinę bylą.
16.3. Teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovės pateiktoje produktų atitikimo lentelėje esančiais duomenimis, tačiau nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktos lentelės, kurioje nurodyti techninę specifikaciją atitinkančių įrenginių gautini balai. Atsakovės pateikti duomenys nėra objektyvūs, nes ji nenurodė, iš kur jie gauti, jos pateiktuose gamintojų dokumentuose nėra informacijos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Ieškovė savo ruožtu atliko rinkos tyrimą ir net kreipėsi į pačius gamintojus. Teikdama duomenis byloje ieškovė nurodė informacijos šaltinius.
16.4. Atsakovės lentelėje pateikti duomenys nėra teisingi: 1) gamintoja „Martin“ turi net 4 skirtingus įrenginius „Encore“. Atsakovė, nurodžiusi, kad įrenginys „Encore“ surinktų 15 balų, nenurodė, kokio konkretaus įrenginio savybės pateiktos lentelėje; 2) atsakovė nepagrįstai įrenginiui „Ghibli-TC“ suteikė po 4 balus už „T5“ ir „T6“ kriterijus, kadangi gamintoja niekur nenurodė šių savybių, o atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl pagal šiuos kriterijus įrenginiui suteikė 8 balus. Be šių balų, įrenginys gali surinkti tik 10, o ne 15 balų; 3) atsakovė nepagrįstai įrenginiui „Solaframe 1000“ suteikė 5 balus už „T4“ kriterijų, nes įrenginio sukeliamas triukšmas yra 42,8dB, t. y. didesnis, nei nustatytas ?38dB. Palyginimo lentelėje šiam įrenginiui nepagrįstai suteikti 23 balai, nors jis gali surinkti tik 18. Be to, atsakovė neįrodė, kodėl suteikė jam po 4 balus už „T5“ ir „T6“ kriterijus; 4) atsakovė nepagrįstai suteikė įrenginiui „RA2000 Profile“ po 4 balus už „T5“ ir „T6“ kriterijus, kadangi gamintoja niekur nenurodė šių savybių, o atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl pagal šiuos kriterijus įrenginiui suteikė 8 balus. Ieškovė pateikė gamintojos darbuotojo laiško kopiją, patvirtinančią, kad įrenginys neatitinka minėtų kriterijų. Be šių balų įrenginys surinktų tik 12 balų.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Teismas nurodė, kad trys tiekėjos pateikė pirkime pasiūlymus, tariamai atitinkančius techninės specifikacijos reikalavimus. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vertino tik pirkimo laimėtojos, pasiūliusios bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminamą produktą „Synergy 5 profile“, pasiūlymą. Kitų dviejų tiekėjų UAB „Scenos servisas“ ir UAB „Muzikos ekspresas“ pasiūlymų atitikties techninės specifikacijos reikalavimams atsakovė nevertino dėl pasiūlytų per didelių kainų. Pats teismas patvirtino, kad produktą „Synergy 5 profile“ pasiūlė dvi tiekėjos ir viena iš jų laimėjo pirkimą. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, kad pirkimo sąlygų visuma pritaikyta konkrečiam gamintojui.
16.6. Pirkimo sąlygose nustatyti „T2“, „T5“ ir „T6“ vertinimo kriterijai yra pertekliniai ir pritaikyti konkrečiai gamintojai. Atsakovės nurodyti gamintojų įrenginių pavyzdžiai, nors galbūt ir atitinka „T5“ ir „T6“ vertinimo kriterijus, tačiau neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, todėl jų pasiūlymai net nebūtų vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
16.7. Teismas sprendime iš esmės patvirtino ieškovės poziciją, kad techninės specifikacijos 9.4 papunktyje išdėstytas reikalavimas apima tik garantinį aptarnavimą (atsakovė laikėsi pozicijos, kad minėtas punktas apima tiek garantinio, tiek eilinio remonto darbus), tačiau nepagrįstai ir neteisėtai netenkino ieškinio reikalavimo.
16.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, siekė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad toks reikalavimas yra išvestinis ir kad teismas turi savo iniciatyva spręsti dėl neteisėtai sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad pirkimo sąlygos neužtikrina konkurencijos, pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat ji deklaratyviai nurodo, kad bendradarbiauja su tam tikromis įrenginių gamintojomis. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kokiu būdu buvo pažeistos jos teisės pirkime.
17.2. Perkančioji organizacija, planuodama pirkimą, ne turi, o gali atlikti rinkos analizę. Atsakovė, rengdamasi pirkimui, atliko tyrimą ir sudarė produktų atitikimo lentelę. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad ši lentelė buvo sudaryta nagrinėjant bylą.
17.3. Teismas įvertino ieškovės pateiktą lentelę, kurioje nurodyti techninę specifikaciją atitinkančių įrenginių galimi gauti balai pagal pirkimo sąlygų 81 punkto reikalavimus, ir pateikė dėl jos argumentus. Šioje lentelėje pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
17.4. Ieškovės argumentai dėl atsakovės lentelėje pateiktų duomenų tikrumo (žr. šios nutarties 16.4 papunktį) yra nepagrįsti: atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė konkretų prietaiso „Encor“ pavadinimą; duomenis apie įrenginio “Ghibli-TC“ atitiktį „T5“ ir „T6“ kriterijams atsakovė turi iš parodos; atsakovė turi gamintojos „Soundcoat“ triukšmo matavimo protokolą, kuriame nurodyti atsakovės pateikti įrenginio „Solaframe 1000“ balai; „RA2000 profile“ įrenginiui balai už „T5“ ir „T6“ kriterijus įrašyti pagal gamintojos „Music&Lights“ pateiktus duomenis.
17.5. Ieškovė įrodinėjo, kad pirkimo sąlygų 81 punktas, pagal kurį pasiūlymas turi surinkti minimalų balų skaičių, yra neteisėtas, tačiau ji nenurodė konkrečių įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie buvo pažeisti.
17.6. Teismas, vertindamas ieškovės argumentą, kad techninės specifikacijos 9.4 papunktyje išdėstytas reikalavimas yra neteisėtas ir perteklinis, išsamiai įvertino pirkimo sąlygų visumą ir pagrįstai nustatė tikrąją atsakovės valią ir ketinimus. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu įrenginys sugenda galiojant garantijai, yra atliekamas jo eilinis remontas, o jei įrenginio neįmanoma sutaisyti, jis turi būti pakeistas nauju.
17.7. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija raštu informavo atsakovę, kad visos 2019 metais skirtos lėšos turi būti panaudotos iki 2019 m. gruodžio 23 d., todėl atsakovė turėjo neatidėliotiną poreikį įgyti pirkimo objektą. Panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė tęsė pirkimą ir sudarė sutartį su jo laimėtoja UAB „Sonus exsertus“, kuri šiuo metu yra įvykdyta. Atsakovė, prašydama pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.
Šalies argumentai
18. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. kovo 9 d. padavė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovės pozicija byloje dėl rinkos tyrimo būdo nuolat keitėsi, atsakovė nebuvo nuosekli dėl rinkos tyrimo atlikimo metodų, šalių surinkta informacija apie tų pačių gamintojų prekių technines charakteristikas skiriasi. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji rinkos tyrimą atliko tinkamai, t. y. rinkos tyrimo metu analizuota informacija buvo teisinga ir paremta patikimais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės 2020 m. kovo 9 d. rašytinių paaiškinimų priėmimo
20. CPK 42 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę šalys turi ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis), tačiau ja privalo naudotis atsižvelgdami į draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), taip pat draudimą kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šalys, teikdamos paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, negali pildyti ar keisti apeliacinio skundo pagrindo bei dalyko pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 307 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje šalys pirmosios instancijos teisme įrodinėjo aplinkybes, kokią informaciją atsakovė buvo surinkusi apie ketinamus įsigyti įrenginius, ar ji tinkamai įvertino surinktą informaciją ir pan. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. kovo 9 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde, nenurodo, o tik pateikia anksčiau nurodytų aplinkybių vertinimą, kuriuo siekia pagrįsti, kad atsakovė nebuvo nuosekli dėl rinkos tyrimo atlikimo metodų, netinkamai įvertino informaciją ir kt. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais nėra keičiamas ar pildomas apeliacinis skundas, nėra pažeidžiamas draudimas nurodyti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jie gali būti priimami ir vertinami kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl byloje kilusio ginčo esmės
22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto valdomo judesio prožektorių su LED šviesos šaltiniu (16 vnt.) pirkimo sąlygų teisėtumo. Ieškovė byloje ginčija pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje įtvirtintus vertinimo kriterijus ir jų skyrimo tvarką, teigdama, kad jų visuma neužtikrina sąžiningos konkurencijos pirkime, yra pritaikyta tik bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminamam konkrečiam įrenginiui. Be to, ieškovės manymu, pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje numatytas balų intervalas per didelis, pirkimo sąlygų 81 punkto nuostata dėl minimalaus balų skaičiaus surinkimo neproporcinga, pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje nustatyti „T2“, „T5“ ir „T6“ vertinimo kriterijai taip pat yra neproporcingi, neužtikrina sąžiningos konkurencijos, o techninės specifikacijos 9.4 papunkčio reikalavimas perteklinis, nesusijęs su pirkimo objektu, neužtikrina sąžiningos konkurencijos.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovė nepagrindė savo subjektinės teisės pažeidimo. Be to, teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą iš esmės, nustatė, kad jos teisėtos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje įtvirtintų vertinimo kriterijų, jų skyrimo tvarkos bei techninės specifikacijos reikalavimų visuma užtikrina sąžiningą konkurenciją, atitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio nuostatas, kitos ginčijamos pirkimo sąlygos taip pat teisėtos. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, tiek su teismo išvadomis, kad pirkimo sąlygos yra teisėtos.
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas
24. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme atskirai neįrodinėjo savo suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, o atsakovė klausimo dėl tokios ieškovės teisės nekėlė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas ir nurodė, jog ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kaip dėl ginčijamų pirkimo sąlygų buvo pažeistos būtent jos teisės, taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad ji pirkime nedalyvavo, pasiūlymo nepateikė, duomenų, jog turi galimybę pateikti pasiūlymą dėl bet kokios specifikacijos prekių įsigijimo ar atstovauja tam tikram gamintojui, nepateikė.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiais teismo argumentais, mano, kad atsakovei nekeliant klausimo dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, teismas neturėjo teisės peržengti civilinės bylos nagrinėjimo ribų, o nusprendęs tai padaryti, privalėjo informuoti šalis apie ketinimą pasisakyti dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, sudaryti šalims galimybę pateikti papildomus argumentus ir įrodymus. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji neprarado potencialios dalyvės statuso, bendradarbiauja su gamintojais „Philips Vari-Lite“, „Ayrton“, „JB-Lighting“, kurių įrenginiai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir atsakovės poreikius, tačiau negalėjo varžytis dėl pirkime nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų bei jų skyrimo tvarkos.
26. Kasacinis teismas naujausioje praktikoje laikosi pozicijos, kad tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-296-378/2019 34 punktas). Kasacinis teismas nurodo, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (minėtos kasacinio teismo nutarties 36 punktas).
27. Iš šių kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad kiekvienoje viešųjų pirkimų byloje, kurioje keliamas pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas, teismas, neatsižvelgdamas į šalių argumentus, privalo įvertinti ieškinį paduodančio asmens suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, išnagrinėjęs ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas klausimą, nors šalys jo atskirai nekėlė, bylos nagrinėjimo ribų neperžengė, bet, priešingai, laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuluoto teisės aiškinimo. Kaip matyti iš aptartos kasacinio teismo praktikos, būtent ieškovė privalėjo įtikinamai bei patikimai įrodyti, kad ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidžia jos interesus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ieškovei siūlyti šiuo klausimu atskirai pasisakyti ar pateikti papildomų įrodymų.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-296-378/2019 35 punkte, apibendrindamas pagrindinius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas aspektus, be kita ko, nurodė, kad teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti asmuo, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos pirkimo sutarties sudarymu.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-296-378/2019 36 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirkime, kurio sąlygas ginčija, nedalyvavo ir pasiūlymo nepateikė. Nors pagal paminėtą teismų praktiką vien tokia aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovė neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų, tačiau tokiu atveju ji turi pagrįsti, kaip ginčijamos pirkimo sąlygos sukliudė jai varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo ar kitaip pažeidė jos teises. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
31. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčija pirkimo sąlygas, įtvirtinančias ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus – techninių privalumų – vertinimo tvarką, iš esmės tuo pagrindu, kad pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų skyrimo tvarka, ieškovės manymu, neužtikrina sąžiningos konkurencijos pirkime, yra pritaikyta tik vienos bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminamam įrenginiui.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės pozicijos nėra matyti, kaip ginčijamos pirkimo sąlygos sukliudė jai varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo ar kitaip pažeidė jos teises. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad tuo atveju, jeigu ginčijamos pirkimo sąlygos dėl ekonominio pasiūlymų naudingumo vertinimo būtų pripažintos neteisėtomis, ji galėtų dalyvauti pirkime ir pasiūlyti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią įrangą bei varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo (ieškovė techninėje specifikacijoje nustatytų minimalių techninių reikalavimų įrangai neginčija). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismui apskritai nepateikė duomenų, kad ji gali pasiūlyti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią įrangą, kad ji atstovauja tam tikram gamintojui, kuris gamina tokio tipo prožektorius ar pan.
33. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji bendradarbiauja su gamintojais „Philips Vari-Lite“, „Ayrton“, „JB-Lighting“, kurių įrenginiai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir atsakovės poreikius, tačiau ji šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teisme tokiomis aplinkybėmis neturi teisės remtis (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, tokie ieškovės teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, neparemti įrodymais ir nepatvirtina, kad ieškovė bendradarbiauja su jos paminėtais gamintojais, kad jų gaminami įrenginiai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir ieškovė, nenustačius jos ginčijamų sąlygų, būtų galėjusi juos pasiūlyti. Šią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateiktose palyginamosiose lentelėse, siekdama pagrįsti, jog jos ginčijamos sąlygos riboja konkurenciją vieno gamintojo naudai, apeliaciniame skunde paminėtų gamintojų, su kuriais ji neva bendradarbiauja, gaminamų įrenginių kaip potencialiai atitinkančių techninės specifikacijos sąlygas ir galimų siūlyti pirkimui apskritai nenurodė.
34. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo ir neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų. Išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo, pirmosios instancijos teismui buvo pakankama atmesti ieškinį (CPK 5 straipsnis).
Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo
35. Pagal VPĮ 55 straipsnio 5 dalį pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima spręsti, kad atsakovės pirkimo sąlygose įtvirtinta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka bei kriterijai neužtikrina sąžiningos konkurencijos, yra pritaikyti vieno gamintojo gaminamai įrangai.
36. Minėta, kad ieškovė byloje neginčija techninės specifikacijoje nustatytų minimalių techninių reikalavimų perkamai įrangai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tokius minimalius techninius reikalavimus atitinka ne vienas rinkoje esantis įrenginys. Ieškovė kartu su ieškiniu pridėtoje palyginamojoje lentelėje nurodė bent 3 įrenginius, kurie atitinka techninę specifikaciją, o atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje produktų atitikimo lentelėje nurodė 6 techninę specifikaciją atitinkančius įrenginius. Nors ieškovė dublike ginčijo, kad 2 iš atsakovės nurodytų įrenginių atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau konkrečių duomenų, jog šie įrenginiai keliamų techninių reikalavimų neatitinka, nepateikė. Taigi rinkoje egzistuoja pakankamai platus ratas įrenginių, atitinkančių minimalius atsakovės keliamus reikalavimus.
37. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vienas iš šioje įstatymo normoje nustatytų kokybinių kriterijų – techniniai pranašumai. Pirkimo sąlygų 81 punkte atsakovė nustatė du pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijus– kainą (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 60 proc.) ir techninius privalumus (lyginamasis svoris – 40 proc.). Taigi atsakovė pirkimo sąlygose siūlomos įrangos techninius pranašumus teisėtai nustatė kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.
38. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 81.4 papunktyje yra išdėstyta 10 konkrečių techninių privalumų (jie žymimi nuo „T1“ iki „T10“), už kuriuos perkančioji organizacija skiria atitinkamą balų skaičių. VPĮ 55 straipsnio 6 dalis numato, kad pasirinkto kriterijaus lyginamasis svoris gali būti išreiškiamas ne tik intervalu, bet taip pat ir konkrečiu dydžiu. Todėl atsakovė ginčijamose pirkimo sąlygose techninių privalumų vertinimą pagrįstai išreiškė konkrečiu balų skaičiumi (o ne intervalais). Tai, kad pirkimo sąlygose kriterijų lyginamieji svoriai gali būti išreikšti ne tik balų intervalais, bet ir konkrečiais dydžiais, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės.
39. Pirkimo sąlygų 81 punkte numatyta, kad tiekėjo, surinkusio mažiau kaip 15 techninių privalumų balų, pasiūlymas yra nevertinamas ir atmetamas. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės nustato, kad siekiant įsigyti kokybiškas prekes, paslaugas ar darbus, visais atvejais rekomenduojama numatyti minimalų balų skaičių, kurio nesurinkęs pasiūlymas būtų atmestas. Todėl atsakovė ginčijamų pirkimo sąlygų 81 punkte pagrįstai numatė nuostatą, kad tiekėjo, surinkusio mažiau kaip 15 techninių privalumų balų, pasiūlymas yra nevertinamas ir atmetamas.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima spręsti, kad pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka ir nustatyti techninių privalumų vertinimo kriterijai yra neteisėti, neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Pagal ginčijamas pirkimo sąlygas atsakovės pasirinktų vertinti techninių privalumų ratas pakankamai platus (numatytas net 10 techninių privalumų vertinimas). Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į skundą pateiktos produktų atitikimo lentelės matyti, kad atsakovės pasirinkti techniniai privalumai yra būdingi rinkoje esantiems produktams, apibūdina jų kokybę. Tokie privalumai pagrįstai nustatyti, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį (pvz., mažesnis įrenginio skleidžiamas garsas („T4“ kriterijus) aktualus, siekiant, kad pasirodymo metu žiūrovų dėmesio neblaškytų įrenginių skleidžiamas garsas, taip pat atsakovei aktuali įrenginio veikimo temperatūra („T9“ kriterijus) ir kt.).
41. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos produktų atitikimo lentelės duomenų galima spręsti, kad rinkoje yra daugiau nei vienas įrenginys, kurie už techninius privalumus gali surinkti didesnį balų skaičių, nei reikalaujamas minimalus. Atsakovė lentelėje nurodė, kad 15 balų ir daugiau gali surinkti ne tik gamintojo „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminys „Synergy 5 profile“, bet ir kitų gamintojų gaminami įrenginiai – gamintojo „HighEnd“ įrenginys „Solaframe 1000“, gamintojo „Music and Lights“ įrenginys „RA2000“, gamintojo „Ayrton“ įrenginys „Ghibli“ ir gamintojo „Harman (Martin by Harman)“ įrenginys „Martin Encore“.
42. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad gamintojo „HighEnd“ įrenginiui „Solaframe 1000“ atsakovė produktų atitikimo lentelėje nepagrįstai skyrė 5 balus už „T4“ kriterijų, tačiau net ir neskyrus šių balų, aptariamas įrenginys vis tiek galėtų surinkti minimalų reikalaujamą balų skaičių. Šią aplinkybę ieškovė iš esmės pripažino ir pateikdama savo sudarytą lentelę kartu su 2020 m. sausio 13 d. paaiškinimais. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė neįrodė, kodėl šiam įrenginiui suteikė po 4 balus už „T5“ ir „T6“ kriterijus, tačiau, kaip nurodė atsakovė, balai skirti pagal gamintojo duomenis. Šio atsakovės teiginio pagrįstumą patvirtina ir viešai gamintojo interneto puslapyje skelbiama informacija apie šio įrenginio technines savybes (žr. – www.highend.com/documentation/SolaFrame%201000/SolaFrame_1000_Datasheet.pdf).
43. Ieškovė apeliaciniame skunde abejoja atsakovės parengtoje lentelėje gamintojo „Music and Lights“ įrenginiui „RA2000“ skirtais balais už „T5“ ir „T6“ kriterijus, nes, ieškovės teigimu, gamintojas duomenų apie šias technines savybes viešai neteikia. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji yra gavusi iš gamintojo duomenis, jog aptariamas įrenginys turi kriterijų „T5“ ir „T6“ nurodytas technines savybes. Ieškovė nepateikė duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Ieškovės kartu su 2020 m. sausio 13 d. paaiškinimais pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su gamintojo atstove yra neišverstas į valstybinę kalbą. Be to, matyti, kad jame pateikiama informacija apie įrenginio vertikalaus posūkio greitį (per 2,2 sek.) didesniu kampu (270 laipsnių), nei nurodyta pirkimo sąlygose aprašant kriterijų „T6“ (240 laipsnių). Kadangi atsakovė tiekėjams 2019 m. lapkričio 11 d. raštu paaiškino, kad jei tiekėjo siūlomas gaminys atlieka didesnio kampo judesį, kuriam reikalingas didesnis laiko tarpas, tiekėjas gali pateikti skaičiavimus, ar nurodytas parametras įgyvendinamas atliekant konkretaus kampo judesį, spręstina, jog pagal ieškovės pateiktame elektroniniame laiške nurodytus duomenis gaminys atitinka „T6“ techninį privalumą, už kurį skiriami 4 balai (atlikus skaičiavimus: 2,2×240/270=1,96 sek.). Taigi šis gaminys, net ir remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, surenka minimalų balų skaičių.
44. Be to, atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje produktų atitikimo lentelėje yra nurodyti dar du įrenginiai, kurie taip pat galėtų surinkti ne mažesnį, nei reikalaujamas, minimalų balų skaičių („Ghibli“ ir „Martin Encore“). Nors ieškovė dublike nurodė argumentus, kad nėra aiškūs šių įrenginių modeliai, tačiau atsakovė triplike patikslino įrenginio „Ghibli“ duomenis (nurodė, kad ji lygino įrenginio „Ghibli-TC“ duomenis). Be to, iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kokį konkretų įrenginio „Martin Encore“ modelį ieškovė lygino (ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė modelį „MAC Encore Performance CLD“).
45. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė įrenginiui „Ghibli-TC“ nepagrįstai suteikė po 4 balus už „T5“ ir „T6“ kriterijus, kadangi gamintoja niekur nenurodė šių savybių. Tačiau atsakovė teigia, kad duomenis apie įrenginio „Ghibli-TC“ atitiktį „T5“ ir „T6“ kriterijams ji turi iš parodos. Nors atsakovė tokių savo teiginių konkrečiais įrodymais nepagrindžia, tačiau ir ieškovė nepateikia duomenų, kad įrenginys „Ghibli-TC“ iš tiesų neturi „T5“ ir „T6“ kriterijuose nurodytų techninių privalumų.
46. Lyginant atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos produktų atitikimo lentelės duomenis su ieškovės kartu su 2020 m. sausio 13 d. paaiškinimais pateikta lentele matyti, kad šalys skirtingai vertina, ar įrenginys „MAC Encore Performance CLD“ atitinka „T5“ techninį privalumą. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad gamintoja apie šį techninį privalumą duomenų viešai nepateikia, tačiau ji (ieškovė) konkrečiais įrodymais nepagrindžia, jog aptariamas įrenginys iš tiesų neturi aptariamo techninio privalumo.
47. Taigi iš aptartų duomenų visumos galima spręsti, kad daugiau kaip 15 balų už techninius privalumus gali surinkti ne tik bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminys „Synergy 5 profile“, bet ir kitų gamintojų gaminami įrenginiai – gamintojo „HighEnd“ įrenginys „Solaframe 1000“, gamintojo „Music and Lights“ įrenginys „RA2000“, gamintojo „Ayrton“ įrenginys „Ghibli“ ir gamintojo „Harman (Martinby Harman)“įrenginys „Martin Encore“, t. y. iš viso 5 įrenginiai. Kita vertus, net jei ir laikyti, kad atsakovė nepagrindė, jog įrenginiai „Ghibli-TC“ bei „MAC Encore Performance CLD“ gali surinkti minimalų balų skaičių, minimalų balų skaičių gali surinkti mažiausiai 3 rinkoje esantys įrenginiai.
48. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad tik bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminys „Synergy 5 profile“ galėtų surinkti maksimalų balų už techninius privalumus skaičių. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją negali būti aiškinamas kaip reikalaujantis, jog visi tiekėjai už nustatytus kokybinius kriterijus surinktų maksimalų balų skaičių. Jeigu tam tikri tiekėjai negali pasiūlyti prekių, kurios pasižymi maksimaliu pageidaujamų kokybinių savybių skaičiumi, tai savaime nereiškia, kad sąžininga ir veiksminga konkurencija pirkime neužtikrinta. Tiekėjai, negalintys pasiūlyti kokybiškesnių prekių, gali veiksmingai konkuruoti su kitais tiekėjais pasiūlydami pigesnių prekių, atitinkančių keliamus techninius reikalavimus.
49. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad kai kuriais pirkimo sąlygose nustatytais techniniais privalumais iš rinkoje esančių įrenginių pasižymi tik bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminys „Synergy 5 profile“, t. y. tik šis įrenginys gali surinkti 12 balų už „T1“ ir „T2“ kriterijus. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir atsakovė (tai matoma iš atsakovės parengtos produktų atitikimo lentelės). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nežiūrint šios aplinkybės, veiksminga tiekėjų konkurencija pirkime užtikrinama tuo, kad kitiems tiekėjams sudaryta galimybė konkuruoti siūlant prekes, pasižyminčias mažesniu techninių privalumų skaičiumi, bet priimtinesne kaina (kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 60 proc.).
50. Sprendžiant, ar pirkimo sąlygos užtikrina sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją, atsižvelgtina ir į faktiškai pirkime susiklosčiusią situaciją, iš kurios matyti, kad pirkime buvo pateikti trijų tiekėjų – UAB „Scenos servisas“, UAB „Muzikos ekspresas“ ir UAB „Sonus exsertus“ – pasiūlymai, o du iš tiekėjų (UAB „Scenos servisas“ ir UAB „Sonus exsertus“) pateikė pasiūlymą dėl to paties įrenginio (bendrovės „D.T.S. Illuminazione srl“ gaminio „Synergy 5 profile“). Taigi tiekėjai turėjo realią galimybę varžytis ne tik pasiūlydami skirtingų gamintojų gaminamus įrenginius (kaip minėta anksčiau, pirkimui galėjo būti siūlomi mažiausiai 3 įrenginiai, kurie galėjo surinkti minimalų reikalaujamą balų už techninius privalumus skaičių), bet ir to paties gamintojo gaminius. Tai reiškia, kad pirkimo sąlygos, numatančios ekonominio naudingumo vertinimo tvarką, iš esmės užtikrino sąžiningą bei veiksmingą konkurenciją, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų pripažinti kaip neatitinkančių VPĮ įtvirtintų principų bei VPĮ 55 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo.
51. Ieškovė byloje ginčijo techninės specifikacijos 9.4 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad tiekėjas privalo visai įrangai suteikti 36 mėn. garantiją ir turėti gamintojo įgaliojimą atlikinėti garantinį aptarnavimą bei eilinio remonto paslaugą. Ieškovė šią nuostatą ginčijo ta apimtimi, kuria nustatytas reikalavimas atlikti eilinio remonto paslaugą. Tačiau ir ši pirkimo sąlygų nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažinta neteisėta. Iš aptariamos techninės specifikacijos nuostatos bei kitų pirkimo sąlygų (šių sąlygų 3 priede įtvirtintų pirkimo sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų) matyti, kad reikalavimas teikti eilinio remonto paslaugą, priešingai nei įrodinėja ieškovė, nėra savarankiškas, o susijęs su tiekėjo suteikiama garantija ir jos metu atliekamu garantiniu prekių aptarnavimu.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino aplinkybes dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas bei pagrįstai nustatė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nepažeidžia nei VPĮ įtvirtintų principų, nei VPĮ 55 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.