Utenos apylinkės teismo nutartis

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-698-664/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2-698-664/2014
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00601-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Pareiškėjas
R. G.
Civilinė byla Nr. 2-698-664/2014Teisminio proceso Nr.2-16-3-00601-2014-6Procesinio sprendimo kategorija : 116.10.3.; 106.7.8.; 117. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 8 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo R. G. pareiškimu dėl teismo nutarties išaiškinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 1 d. Ignalinos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. G. pareiškimu dėl teismo nutarties išaiškinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog 1992 03 24 pareiškėjo motina E. G. ir jos sugyventinis S. C. iš valstybės įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), visą buto kainą sumokėjo E. G. (sutarties ir mokėjimo dokumentų nuorašus pridedame). 1996 08 14 dieną S. C. mirė.

1997 m. E. G. Ignalinos rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1992 03 24 d. privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei laidojimo išlaidų kompensavimo, atsakovai - D. Š. bei A. C. (S. C. vaikai), civilinės bylos Nr. 2-141/1997.

1997 06 17 dieną Ignalinos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės E. G. ir atsakovių D. Š. bei P. K. (atsakovo A. C. atstovės), pagal kurią ieškovė atsisakė nuo ieškinio dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei nuo ieškinio dėl laidojimo išlaidų kompensavimo, o atsakovai įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų į ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini).

E. G. 2014 01 24 dieną mirė, o pareiškėjas būdamas E. G. sūnumi yra jos įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad 1997 06 17 dienos Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartis, patvirtinusi taikos sutartį, būtų įregistruota, t.y. būtų įregistruota motinos vardu nuosavybės teisė į Visą butą, tačiau 2014 05 29 dienos sprendimu dėl nuosavybes teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo VĮ Registrų centras Utenos ?lialas atsisakė tai padaryti motyvuojant tuo, kad pateikta teismo nutartis nepatvirtina nuosavybės teisių į butą pasikeitimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog taikos sutarties šalių tikroji valia pasirašant taikos sutartį buvo 1/2 dalies buto nuosavybės teisių perleidimas E. G., kuri viena ta butą iš Valstybės ir išpirko, naudai, tačiau teismo nutarties turinys nekilnojamojo turto registratoriui nėra aiškus, todėl pareiškėjas prašo išaiškinti ar teismo patvirtinta taikos sutartimi perėjo E. G. naudai ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusi S. C..

Prašymą priimti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog VĮ „Registrų centras“ netenkino pareiškėjo prašymo, 1997 m. birželio 17 dienos Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, įregistruoti E. G. vardu nuosavybės teisę į visą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pateikta teismo nutartis nepatvirtinta nuosavybės teisių į butą pasikeitimo.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas byloje nesprendė klausimo dėl S. C. nuosavybės teisių į ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo E. G.. Teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog atsakovai D. Š. ir A. C. (kurį atstovavo įstatyminė atstovė P. K.), tai yra buto adresu (duomenys neskelbtini)butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo prašyme dėl teismo nutarties išaiškinimo keliamas klausimas pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir išaiškinti taip, kaip to prašo pareiškėjas, peržengia nutarčių aiškinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, jos nenurodytos nei šalių prašymuose dėl taikos sutarties patvirtinimo ir jų neanalizavo pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą. Tokio prašymo patenkinimas iš esmės pakeistų Ignalinos rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarties turinį –ne tik praplėstų patį sprendimą, bet ir peržengtų sprendimo išaiškinimo ribas, tą draudžia Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Minėtas pareiškėjo prašymas laikytinas nauju ir savarankišku reikalavimu, jis šioje byloje negali būti tenkintinas.

Taigi, tam, kad konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Nagrinėjamu atveju Ignalinos rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 2 str.). Teismas šioje stadijoje turi nustatyti procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (Civilinio proceso kodekso 137 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsnio nuostatomis dalyvaujančiais byloje asmenimis yra proceso šalys, jų atstovai, tretieji asmenys(tiek pareiškiantys, tiek nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) ir jų atstovai bei atitinkamus prašymus ypatingosios teisenos bylose pateikiantys pareiškėjai ir suinteresuoti šiose bylose asmenys. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialinis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi.

Pareiškėjas nurodo, jog proceso šalis-ieškovė E. G. yra mirusi (2014 m. sausio 24 d.), o pareiškėjas yra ieškovės sūnus bei įpėdinis pagal įstatymą, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, jog jis yra proceso šalies E. G. teisių perėmėjas (paveldėjimo teisės liudijimo ir pan.) ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nesant minėtų duomenų, konstatuotina, jog pareiškėjas R. G. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, todėl prašymą priimti atsisakytina (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 p.)..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalimi, 278 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teisėja,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 17 nutarties išaiškinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Vapsvienė