Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovams Alvydui Morkvėnui, advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuo 1999 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. vasario 4 d. nuosavybės teise priklausė namo, esančio (duomenys neskelbtini) 389,81 kv. m bendro ploto negyvenama patalpa – parduotuvė (b. l. 5–7). Pagal skolų valdymo ataskaitą atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. už namo eksploatavimo, administravimo paslaugas 2010 balandžio mėn. yra skolinga 1296 Eur (b. l. 86). Ieškovė nurodo, kad reikalavimas yra pagrįstas 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. birželio 3 d. atliktų darbų aktais 167938,13 Lt, 100797 Lt ir 59198,69 Lt sumai (b. l. 45-47). Šios sumos buvo padalintos namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai valdomiems plotams pagal VĮ Registrų centras pažymą, kurioje atsakovės patalpos yra 389,54 kv. m, t.y mažesnės negu 2016 m. rugpjūčio 3 f. pažymoje 389,81 kv. m nurodytos patalpos (b. l. 51-45). Atsakovė savo skolos skaičiavimų nepateikė, o tiktai neigė tokios skolos egzistavimą.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Kas yra namo pagrindinė konstrukcija, apibrėžimą duoda specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas apibrėžia, kad bendrosios konstrukcijos, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, yra pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų ir laiptų konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas. Todėl už balkono konstrukcijų remonto darbus, STR 1.12.05:2002 priskirtus prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros darbų, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo iš kitų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad su ieškove yra atsiskaičiusi, todėl iš atsakovės priteistina 1269,00 Eur skola.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Be to už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kompensavimo funkciją, atlieka 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė prašo taikyti penkerių metų ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.

Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti skolą, kuri susidarė atlikus pastato remontą ir gali būti mokama iš karto arba periodiškai. Todėl atsakovės argumentai, kad skolos mokėjimas gali būti priskirtas periodinėms išmokoms ir gali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 5 m. senaties terminas atmestini kaip nepagrįsti.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtos išlaidos yra 29 Eur žyminis mokestis ir 380 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 1269 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. spalio 4 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio ir 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.