- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-327-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-22519-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- L. L., K. L.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. L., K. L. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties Nr. 02200912170-L dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi patenkino kreditoriaus UAB Medicinos bankas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir areštavo L. ir K. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą 2008-10-27 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui. Nurodė, kad skolininkui UAB „Rismeda“ tinkamai ir laiku nevykdant prievolės kreditoriui, pagal 2008-10-14 kredito sutartį Nr. LOAN_83133, dėl to kreditoriui 2009-10-22 ją vienašališkai nutraukus ir L. L. bei K. L. užtikrinus 14 190 Eur paskolos suteiktos UAB „Rismeda“ grąžinimą, įkeitus jiems bendrosios jungtinės nuosavybės priklausantį turtą, kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį. Motyvuose nurodo:
1) apeliantai jokia sutartimi nėra įsipareigoję kreditoriui savo įkeistu turtu užtikrinti skolininko UAB „Rismeda“ dalies prievolės įvykdymo, jam neįvykdžius etapinio skolos grąžinimo;
2) šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, jog kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį;
3) kreditorius 2009 m. pradžioje nesutiko dėl kito UAB „Rismeda“ įkeisto turto pardavimo, po kurio bankui būtų grąžinta skola, tokie kreditoriaus veiksmai rodo, jog kreditorius piktnaudžiauja, dirbtinai neleisdamas skolininkams su juo atsiskaityti, tokiu būdu įgyjant galimybę užvaldyti apeliantų turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti 2009 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) kreditorius 2009-10-22 nutraukęs 2008-10-14 kredito sutartį, vadovaudamasis 7.5 p., kreipdamasis su pareiškimu į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius siekia patenkinti visą reikalavimą (visą kreditą kartu su priskaičiuotomis ir nesumokėtomis palūkanomis, delspinigiais ir kitomis kreditoriui priklausančiomis sumomis) kylantį iš skolininko UAB „Rismeda“ įsiskolinimo;
2) CK 4.192 str. 1 d. ir 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (LAT 2003-12-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1151/2003);
3) nutraukdamas sutartį kreditorius pateikė pranešimus skolininkui ir įkeisto daikto savininkams jų buveinės (gyvenamosios vietos ) adresais, be to, kredito sutartis buvo nutraukta iki kreditoriui kreipiantis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo;
4) apeliantai neturi teisės skųsti vienašališko sutarties nutraukimo fakto, kadangi tai tiesiogiai nėra susiję su jų teisėmis ir nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju, skolininkui nevykdžius hipoteka užtikrintų reikalavimų, pažeidus 2008-10-14 Kredito sutarties Nr. LOAN_83188 sąlygas (pradelsus grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas), bankas 2009-05-22 vienašališkai nutraukė minėtą sutartį, 2009-10-12 raštu įspėjus apie tai skolininką UAB „Rismeda“ ir įkeisto turto savininkus K. L., L. L.. 2009 m. lapkričio 11 d. kreditorius kreipėsi su pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Kauno m. apylinkės teismo prašydamas areštuoti (pagal 2008-10-14 Kredito sutartį, užtikrintą hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) įkeistą K. L. ir L. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Hipotekos skyrius prie Kauno m. apylinkės teismo skundžiama 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių nutraukus Kredito sutartį ir skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui (byloje nėra duomenų, jog skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui – grąžino hipoteka užtikrintą skolą), bei paskolos grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant įkeisto turto savininkams K. L. ir L. L. priklausantį turtą), kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), o Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo, kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai areštavo įkeistą turtą, siekiant užtikrinti skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui, kuri yra užtikrinta hipoteka.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstas apeliantų argumentas, kad apeliantai jokia sutartimi nėra įsipareigoję kreditoriui savo įkeistu turtu užtikrinti skolininko UAB „Rismeda“ dalies prievolės įvykdymo, jam neįvykdžius etapinio skolos grąžinimo. Iš byloje esančių duomenų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog kreditorius su pareiškimu dėl priverstinės skolos išieškojimo į hipotekos teisėją kreipėsi vienašališkai nutraukęs visą Kredito sutartį, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčas kilęs tik dėl dalies prievolės netinkamo įvykdymo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčai dėl kreditavimo sutarties nevykdymo pasekmių pagrįstumo nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti hipoteka užtikrintos prievolės šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir jį atmesti, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog kreditorius elgiasi nesąžiningai, dirbtinai neleisdamas skolininkui su juo atsiskaityti, t. y. 2009 m. pradžioje nesutikdamas dėl kito UAB „Rismeda“ įkeisto turto pardavimo, siekiant įvykdyti prievolę, ir taip įgydamas galimybę užvaldyti apeliantų turtą, negali būti pagrindu panaikinti areštą įkeistam turtui nagrinėjamoje byloje, be to apeliantai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog negrąžintos prievolės įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant kitą skolininkui priklausantį turtą ar kitokiu būdu apeliantai bandė atsiskaityti.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.