Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

mažamečių nukentėjusiųjų K. J. ir M. J. atstovei pagal įstatymą E. K. ir jų įgaliotam atstovui advokatui Anatolij Šichavcov,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-kasininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2019-03-08, apie 18 val., savo gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo mažamečiams vaikams M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., ir K. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., pasinaudodama jų bejėgiška dėl mažametystės būkle, ištirpinusi vaisto „Relanium“ tabletės dalį šaukšte su vandeniu, sugirdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį benzodiazepinų grupei priklausančios psichotropinės medžiagos – diazepamo (vaisto „Relanium“ veiklioji medžiaga), taip ji pratino nukentėjusius mažamečius M. J. ir K. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas.

Be to, E. J. kaltinama tuo, kad 2019 m. kovo 8 d., apie 21 val. 30 min., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, stovėdama buto tarpduryje, ranka vieną kartą tyčia pastūmė iš buto į laiptinę mažametį sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris priekine kūno dalimi griuvo ant laiptinės grindų ir susitrenkė kaktą, šiais savo veiksmais dėl poodinės kraujosruvos kaktoje mažamečiam nukentėjusiajam M. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra E. J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. J. teismo posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad šiuo metu jos vaikai K. ir M. J. auga su tėčiu, o K. J. auga pas močiutę N. J.. Iki 2019 m. kovo 8 d. vaikai augo su ja, o tėtis buvo užsienyje. Iki 2019 m. kovo 8 d. šeima buvo įrašyta į rizikingų šeimų sąrašą, todėl teko bendrauti su socialiniais darbuotojais, jie lankydavosi jų šeimoje. Šeima buvo stebima apie trejus metus. Vieną kartą kilus konfliktui su sugyventiniu M. J., buvo iškviesta policija. Lankė kursus dėl alkoholio vartojimo, darė pažangą.

2019 m. kovo 8 d. pas ją atėjo J. N. (kaltinamoji taip įvardija J. N.), atsinešė sidro ir viena pati jį gėrė. Grįžo sūnus K. iš mokyklos, kaltinamoji virtuvėje gamino valgį. Mažieji buvo vaikų darželyje, todėl ji alkoholio negėrė, nes nebūtų galėjusi pasiimti vaikų iš darželio. Apie 16 valandą parsivedė vaikus iš darželio, juos pavalgydino. Atėjo J. vyras, atsinešė degtinės, tada ir ji ėmė vartoti alkoholį. Pavalgę jos vaikai pradėjo dūkti su jau bute buvusiais J. N. vaikais. Jos vaikai būdavo labai isteriški, todėl jiems duodavo „Sedativ“ tablečių, kad šiek tiek ramesni būtų. Būdavo, kad pradėdavo kristi ant žemės parduotuvėje, jeigu ko nenupirkdavo. Kad būtų ramesni, ji K. ir M. davė „Sedativ“ vaistų. Ji, J. N. ir J. N. vyras toliau vartojo alkoholį. Ji gėrė sidrą, degtinę, eidavo parūkyti, todėl paprašė R. Č., o ji sutiko, kad ji prižiūrėtų jos ir J. N. vaikus. R. Č. buvo tarp jos buto ir savo buto, todėl vaikai lakstė tai į viršų, tai į apačią. Kadangi buvo suvartota daug alkoholio, tarp jos ir J. N. kilo konfliktas. J. N. savo mergaičių rūbus išmetė per duris ir pasakė: „Aš čia nebūsiu“. Buvo vakaras, buto durys atviros, todėl triukšmas buvo girdėti laiptinėje. Nuėjusi pas J. K. paprašė, kad padėtų J. N. ir jos vyrą išvaryti, kad nebūtų triukšmo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, o ji išsigandusi pabėgo, bet buvo surasta ir grąžinta. Laiptinėje rėkavo moterys, buvo policijos darbuotojai, kilo chaosas. M. buvo laiptinėje, gal jis ir bandė į kambarį įeiti, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes išgėrusi buvo. Galbūt ir galėjo sūnų pastumti, bet netyčia, prieš sūnų nėra naudojusi smurto. Po alkoholio vartojimo būdavo labai dirgli, verkdavo, negalėdavo užmigti, todėl 2019-02-19 įsigijo „Relanium“ vaistų pagal gydytojo išduotą receptą. Pakelyje buvo 30 tablečių, buvo išgėrusi penkias tabletes. Vaikams šitų vaistų neduodavo. Vaistai buvo sekcijoje padėti, gal ir patys galėjo pasiimti. Tą vakarą vaikams davė vaistus „Sedativ“, nepamena, gal juos buvo sutrynusi, ir R. Č. apie tai pasakė. „Relanium“ vaistų tą vakarą net nebuvo paėmusi. Nežino, kodėl pas vaikus rado medžiagos diazepamo, tai turbūt iš jos vaistų, nes grįžusi matė, kad mėtėsi kažkokios tabletės, jos buvo nučiulptos. Galvojo, kad „Relanium“ ir „Sedativ“ vaistuose yra ta pati medžiaga. Apie tai, kad R. Č. duotų jai palankius parodymus, su vyru nekalbėjo.

K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas kaip liudytojas (2 t., b. l. 192– 193) parodė, kad po 17 valandos grįžo iš mokyklos, pamatė mamą vartojant alkoholį su J. ir jos vyru. Buvo J. trys mergaitės: A., A., trečios vardo nežino. J. susipyko su mama, mamos atsiprašė, mama nuėjo į tualetą ir tada J. negražiai pavadino savo 4 metų mergaitę. Mama pagalvojo, kad J. ant jos pasakė, liepė J. i išeiti. J. pasakė: „Gerai, eisiu“, pasiėmė savo vaikus, pro duris išmetė visus drabužius į laiptinę, pasakė, kad čia nesirengs. Mama susistumdė su J. laiptinėje ir pasakė, kad pakvies J., kuri iškvies policiją. Jis „biškį“ verkė, nes jie ten pradėjo rėkauti laiptinėje, jis galvojo, kad juos išveš. J. pakvietė tetą J. ir dar vieną ir iškvietė policiją, tada R. jį ir K. nuvedė į penktą aukštą, o M. pasiėmė J. . Kai juos nusivedė R., atvažiavo vaiko teisių specialistai, greitoji pagalba. M. nuvežė į ligoninę, apžiūrėjo ir sakė, kad nieko jam nėra. Nežino, kodėl M. vežė į ligoninę, dėl kažkokių vaistų. K. pasakė, kad jam davė vaistų. Jam (K.) vaistų niekas nesiūlė. K. pasakė, kad gėrė vaistus. Nematė mėlynių. Jam apie apklausą pasakė močiutė. Niekas jam nesakė, ką reikės kalbėti. Tėtis sakė nesijaudinti ir pasakyti visą tiesą. Nežino, kaip dažnai mama vartoja alkoholį. Kai būdavo bibliotekoje, tai nematydavo. Nežino, kiek kartų per savaitę mama vartodavo alkoholį. Nematė, kur po konflikto buvo nukritęs M. Kai mama išgeria alkoholio, tai palieka labai keista. Jam nepatinka, kad žmones vartoja alkoholį, ir tai jam sukelia liūdesį. Įvykio dieną su mama nebuvo konflikto, pykčių.

K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas kaip nukentėjusysis (2 t., b. l. 196–197) parodė, kad gyvena namuose kartu su K., M., tėčiu ir mama, kad mama pastūmė M. ir M. pargriuvo. Kai M. pargriuvo, verkė. Mama ir tėtis žiūrėjo, kur yra „popa“, jis matė tą „popą“, o dabar nebe. M. pargriuvo namuose. Yra gėręs vaistukų –„tabletyčių“. Jam juos yra tėtis davęs. Tėtė sakydavo, kad reikia gerti vaistus. Mama yra davusi „vaistukų“. Mama yra davusi „tabletyčių“ M. ir jam.

A. N. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta kaip liudytoja (3 t., b. l. 19–20) parodė, kad buvo pas E. namuose ir kažkas prasidėjo. Jie nežinojo, kokie tai vaistai, kuriuos E. davė M. ir dar vienam berniukui, E. vaikui, vardo neatsimena. E. tuos vaistus dar jai davė ir jos pusseserei A. Davė tuos vaistus, kad greičiau tie vaikai užmigtų ir nerėkautų. Vaistai buvo baltos, apvalios tabletės. E. sakė, kad reikia tabletę pakišti po liežuviu ir laikyti, kol ištirps. A. galva svaigo, o jai nieko nebuvo. Tabletes E. paėmė nuo šaldytuvo. Visa tai matė K., A., A. ir M. Nežino, ar anksčiau E. yra davusi savo vaikams tablečių. Kai davė vaistus, nuėjo su K. į K. kambarį. Tada E. pasikvietė K. iš kambario ir paklausė, kas yra, K. atsakė, kad nieko. Atėjo K. ir pasakė, kad nemiegos su M. E. pasakė, kad ateitų ir apkabintų mamą, K. atsakė, kad neapkabins, nes ji yra girta, kol nebus blaivi, neapkabins. Tada E. susipyko su jų mama ir pasakė, kad gerbtų „gryčią“ ir išmetė A., A. ir ją iš laiptinės. Jos mama norėjo muštis, E. nubėgo į viršų ir šaukė: „Gelbėkit“. Atėjo kaimynai ir pradėjo sakyti: „Ko čia rėkiate“. Jos išėjo į namus, teta R. atėjo jų pasiimti. K. paprašė, kad teta R. Č. pasiimtų jį pas ją. M. ir K. išvežė pas močiutę kažkokia moteris. K. nuo E. gavo per žandą iš delno, nes pasakė, kad neapkabins. Stipriai trenkė, K. nuėjo į kambarį ir pradėjo verkti. Mėlynių, žymių nebuvo ant veido. Daugiau nėra mačiusi, kad E. muštų savo vaikus. Nežino, ar E. siūlė dar kažkam vaistų. Jai E. davė visą tabletę, kitiems vaikams irgi visą, tik M. pusę. Ji paragavo, galvojo, kad saldi, išmetė į šiukšlių dėžę, kiti vaikai visą ištirpino. Nematė, ar laiptinėje kažkas stumdėsi.

A. N. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta kaip liudytoja (3 t., b. l. 23–24) parodė, kad mama E. pasakė K. kažką padaryti, K. ėjo, jo mama atsisuko ir trenkė per veidą, K. nugriuvo. E. atsitūpė ir pasakė, kad jos nežemins, ji jam rūbus perka, kuprinę, sąsiuvinius. Po to E. sakė K., kad ją apsikabintų, jis atsakė, kad neapsikabins. K. trenkė per veidą su „letena“ vieną kartą, į žandą (parodė). K. verkė, žymių ant veido nebuvo. Jis nukrito ant žemės, nes stipriai trenkė. Viskas buvo pas E. namie, (duomenys neskelbtini). Matė A., ji, K., M. ir A. E. buvo prigėrusi, nes ji degtinės ir alaus „bonkę“ nusipirko. Pirmą kartą matė, kaip E. naudojo smurtą prieš K. Buvo, kad K. trenkė per galvą, per viršugalvį su „letena“, kad nedavė K. telefono. Neverkė, tai nelabai stipriai trenkė, bet galėjo „biškį“ skaudėti. Viskas vyko pas K. kambaryje. Pirmas kartas buvo, kai trenkė K., po to trenkė K. Dar E. nuo nervų vaistų davė po pusę tabletės K., M. ir A., tie vaistai yra suaugusiems. Jai nėra siūliusi tablečių. Kaip davė tabletes, matė ji, A., A. ir K. Visi įvykiai vyko atskiromis dienomis. Tą dieną, kai E. davė vaistus, ji paėmė nuo šaldytuvo, nematė, kaip dėžutė atrodė, vaistai buvo balti. K. ir M. po liežuviu pasidėjo ir laukė, kol ištirps. E. nesakė, kaip reikia tuos vaistus gerti. Kad E. skriaudžia savo vaikus, duoda vaistus, yra pasakojusi savo mamai, močiutei ir tetai, kuri atvažiavo. Nežino, kaip dažnai vaikams buvo duodami vaistai. Nežino, kaip viskas baigėsi po tų vaistukų. Tą dieną laiptinėje susipyko jos mama su E. E. paėmė jas už rankos ir išmetė iš laiptinės. Tada atėjo socialinė darbuotoja, A. išvežė į ligoninę, K. ir K. išvežė pas močiutę, o M. irgi į ligoninę. Matė, kaip E. M. nešė į lovą ir įstatė guzą. M. griuvinėjo nuo vaistų laiptinėje. Mažiausias E. vaikas yra M. Nematė, ar E. stumdė savo vaikus laiptinėje. Ji laiptinėje stovėjo, kai buvo konfliktas.

Liudytoja R. Č. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja E. J. yra kaimynės, gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Iki 2019 m. kovo 8 d. bendravo ir jokių pykčių nebuvo. Kad kaltinamoji naudotų smurtą prieš savo vaikus, nematė, vaikai visada eidavo prie mamos. J. N. jos sesuo, ji taip pat bendraudavo su kaltinamąja, bet nedažnai. 2019 m. kovo 8 d. kaltinamoji ir jos sesuo kartu vartojo alkoholį. Ji pas kaltinamąją E. J. atėjo po pietų. Ten buvo girtaujama, tačiau ji alkoholio nevartojo, prižiūrėjo savo, kaltinamosios ir sesės vaikus. Apie 21 valandą jos vaikai jau buvo namuose, tik pas kaltinamąją E. J. dar buvo jos sesės vaikai, todėl nuėjo jų paimti. Kaltinamoji E. J. susipyko su jos sese, jos susistumdė koridoriuje. Kaltinamosios E. J. sūnus pasakė: „Čia ne ant manęs rėkė“. Muštynių nebuvo, buvo tik susistumdymas. Pradžioje visi vaikai žaidė, šūkavo, tad kaltinamoji padavė vaikams vaistų. Ji kaltinamosios paklausė: „Nuo ko tie vaistai“, o ji pasakė: „Kad vaikai būtų ramesni“. Vyriausias sūnus K. negėrė, išgėrė M. ir K. Vaistų buvo mažas gabaliukas, juos kaltinamoji sutrynė su vandeniu. Mažiausias berniukas negalėjo daug vaistų išgerti, nes jis juos išspjovė. Jai nesimatė, kad vaikų elgesys būtų pasikeitęs po vaistų davimo. Kokie vaistai buvo nepasakys, žino, kad iš „R“ raidės, jie buvo padėti virtuvėje ant stalo. Buvo vaistų plokštelė, bet ji buvo nukirpta. K. pasakė: „Aš tų vaistų negersiu“, todėl ji suprato, kad vaistai buvo duoti jau ne vieną kartą. Ji vaikų neklausinėjo, ar jiems anksčiau duodavo vaistų. Kai kilo konfliktas, buvo praėję gal dvi valandos po vaistų pavartojimo. Suduoto smūgio vaikui nebuvo, vaikas krito pats. Krito mažasis vaikas M., jam kokie 2 metukai. Kai vaikas buvo prie durų, kaltinamoji vaiką truputį pastūmė, bet nepiktybiškai gal, kad neitų į vidų. Kai atvyko pareigūnai kaltinamoji buvo namuose, ji bandė bėgti, bet pareigūnai ją pagavo ir atsivedė į butą. Matėsi vizualiai, kad kaltinamoji buvo neblaivi. Į ligoninę buvo vežama jos vyresnioji dukra ir mažasis kaltinamosios vaikas M.

Liudytoja G. Š. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja E. J. yra kaimynės, bendrauja normaliai. 2019 m. kovo 8 d. vakare, būdama savo namuose išgirdusi vaikų klyksmą, paskambino J. Š. ir pasakė, jog kaimynės bute rėkia vaikai. J. Š. pasiūlė eiti ir pasižiūrėti, abi nuėjo ir rado laiptinėje, pirmame aukšte, (ji pati gyvena trečiame aukšte) verkiančius vaikus. Laiptinėje buvo kaltinamosios E. J. ir R. Č. vaikai. Vaikai mažamečiai, nuo 1,5 metų amžiaus, kaltinamosios E. J. buto durys buvo atviros. Kaltinamoji E. J. buvo neblaivi, buvo atsitūpusi tarpduryje, verkė. Matė, kad kaltinamosios sūnus M. norėjo eiti į kambarį, o kaltinamoji E. J., nieko nesakydama, jį pastūmė iš nugaros pusės. Vaikas pargriuvo ir susitrenkė galvą, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar vaikas nukrito nuo pastūmimo ar užkliuvęs už tarpduryje esančio slenksčio. R. Č. išnešė ir parodė tabletes ir pasakė: „Va, tokių tablečių prigirdė“, bet ji nematė, kad tas tabletes kaltinamoji būtų girdžiusi. Nežino, kokios ten buvo tabletės, jas išnešė iš buto R. ir pasakė, kad jų davė.

Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja E. J. yra kaimynės, gyvena tame pačiame name, vienoje laiptinėje, kaltinamoji pirmame aukšte, o ji – ketvirtame, santykiai normalūs. Ji namo komendantė. Dėl kaltinamosios E. J. netinkamo elgesio, kad neprižiūrėtų vaikų, kad girtautų, anksčiau neteko susidurti. 2019 m. kovo 8 d. vakare išgirdo iš pirmo aukšto sklindantį vaikų verksmą, su kaimyne G. Š. nusileido į apačią. Pamatė gulintį M. J., nematė, kaip jis nugriuvo. Jokių sužalojimų, nubrozdinimų ant vaiko kūno nesimatė. M. pakėlė ir pastatė prie kaltinamosios E. J., kuri stovėjo prie atvirų savo buto durų. Stovėjo tarp buto ir laiptinės. M. bandant įeiti į kambarį, kaltinamoji E. J. jį patempė už „maikutės“, kad jis negalėtų įeiti į butą, ir nuo to vaikutis griuvo ir užsigavo veidą. Vaikas griuvo į laiptinės pusę. Kaltinamoji E. J. vizualiai atrodė girta, bet ant kojų pastovėjo, kalbėjo rišliai. Nežino, kodėl kaltinamoji vaiko neįleido į butą, nemano, jog piktybiškai, nes bute buvo sąmyšis, šurmulys, kaimynų daug, gal dėl tos priežasties, gal ir girtumas tai paveikė. Mano, kad toks jos elgesys buvo susijęs su girtumu. M., kai nugriuvo, bandė pats atsistoti, tačiau jis vėl krito ir kakta trenkėsi į betonines grindis. Ji jį pakėlė ir perdavė kaimynei K., kuri labiau bendrauja su kaltinamosios vaikais, kad vaiką nuramintų. M. ant kaktos matėsi paraudimas, kuris atsirado nuo nugriuvimo. Vaistus iš kambario atnešė R. Č. ir pasakė, kad ji matė, kaip E. vaikams davė tabletes. R. Č. jai pasakė, kad vaistus davė K. ir M., o K. vaistų negėrė, sakė, kad visa tai ji pati matė. Apžiūrėjusi pamatė, kad ten buvo „Relanium“ tabletės, bet nepasakys, kiek jų tame lapelyje buvo. Matėsi, kad lapelis nėra pilnas, buvo kelios tabletės nuimtos, gal 1–2. Jai pačiai, kol apie tai nepasakė, nepasirodė ir nesimatė, kad vaikams būtų duoti tie vaistai. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kadangi R. Č. pradėjo sakyti, kad mama vaikams davė vaistų, atnešė ir parodė tabletes.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja E. J. gyvena viename name, toje pačioje laiptinėje, ji antrame aukšte, o kaltinamoji – pirmame, tarpusavio santykiai kaimyniški, jokių konfliktų nėra buvę. 2019 m. kovo 8 d. vakare, ruošiantis eiti miegoti, atėjusi kaltinamoji E. J., verkdama prašėsi pagalbos, nes ją puola. Nulipusi į apačią, įėjusi į jos butą, pamatė, kad mažylis, kuriam apie dvejus metukus, vaikščiojo po laiptinę tik su „maikute“ ir „pampersu“, verkė, laiptinėje dar buvo du vaikai, bet ne kaltinamosios, jie irgi verkė. M. nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų nesimatė. Kai kaltinamoji E. J. norėjo uždaryti buto duris, M. stovėjo tarpdury, tada ji ranka sukdamasi, darydama duris, sudavė vaikučiui per kuprytę ir jis pergriuvo. Nemano, kad kaltinamoji E. J. pastumdama vaiką jį norėjo mušti, ji duris uždarydama, stūmė M., kad jis neįeitų, nes konflikto metu vaikai visą laiką eidavo ir išeidavo iš buto, bėgiojo pirmyn atgal, vienas rūbus parneša į kambarį, o kitas vėl juos į laiptinę išneša. Tai buvo vaikų viršutiniai rūbai, kuprinės, kiek suprato, buvo R. ar jos sesers J. vaikų. Mano, kad kaltinamoji uždarė buto duris, nes labai ten ginčijosi su J. ir jos draugu. M. pastūmimas tikrai buvo netyčinis. Pakvietė kaimynę J. K., nes pas ją M. eidavo, kad ji nuramintų vaiką. Apie tai, kad kaltinamoji savo vaikams davė raminamųjų vaistų, išgirdo tik iš R. Č.. Ji jai pasakė: „Mačiau, kaip E. sudavė vaistus vaikams“. Pasakė, kad vaistus sudavė K. ir M. Papriekaištavo jai, kad ji buvusi blaivi ir tai mačiusi, tai kodėl ji taip leido elgtis kaltinamajai, kuri buvo išgėrusi. Kaltinamoji ir R. Č. iki kovo 8 d. kartu prisigerdavo, o po to konfliktuodavo. Mano, kad R. Č. gali apkalbėti kaltinamąją, nes ji ir iki to įvykio apkalbėdavo kaltinamąją, sakydavo, jog E. geria, išeina ir vaikus jai palieka ir pan. Kad vyresnieji vaikai būtų prigirdyti tą vakarą vaistais, nesimatė, bet mažasis M. atrodė neadekvatus, svirduliavo. Jai K. pats pasakė, kad jis vaistų negėrė, bet mama davė mažiesiems vaistų išgerti.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja yra kaimynės, gyvena viename name, jų butai yra šalia. Tarpusavio santykiai geri, bendrauja, nesipyksta. 2019 m. kovo 8 d., vakare apie 21.30 val., laiptinėje, kur buvo susirinkusios jau visos kaimynės ir prie lifto buvo kaltinamosios sūnus M. J., kuriam dveji metai, jį paėmė ant rankų, nes jis labai verkė. M. elgesys nebuvo pasikeitęs, jis yra jautrus, dažnai verkia. Pačios kaltinamosios nebuvo, jos buto durys buvo uždarytos. Ji girdėjo, kaip kaimynės pasakojo apie įvykusį bute konfliktą ir kad M. išstūmė pro duris. R. Č. atėjusi į laiptinę, sakė kaimynei, kad ji matė, jog E. davė vaikams raminamųjų vaistų. Girdėjo, kad R. Č. prašė nepasakyti kaltinamajai apie tai, kad ji pasakė apie vaistus. Atvykę policijos darbuotojai, jai liepė aprengti vaikus ir palydėti iki ligoninės. Į ligoninę vežė tik M., ir R. Č. dukrą, o kitų dviejų vaikų nevežė. Nuvažiavus į ligoninę, vaikus apžiūrėjo gydytoja, tačiau nieko nesakė, jokių tyrimų nedarė. Dar pamena, kad daktarė apžiūrėjo vaikus ir pasakė: „Ko Jūs norite, dabar jau 12 val., kad vaikai miego nenorėtų, dėl to jie ir griuvinėja“. Ji nėra mačiusi, kad kaltinamoji vartotų „Relanium“ vaistus. Kaltinamoji vartodavo alkoholį, bet visada pasirūpindavo vaikais, jos paprašydavo ir ji vaikus prižiūrėdavo.

Liudytoja K. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamosios E. J. šeima buvo žinoma vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuriame ji dirba, kaip buvusi socialinės rizikos šeima ir šeimai buvo teikiamos paslaugos. 2019 m. kovo 8 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo užfiksuotas galimas vaiko teisių pažeidimas ir vadovaujantis teisės aktais vyko į šeimą pabendrauti su vaikais ir įvertinti grėsmės lygį. Vyko pabendrauti su kaltinamosios vaikais į močiutės šeimą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nes tuo metu trys vaikai ten buvo apgyvendinti. Bendravo su visais trim vaikais, bet pavyko pabendrauti su vyriausiuoju K., kadangi mažieji kalbėjo nerišliai, pavieniais žodžiais ir informacijos iš jų gauti nepavyko. K. pasakojo tai, jog kovo 8 d. jis grįžo iš mokyklos į namus ir tuo metu namuose buvo mama E., taip pat buvo draugė J. su savo draugu, taip pat buvo trys J. dukros. Berniukas nurodė, jog namuose buvo vartojamas alkoholis, ir pažymėjo, kad jis netrukus išėjo į biblioteką ir namuose nebuvo beveik iki 18 val. Grįžęs iš bibliotekos į namus apie 18 val. jis rado tuos pačius asmenis namuose, vis dar buvo vartojamas alkoholis, namuose jis buvo iki tol, kol atvyko pareigūnai. Apie tai, kad buvo duoti gerti vaistai, K. jokios informacijos nenurodė. Taip pat lankėsi R. Č. šeimoje, kadangi pas ją laikinai buvo apgyvendinti J. N. vaikai, trys mergaitės, kurios buvo tą vakarą pas kaltinamąją. Kadangi pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo minimi ir šie vaikai, ir šis atvejis, vyko pabendrauti ir su J. N. dukromis ir nustatyti grėsmės lygį vaikams. Bendravo su vyriausiąja N. dukra ir su viduriniąja pagal amžių dukra, nes jauniausioji tuo metu sirgo. Vyriausioji dukra nurodė, jog ji ir abi jos sesės su mama ir jos draugu kovo 8 d. buvo pas E. J., taip pat nurodė, kad asmenys, buvę namuose, suaugusieji, vartojo alkoholį. Vyriausioji dukra nurodė, kad ji matė, kaip E. J. paėmusi tabletes, kurias įvardijo vaistais, nenurodė jų pavadinimo, paėmė nuo šaldytuvo ir po pusę tabletės sutrynusi subėrė į burnas savo mažiesiems vaikams, nenurodė, kad K. vaistai buvo duoti. Taip pat ji nurodė, kad E. J. medikamentų siūlė ir jai, tačiau, ji jų atsisakė, o vidurinioji nurodė, kad E. J. taip pat ir jai siūlė vaistų, ji buvo sutikusi juos įsidėti į burną, bet pajutusi, kad jie yra kartaus skonio, vaistus išspjovė. Viena iš N. dukrų paminėjo, kad E. J. tą vakarą stengėsi užmigdyti M., tačiau vaikas buvo neramus ir verkė. Vyriausioji N. dukra nurodė, jog tą vakarą, būdama E. J. namuose, matė, kuomet E. J. delnu sudavė vyriausiajam sūnui K. per skruostą. Apie kitokį fizinį smurtą mergaitės nepasakojo, buvo paminėtas tik šis vienintelis faktas, taip pat mergaitė nurodė, kad po šio veiksmo berniukas verkė. Fizinis skausmas buvo sukeltas E. J. namuose, konkretaus kambario nenurodė.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį dirbo (ir dabar dirba) Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu. Kaltinamosios nepažįsta, ją matė įvykio vietoje 2019 metų kovo mėnesį, (duomenys neskelbtini). Vakare arba naktį gavo policijos pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, todėl su kolege E. Š. nuvyko į daugiabutį namą, kurio laiptinėje buvo susirinkę nemažai žmonių, laiptinės kaimynų. Laiptinės koridoriuje pamatė ir tris vaikus. Kaimynų teigimu, vaikų buvo dar ir daugiau, buvo dar ir kaimynės vaikai, kurie buvo jau grįžę į savo gyvenamąją aplinką. Kaimynų teigimu, „mama vaikus išmėtė per duris“. Vaikai buvo mažamečiai, tikslaus amžiaus nepasakys, viskas buvo surašyta tarnybiniame pranešime, kiek pamena, jog vienas vaikas buvo metų amžiaus, o kiti – trejų, ketverių metų. Kaimynai sakė, jog tą mažametį vaiką: „per duris išmetė tik su pampersu“, jie radę rūbelius vaiką buvo aprengę. Su vaikais, kiek įmanoma, stengėsi bendrauti, bet jie buvo išsigandę, nesuprato, kas vyksta, aplink daug žmonių buvo, atvyko policija, medikai, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Vaikai nebuvo vangūs, tik labai išsigandę ir sutrikę. Norėdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes, užėjo į buto vidų, ten pamatė stipriai neblaivią vaikų mamą, atliko reikiamus veiksmus, nes jų tikslas yra užtikrinti vaikams saugią aplinką ir nustatyti artimus aplinkos žmones, kuriems galėtų vaikus patikėti, todėl bandė ieškoti artimųjų. Kiek pamena, mamai sunkiai sekėsi ieškoti artimųjų, ji nesiorientavo aplinkoje, negalėjo mobiliajame telefone surasti artimųjų telefono numerio, jie jai padėjo. Kaimynė minėjo, kad vaikams buvo duoti raminamieji ar psichotropiniai vaistai. Moteris aiškino, kad vaikams tie vaistai buvo girdomi, kad „netrukdytų mamai švęsti“. Kadangi po tų vaistų sugirdymo vaikai buvo neramūs, todėl mama supykusi „juos išmetė per duris“. Ant vaikų kūnų sužalojimų nesimatė, tačiau buvo iškviesti medikai, nes, kaimynų teigimu, vaikai galėjo vartoti raminamuosius vaistus. Atliekant patalpos vizualinę apžiūrą, pastebėjo, kad prie baldų mėtėsi vaistų pakelis, vaistų pavadinimo nepamena, tik žino, jog grįžus išsiaiškino, kad tai buvo psichotropiniai vaistai. Kadangi buvo nesaugi aplinka, surašė vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos aktus ir vaikus perdavė atstovėms pagal įstatymą.

Liudytoja D. S. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje patrule. Iki 2019 m. kovo 8 d. name (duomenys neskelbtini) lankosi gan dažnai, bet ar buvo kaltinamosios bute, pasakyti negali. 2019 m. kovo 8 d., apie 22 val., nuvyko pagal gautą iškvietimą, nurodytu adresu. Kaltinamoji E. J. pasislėpė po balkonu, tačiau buvo surasta. Kaltinamoji buvo vizualiai neblaivi, svirduliavo, kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas. Vėliau buvo nustatytas jos girtumas – 2,33 promilės. Grįžus į butą, koridoriuje buvo vienas mažiausias vaikas, kiti vaikai buvo pas kaimynę. Pastebėjo, kad vaikas nestovi tvirtai ant kojų svirduliuoja. Kiek pamena, vaiko kaktoje buvo paraudimas. Kažkas pasakė, kad vaikams galėjo būti duodami raminamieji vaistai, todėl iškvietė medikus, kad vaikus apžiūrėtų. Paprašė, kad vaistus jai atneštų ir pamatė užrašą ant lapelio „Relanium“. Lapelis buvo vientisas, nesukarpytas stačiakampis, buvo gal 10 tablečių. Su kaltinamąja nebuvo įmanoma susiklabėti ir negalėjo jos paklausti, ar ji davė vaikams vaistų, ar ne. Vienas vyresnis berniukas, vardo nepasakys, sakė, kad jis atsisakė gerti vaistų, o mažyliui davė vaistų gerti. Parodė berniukui vaistus, jis pasakė, kad tai tie vaistai. Vaistus davė sutrintus šaukšte. Buvo didžiulis chaosas, buvo daug vaikų, daug žmonių, su mama nebuvo galima susikalbėti, todėl ji vaistus paėmusi nuvežė gydytojai. Kažkas iš moterų pasakė, kad mama išstūmė vaiką.

Liudytoja E. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. 2019 m. kovo 8 d., kai buvo vėlyvas vakaras, naktis, buvo gautas iškvietimas, kad reikalinga vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba, nes neblaivi mama išmetė savo vaikus už durų. Į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) mieste vyko su kolega A. G.. Nuvykus situacija buvo chaotiška, laiptinėje ir pačiame bute buvo daug žmonių, sudėtinga susigaudyti, kas vyksta. Vaikų buvo ir laiptinėje, ir pačiame bute. Jau buvo atvykę medikai ir policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvo trys kaltinamosios vaikai. Vizualiai nesimatė, kad vaikai būtų sužaloti, bet vaikai buvo labai sutrikę, sunku buvo vertinti jų būseną, todėl stebėjo medikus, kaip jie įvertins vaikų būseną. Kaimynės kėlė didelį triukšmą, buvo daug žmonių, daug balsų, triukšmas bute, daug emocijų. Vizualiai vaikai atrodė ramūs. Verkė mažasis tada, kai jį laiptinėje, tiesiogine žodžių prasme, tampė kaimynai, jis irzliai reagavo į visą situaciją, vieni bandė rengti, kiti jį tempė ir pan. Vyresnysis vaikas sakė, kad vaistų jis nevartojęs, sakė, kad „mažesniems vaikams mama siūlė, o aš negėriau ir išėjau, mama dėl to supyko“. Matė ant stalelio buvusius vaistus, medikai apžiūrinėjo, jie vertino, kokius vaistus galėjo vaikai būti pavartoję, nes kaimynai aiškino, kad vaikai buvo pavartoję vaistų. Medikų prašė apžiūrėti vaikus, pamena, kad du vaikus atsisakė vežti, o vieną išsivežė. Kaltinamoji buvo labai įsiaudrinusi, jie ieškojo vaikų artimos aplinkos, kur galėtų vaikus išvežti, kaltinamoji apie jokius vaistus nepasakojo, pyko ant visų, kad yra neteisingai kaltinama, kad pilni namai policijos pareigūnų. Matėsi, kad kaltinamoji neblaivi, labai susinervinusi, bandė bendrauti, tačiau buvo labai sudėtinga. Artimųjų surasti nesisekė, vėliau kaltinamoji davė telefono numerį, susisiekė su vaikų tėčiu, jis nurodė savo mamos telefoną ir koordinates, susisiekė su ja. Vaikus nuvežė pas močiutę.

Liudytoja S. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje vaikų gydytoja. 2019 m. metų kovo 8 d. priėmė vaikus, kuriuos atlydėjo močiutė į priėmimo skyrių ligoninėje. Buvo trys vaikai, jų tikslaus amžiaus nepasakys, bet jie visi yra pametinukai – dvejų, trejų, ketverių metų amžiaus. Vaikai buvo atvežti policijos pareigūnų su prašymu ištirti šlapime narkotinių medžiagų paieškai testą, nes buvo gautas policijai pranešimas, kad vaikams yra duodama raminamųjų vaistų. Vizualiai nesimatė, kad vaikams būtų padaryti kokie nors sužalojimai. Jų elgsena nekėlė įtarimų, kad jiems būtų duodami raminamieji vaistai, narkotinės medžiagos. Vaikai buvo ramūs, klausantys močiutės pasakymų, ko paprašė, tą jie vykdė, nebuvo priešgyniavimų, rėkimų. Buvo atliekamas tik šlapimo testas, kraujas nebuvo paimtas, visų trijų vaikų atžvilgiu. Tai yra standartizuotas greitasis testas narkotinių medžiagų patikrai. Yra ekspres metodika – šviežiai paimtame šlapime, kelioms sekundėms įmerkiamas standartinis testas ir po minutės gaunamas rezultatas, kuris vertinamas čia ir dabar, nes po pusvalandžio rezultatai gali išnykti. Visiems trims vaikams testai buvo teigiami. Dviem vaikams testai buvo teigiami benzodiazepinams ir visiems trims buvo teigiami morfijui. Benzodiazepinas yra raminanti medžiaga, tai yra cheminė medžiaga, kuri įeina į raminamųjų vaistų „Leksotanil“, „Bromezepamo“ sudėtį. Tai yra migdomieji, raminamieji vaistai, kurių pas močiutę įmanoma rasti, o morfinas yra narkotikai. Išgeriant vaistų „Relanium“, benzodiazepino atsirasti galėjo, o morfino – ne. Teste benzodiazepinų atsirasti nuo tokių nereceptinių vaistų, kaip „Sedativ“, tikrai negalėjo. Tai galėjo būti „Relanium“, „Leksotanil“. Turėjo būti cheminiai vaistai, nes „Sedativ“ yra vaistažolės ir benzodiasepinų grupės neįeina į „Sedativ“ sudėtį.

Liudytoja Ž. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje priėmimo ir vaikų skyriaus vyriausiąja slaugytoja. Atėjusi į darbą pirmadienį, t. y. kitą dieną po to įvykio ir datos tiksliai neatsimena, rado „Relanium“ tabletes, padėtas ant stalelio. Klausė, iš kur tie vaistai atsirado, ir jai pasakė, kad buvo įvykis, buvo atvežti mažamečiai vaikai, ir ji suprato, kad vaistai buvo atvežti kartu su mažamečiais vaikais. Vaistai skyriuje buvo parą laiko. Kiek pamena, kai pareigūnė išiminėjo tabletes, buvo iš pakelio išimtos trys tabletės. Lapelis su vaistais buvo padėtas ant stalo. Kiek jai žinoma, vaistų lapelį ant stalo padėjo budinti slaugytoja. Tabletes perdavė policijai. Tablečių poėmio protokole viskas išsamiai nurodyta.

Liudytoja G. M. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės budinčia pediatre. 2019 m. kovo mėnesio pradžioje, naktį, į ligoninę buvo pristatyti du vaikai skirtingomis pavardėmis – J. ir Č. Vaikai atrodė normaliai, vizualiai nesimatė jokių sužalojimų. Ji su vaikais bendravo, M. J. atrodė sveikas. Buvo pasakyta, kad mažesnis vaikas buvo išgėręs pusę tabletės „Relanium“, o mergaitė – visą tabletę prieš kelias valandas. Jai nekėlė jokių įtarimų, kad vaikai būtų vartoję raminamuosius vaistus. Šlapimo testas nebuvo atliekamas.

Liudytoja D. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, skubios pagalbos specialiste, GMP felčere. 2019 m. kovo 8 d. 22.22 val. buvo gautas iškvietimas, kad vaikai E. Č. ir M. J. perdozavo medikamentų, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, vizualiai nesimatė, kad vaikai būtų sužaloti fiziškai, kad jiems būtų padaryti kokie nors sužalojimai, mėlynės, paraudimai. Buvo jau vėlus metas, bet nei mieguisti, nei vangūs vaikai nebuvo, tik dejavo, kad skauda galvas. Apie tai, kad vaikai yra vartoję raminamųjų vaistų, sakė ten buvusios moterys, kaimynės. Patys vaikai taip pat sakė, kad vaistus jie gėrė. Bendravo su ten buvusiomis moterimis, jos vaistų pavadinimo neminėjo, tik pasakė, kad vaikai parėję pasakė, kad gėrė raminamuosius vaistus, bet ne visi. Visus vaikus apžiūrėjo, tačiau kiti vaikai niekuo nesiskundė. Užėjo į butą, kur vaikai gyvena, bute buvo policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Paklausė kaltinamosios, kokius vaistus ji turi, ji jai parodė ir ji tuos vaistus paėmė. Kartu su vaikais vaistus nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir vaikų skyrių. Vaikus perdavė budinčiai gydytojai ir ten paliko atvežtus vaistus. Kiek ten tablečių buvo, neatsimena, gal dešimt, gal vienuolika. Vaistus jai padavė pati vaikų mama, ji akcentavo, kad pati tuos vaistus vartoja. Neatsimena, iš kur kaltinamoji paėmė ir padavė jai tuos vaistus. Lapelis (vaistų), kurį ji paliko priėmimo skyriuje ir kurį jai vėliau parodė policijos pareigūnai, buvo tie patys vaistai.

2019-03-08 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 28–36 ) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), butas, kur svetainės kambaryje išmėtyti vaikų rūbai, ant stalo pridėta stiklinių, o vieta, kur mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas, yra 1 m atstumu nuo buto durų, laiptinėje.

Apžiūros protokole (1 t., b. l. 50–53) užfiksuota 2019 m. kovo 8 d. 21.46 val. garso įrašo, gauto iš BPC, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad J. Š. praneša apie įvykį (duomenys neskelbtini), nurodo, kad girta motina išmetė tris vaikus į laiptinę, vieno vaiko galva su guzu, nes jis užsigavo griūdamas ant plytelių.

„Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale“ (4 t., b. l. 86–89) užfiksuota, kad 2019 m. kovo 8 d. 23.38 val. E. J. nustatytas 2.33 promilės girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66) konstatuota, kad:

1. M. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje.

2. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje padarytos prieš 5–7 paras iki apžiūros. Muštinė žaizda apatinėje lūpoje padaryta paros laikotarpiu iki apžiūros.

3. M. J. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar galbūt paviršiais.

4. M. J. nustatyti sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais.

5. M. J. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72–73) konstatuota, kad:

1. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje padarytos prieš 5–7 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2019 m. kovo 12 d. 13.00 val.

2. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

3. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje padarytos dviem trauminiais poveikiais.

4. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje, tiek jų visuma, tiek ir kiekviena atskirai kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2019-03-12 siuntime atlikti K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 86) konstatuota, jog K. J. šlapime 14.10 val. rasta benzodiazepino, morfino.

2019-03-12 siuntime atlikti M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 87) konstatuota, jog M. J. šlapime 14.15 val. rasta benzodiazepino, morfino.

2019-03-12 siuntime atlikti K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 88) konstatuota, jog K. J. šlapime 14.20 val. rasta morfino.

2019-04-25 siuntime atlikti E. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininę apžiūrą (3 t., b. l. 38) konstatuota, jog jos šlapime psichotropinių ir narkotinių vaistų nerasta.

2019-03-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 89–91) užfiksuota, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyriausiosios slaugytojos Ž. Š. paimtas medikamentas, t. y. nukirptas lapelis su 11 gelsvos spalvos tablečių, lapelio kitoje pusėje yra užrašas „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“ UAB „Glaxo SmithKline Lietuva“, tas lapelis 2019-03-08 apie 22 val. pristatytas į skyrių kartu su mažamečiu M. J.. Pateiktas lapelis su tabletėmis supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133–136) konstatuota, kad vienuolikos gelsvos spalvos tablečių iš pažeistos plastikinės pakuotės „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“ dalies (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019-03-12 paimtų iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytojos Ž. Š., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurios bendroji masė yra 0,055 g.

(duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-04-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 147) nurodyta, kad K. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigos gydytojai vaisto „Relanium“ arba kitų vaistų, kurių sudėtyje yra psichiką veikiančių medžiagų – benzodiazepino ir morfino, neskyrė.

(duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-07-02 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150) nurodyta, kad K. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., psichiatro įskaitoje neįrašyti, pas vaikų ir paauglių psichiatrą nesilankė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157, 169) nurodyta, kad 2019-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale, adresu: (duomenys neskelbtini), E. J. vardu rastas vienas receptas, kuris išrašytas ir išduotas 2019 m. vasario 19 d. vaistiniam preparatui „Relanium“, šio vaisto gamintojas – „GlaxoSmithKline Pharmaceuticals“, S.A, vaisto atstovas Lietuvoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie rašto pridėta recepto ir vaistinės išdavimo kvito kopija, vaistinio preparato nuotraukos (pakuotės ir blisterio), Valstybinės Vaistų Kontrolės Tarnybos patvirtintas informacinis lapelis apie vaistą. Iš recepto matyti, kad jis E. J. išrašytas 2019-02-19 Respublikinio priklausomybės ligų centro, esančio (duomenys neskelbtini), gydytojo V. M., vaistui „Diazepam“ 5 mg, receptas galioja iki 2019-03-18. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto E. J. parduoto vaisto „Relanium“ pakuotės fotonuotraukų matyti, kad pakuotė ir tabletės yra analogiškos kaip ir vaisto „Relanium“, paimto 2019-03-12 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytojos Ž. Š..

(duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-04-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179–184) pateiktose M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č. GMP kvietimo korteles (kopijas) – M. J. kortelėje nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba atvyko 22.31 val., nurodyta, kad sakė „Davė pusę tab. Relanium mama, kiti vaikai sakė. Galvos skausmas“; A. Č. kortelėje nurodyta, kad sakė „Išgėrė Relanium 1 tab. vaiko žodžiais sugirdė kaimynė. Galvos skausmas“.

VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019-05-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 187–193) nurodyta, kad 2019 m. kovo 12 d. 14–14.15 val. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių į medicininę apžiūrą dėl toksinių medžiagų organizme ištyrimo policijos pareigūnai pristatė mažamečius M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaikus lydėjo močiutė N. J.. Kliniškai įvertinti berniukų būklės nebuvo prašoma, todėl aktas pagal formą Nr. ISS-l/a surašytas nebuvo. Rašte taip pat nurodyta, kad paimti vaikų šlapimo mėginiai greitojo testo toksinėms medžiagoms šlapime nustatyti (MULTIDRUG 10 ACRO BIOTECH, INC RAPIDTEST), kad K. J. ir M. J. nustatytas teigiamas BZD (benzodiazepinas) ir MOP (morfinas). K. J. nustatytas teigiamas MOP (morfinas), šlapimo mėginiai nėra išlikę, nes jie nėra saugomi, testą atliko gydytoja S. S.. Prie rašto pridėtos M. J. priėmimo skyriaus apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. priėmimo skyriaus apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). M. J. kortelėje gydytojos M. J. užfiksuotas apžiūros laikas yra 2019 m. kovo 8 d. 23.15 val., pažymėta, kad vaikas sakė, jog „jo mama lyg sugirdė 0,5 tab. relanium, kad būtų ramesnis. Vaikas aktyvus, žvalus, žaidžia su mašinytėmis, bendrauja su žmonėmis, būklė gera, sveikas“.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2019-06-25 protokole (2 t., b l. 1–6) užfiksuota, kad VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų ligų gydytoja S. S. pateikė greitąjį testą „MULTIDRUG 10 ACRO BIOTECH, INC RAPIDTEST“, kuris apžiūrėtas daiktų apžiūros metu.

2019-07-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (2 t., b. l. 152–170) užfiksuoti E. J. pokalbiai (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su M. J. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019-05-20 iki 2019-06-04. 2019-05-20 E. J. M. J. pasakoja, ką kalbės duodama parodymus, sakys, kad vartojo alkoholį, vaistų vaikams nedavė, gal kas ir davė, nes vaistai buvo padėti. Po apklausos pasako: „nes žino, kad aš tu relanium daviau“, „aš visą laiką suku prota, kad del to relaniuma“, „aš galvoji, kad del relaniuma, o čia pasiroda ne ta relaniums, o pasiroda. Ka anie čia stiprūs vaistai yra, o ne mana“, „tai aš iš visa galvojau, kad net neras, mažesniais kiekiais daviau, sakau, iš kur jų galieja tiek daug būt“, „o K. aš nedaviau i negerti, pas K. yra būtent ta morfijaus, o aš neturiejau, akyse net nemačiau“, „Tai aiškiai girde, nes tas vaists ne aš daviau. O mana tas dviem tabletem padalinta, tai ką jisai, nieka net nesudare“. 2019-05-22 E. J. telefonu kalbėdama su sūnumi K. jo klausia: „Nu tu vaistų kokių nors gėre“, sūnus atsako: „Aš tai ne“, E. J. klausia: „Nes pas tavi atrada vaistų tokių, katrų aš net neturėja. Kur K. su M. buvau davus, tai tenai buva tas ...eeeee... nu ten mana ties vaistai kur buva i labai biškį. Bet tai pas tave irgi atrada visiškai stiprių vaistų i aš už tai įdomu, sakau, a tu gėrei iš visa kur nors tų vaistų“. 2019-05-31 E. J., sužinojusi, kokia bausmė jai gresia, telefonu kalba su M. J., aptaria, kokių veiksmų imsis siekiant, kad apklausiama kaip liudytoja R. Č., kurios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją įvyks 2019-06-05, pakeistų savo anksčiau duotus parodymus, aptaria, kokius parodymus R. Č. turėtų duoti, tariasi, kad reikia R. Č. siūlyti 100 eurų, kad dėl to turės paimti kreditą. Priemonės vykdymo metu užfiksuota, kad 2019 m. birželio 5 d. 10.26 val. gauta SMS žinutė iš „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad 100 eurų bus sąskaitoje per 15 min. 2019-06-04 E. J. telefonu kalba su M. J., kuris sako: „Svarbiausia, kad nieks nemate, šiaip nieks i nemate, tu davei tų vaistą, a nedavei“, į tai E. J. atsako: „Red mate, ka kažkuo aš daviau, ko aš daviau. O nežina tiksliai irgi, a tokius daviau vaistu a ne“.

Dėl BK 264 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 264 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimas tai veiksmai, kuriuos atlikęs kaltininkas padėjo nepilnamečiui įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. pirkimas, mainai, skolos gražinimas ar dovanojimas ir kt.. Vertimu laikytini veiksmai naudojant fizinę ar psichinę prievartą, kad nepilnametis pavartotų narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimu vartoti laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas (norėjimas, kad nukentėjusiajam atsirastų poreikis šias medžiagas vartoti, taip pat įkalbinėjimas, siūlymai, patarimai). Kitokį pratinimą vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas sudaro bet kokie Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio dispozicijoje nenurodyti veiksmai, kurie gali reikštis kaip sąmoningas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas nepilnamečio akivaizdoje siekiant tų pačių tikslų, pasakojimas apie patiriamą malonumą, leidimas paragauti ir pan. kuriais siekiama, kad nukentėjusysis pavartotų šių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 264 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad iki 2019 m. kovo 8 d. kaltinamosios E. J. šeima buvo įrašyta į rizikingų šeimų sąrašą ir buvo stebima apie trejus metus. Kaltinamoji E. J. 2019 m. kovo mėnesį viena prižiūrėjo tris nepilnamečius vaikus (M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., tėvas dirba užsienyje). Teismo posėdyje kaltinamoji E. J. parodė, kad jos vaikai būdavo labai isteriški, todėl jiems duodavo „Sedativ“ tablečių, kad šiek tiek ramesni būtų. Kaltinamoji vartojo alkoholį, po alkoholio vartojimo būdavo labai dirgli, verkdavo, negalėdavo užmigti, todėl 2019-02-19 įsigijo „Relanium“ vaistų pagal gydytojo išduotą receptą.

2019 m. kovo 8 d. kaltinamoji E. J. savo bute vartojo alkoholį kartu su J. N. ir jos draugu. J. N. atsivedė ir savo vaikus. Apie 16 valandą kaltinamoji parsivedė iš vaikų darželio savo mažamečius vaikus K. ir M. J.. Vaikai dūko bute, laksto, kelia triukšmą. Kaltinamoji E. J., norėdama, kad vaikai būtų ramesni, sūnums M. ir K. davė vaistų „Relanijum“. Davė po pusę tabletės sutrindama juos šaukšte ir sumaišydama su vandeniu. Tai pastebėjo bute buvusi R. Č. ir apie tai pasakė kaimynėms. Iškviesta policija, vaiko teisių apsaugos specialistai.

Nors kaltinamoji E. J. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji savo vaikams M. ir K. davė „Seldativ“, o ne „Relanium“ tablečių, tačiau jos kaltė įrodoma byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodomais. Liudytoja R. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d. kaltinamoji ir jos sesuo kartu vartojo alkoholį. Apie 21 valandą jos vaikai jau buvo namuose, tik pas kaltinamąją E. J. dar buvo jos sesės vaikai, todėl nuėjo jų paimti. Matė, kad kaltinamoji padavė vaikams vaistų. Ji kaltinamosios paklausė: „Nuo ko tie vaistai“, o ši pasakė: „Kad vaikai būtų ramesni“. Vyriausias sūnus K. negėrė, išgėrė M. ir K. Vaistų buvo mažas gabaliukas, juos kaltinamoji sutrynė su vandeniu. Kokie vaistai buvo, nepasakys, žino kad iš „R“ raidės, jie buvo padėti virtuvėje ant stalo. Liudytojos G. Š., J. Š., J. K., J. K. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d. vakare, būdamos namuose ir išgirdusios triukšmą, nuėjo į gyvenamojo namo laiptinę pirmame aukšte. Laiptinėje buvo kaltinamosios E. J. ir R. Č. vaikai. Vaikai mažamečiai, nuo 1,5 metų amžiaus, kaltinamosios E. J. buto durys buvo atviros. R. Č. parodė vaistus ir pasakė, kad ji matė, kaip E. vaistus davė K. ir M. 2019-03-12 siuntime atlikti K. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 86) konstatuota, jog K. J. šlapime 14.10 val. rasta benzodiazepino, morfino. 2019-03-12 siuntime atlikti M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 87) konstatuota, jog M. J. šlapime 14.15 val. rasta benzodiazepino, morfino. 2019-07-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (2 t., b. l. 152–170) užfiksuoti E. J. pokalbiai su M. J. laikotarpiu nuo 2019-05-20 iki 2019-06-04. 2019-05-20 E. J. M. J. pasakojo, ką kalbės duodama parodymus, kad sakys, jog vartojo alkoholį, vaistų vaikams nedavė, gal kas ir davė, nes vaistai buvo padėti. Po apklausos pasakė: „Nes žino, kad aš tu relanium daviau“, „tai aš iš visa galvojau, kad net neras, mažesniais kiekiais daviau, sakau, iš kur jų galieja tiek daug būt“, „O mana tas dviem tabletem padalinta, tai ką jisai, nieka net nesudare“. 2019-05-31 E. J., sužinojusi, kokia bausmė jai gresia, telefonu kalbėjo su M. J. ir aptarė, kokių veiksmų imsis siekiant, kad apklausiama liudytoja R. Č., kurios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją įvyks 2019-06-05, pakeistų savo anksčiau duotus parodymus, aptarė, kokius parodymus R. Č. turėtų duoti, tarėsi, kad reikia R. Č. siūlyti 100 eurų. 2019-06-04 E. J. telefonu kalbėjo su M. J., kuris sakė: „Svarbiausia, kad nieks nemate, šiaip nieks i nemate, tu davei tų vaistą, a nedavei“, į tai E. J. atsakė: „Red mate, ka kažkuo aš daviau, ko aš daviau. O nežina tiksliai irgi, a tokius daviau vaistu a ne“.

Teismas įvertinęs įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamoji E. J., norėdama, kad jos mažamečiai vaikai M. ir K. netrukdytų jai su kitais asmenimis vartoti alkoholį ir būtų ramesni, davė jiems nenustatytą kiekį benzodiazepinų grupei priklausančios psichotropinės medžiagos – diazepamo (vaisto „Relanium“ veiklioji medžiaga), t. y. pratino ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 2 dalį. Kaltinamoji buvo kaltinama, kad ji vertė nukentėjusius mažamečius M. J. ir K. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji E. J. prieš savo vaikus būtų naudojusi fizinę ar psichinę prievartą siekdama, kad jie vartotų psichotropines medžiagas, jos tikslas buvo, kad vaikai pavartoję psichotropinių medžiagų taptų ramesni ir netrukdytų jai su kitas asmenimis vartoti alkoholį. „Vertimo vartoti psichotropines medžiagas“ pakeitimas į „Pratino vartoti psichotropines medžiagas“ kaltinamosios E. J. teisinės padėties nesunkina ir iš esmės nekeičia kaltinimo.

Dėl BK 140 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nusikalstama veika yra neatsargi, jeigu ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kaltininkas, remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis, nepagrįstai mano, kad pavojingų padarinių neatsiras. Kaltininkas pervertina numatomų aplinkybių įtaką priežastingumo grandinėje ir neteikia reikšmės aplinkybėms, kurios iš tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis,– tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes didelę žalą galėjo ir turėjo numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nusikalstamam nerūpestingumui būtini valinis ir intelektualusis kaltės elementai. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-P-1/2014, 2K-134-489/2017). Veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje.

Kaltinamoji E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad ji tyčia smurto prieš M. nenaudojo, galėjo jį netyčia pastumti. Prieš savo vaikus niekada nėra naudojusi fizinio smurto.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d., vakare, kaltinamoji E. J. savo bute vartoja alkoholį karu su J. N. ir jos draugu. Bute yra kaltinamosios ir J. N. vaikai. Apie 21 valandą tarp kaltinamosios ir J. N. kyla žodinis konfliktas, kurio metu kyla didelis triukšmas. Buto durys atviros, vaikai, tarp jų ir M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., laksto bute ir laiptinėje, prie buto susirenka laiptinės gyventojos, iškviečiama policija. Liudytoja R. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d. kaltinamoji ir jos sesuo kartu vartojo alkoholį. Ji prižiūrėjo savo, kaltinamosios ir sesers vaikus. Apie 21 valandą jos vaikai jau buvo namuose, tik pas kaltinamąją E. J. dar buvo jos sesers vaikai, todėl nuėjo juos paimti. Kaltinamoji E. J. susipyko su jos sese, jos susistumdė koridoriuje. Suduoto smūgio vaikui nebuvo, vaikas krito pats. Krito mažasis vaikas M., jam kokie 2 metukai. Kai vaikas buvo prie durų kaltinamoji vaiką truputį pastūmė, bet nepiktybiškai gal, kad neitų į vidų. Liudytoja G. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d. vakare, būdama savo namuose išgirdusi vaikų klyksmą, paskambino J. Š. ir pasakė, jog kaimynės bute rėkia vaikai. J. Š. pasiūlė eiti ir pasižiūrėti, abi nuėjo ir rado laiptinėje, pirmame aukšte verkiančius vaikus. Laiptinėje buvo kaltinamosios E. J. ir R. Č. vaikai. Vaikai mažamečiai, nuo 1,5 metų amžiaus, kaltinamosios E. J. buto durys buvo atviros. Kaltinamoji E. J. buvo neblaivi, buvo atsitūpusi tarpduryje, verkė. Matė, kad kaltinamosios sūnus M. norėjo eiti į kambarį, o kaltinamoji E. J., nieko nesakydama, jį pastūmė iš nugaros pusės. Vaikas pargriuvo ir susitrenkė galvą, tačiau negali tiksliai pasakyti ar vaikas nukrito nuo pastūmimo ar užkliuvęs už tarpduryje esančio slenksčio. Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d. vakare, išgirdo iš pirmo aukšto sklindantį vaikų verksmą, su kaimyne G. Š. nusileido į apačią. Pamatė gulintį M. J., nematė kaip jis nugriuvo. Jokių sužalojimų, nubrozdinimų ant vaiko kūno nesimatė. M. pakėlė ir pastatė prie kaltinamosios E. J., kuri stovėjo prie atvirtų savo buto durų. Stovėjo tarp buto ir laiptinės. M. bandant įeiti į kambarį, kaltinamoji E. J. jį patempė už maikutės, kad jis negalėtų įeiti į butą, ir nuo to, vaikas griuvo ir užsigavo veidą. Vaikas griuvo į laiptinės pusę. Nežino kodėl kaltinamoji vaiko neįleido į butą, nemano, jog piktybiškai, nes bute buvo sąmyšis, šurmulys, kaimynų daug, gal dėl tos priežasties, gal ir girtumas tai įtakojo. Mano, kad toks jos elgesys buvo susijęs su girtumu. M., kai nugriuvo, bandė pats atsistoti, tačiau, jis vėl krito ir kakta trenkėsi į betonines grindis. Ji jį pakėlė ir perdavė kaimynei J. K., kuri labiau bendrauja su kaltinamosios vaikais, kad vaiką nuramintų. M. ant kaktos matėsi paraudimas, kuris atsirado nuo nugriuvimo. Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d. vakare, ruošiantis eiti miegoti, atėjusi kaltinamoji E. J., verkdama prašėsi pagalbos, nes ją puola. Nulipusi į apačią, įėjusi į jos butą, pamatė, kad mažylis, kuriam apie 2 metukus, vaikščiojo po laiptinę tik su maikute ir pampersu, verkė, laiptinėje dar buvo du vaikai, bet ne kaltinamosios, jie irgi verkė. M. nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų nesimatė. Kai kaltinamoji E. J. norėjo uždaryti buto duris, M. stovėjo tarpdury, tada ji ranka sukdamasi, darydama duris, sudavė vaikučiui per kuprytę ir jis pargriuvo. Nemano, kad kaltinamoji E. J. pastumdama vaiką jį norėjo mušti, ji duris uždarydama, stūmė M., kad jis neįeitų, nes konflikto metu vaikai visą laiką eidavo ir išeidavo iš buto, bėgiojo pirmyn atgal, vienas rūbus parneša į kambarį, o kitas vėl juos į laiptinę išneša. Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 8 d., vakare apie 21.30 val., laiptinėje, kur buvo susirinkusios jau visos kaimynės ir prie lifto buvo kaltinamosios sūnus M. J., kuriam du metai, kurį paėmė ant rankų, nes jis labai verkė. M. elgesys nebuvo pasikeitęs, jis yra jautrus, dažnai verkia. Pačios kaltinamosios nebuvo, jos buto durys buvo uždarytos. Ji girdėjo kaip kaimynės pasakojo apie tą įvykusį bute konfliktą ir kad M. išstūmė pro duris. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 72-73) konstatuota, kad: 1. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje padarytos prieš 5-7 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2019-03-12, 13.00 val. 2. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje padarytos 2 trauminiais poveikiais. 4. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir kaktos kairėje tiek visumoje, tiek ir kiekviena atskirai, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir jų visetą teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu E. J. tyčia pastūmė savo sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris priekine kūno dalimi griuvo ant laiptinės grindų ir susitrenkė kaktą, ir tokias savo veiksmais M. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamajai ir J. N. vartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Vaikai, tarp jų ir mažametis M. J., lakstė iš buto į laiptinę. Bute susirinko laiptinės kaimynės, kilo triukšmas, kaltinamoji E. J., nenorėdama, kad M. iš laiptinės įeitų į butą, jį prilaikė, o kadangi buvo girta (nustatytas 2.33 promilės girtumas), negalėjo pilnai kontroliuoti savo veiksmų, vaiko nenulaikė ir vaikas krito ant grindų. Nei viena iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų neparodė, kad kaltinamoji E. J. būtų tyčia (supykusi ant savo sūnaus, kad jis jos neklauso, daro ką nors draudžiamo, trukdytų jai ir pan.) stūmusi M. J.. Liudytojos parodė, kad kaltinamoji E. J. siekė, kad M. neįeitų į butą kur vyko konfliktas, buvo daug žmonių, galėjo netyčia jį pastumti ir vaikas ar tai nuo pastūmimo ar užkliuvęs už slenksčio, galėjo nukristi ant grindų.

Byloje nenustatyta kaltinamosios E. J. tyčinė valinė kaltė (tiek tiesioginė, tiek netiesioginė) sužaloti mažametį sūnų, todėl ji pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas, skirdamas bausmę ir siekdamas tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, turi vadovautis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nusikaltimas, numatytas BK 264 straipsnio 2 dalyje priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų.

Kaltinamoji E. J. padarė sunkų nusikaltimą, mažamečius vaikus, kad jie netrukdytų vartoti alkoholį, pratino vartoti psichotropines medžiagas, o tai ateityje vaikams gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai ir psichikai, įpratinti vartoti psichotropines ir narkotines medžiagas, sutrikdyti normalų psichinį ir fizinį vystymąsi; administracine tvarka bausta (4 t., b. l. 80-85), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau neteista, dirbanti, charakterizuojama teigiamai (5 t., b. l. 58), su vaikais santykių nenutraukė, toliau bendrauja, rūpinasi jais. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama laisvės atėmimo bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų (pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas nėra).

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Mažamečių nukentėjusiųjų K. J. ir M. J. įgaliotas atstovas advokatas Anatolij Šichavcov pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlygino. Ieškiniu prašoma nukentėjusiems priteisti po 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 185-186).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia, kad mažamečiai nukentėjusieji buvo pratinami vartoti psichotropines medžiagas, kas kėlė pavojų jų sveikatai ir ateityje galėtų sukelti priklausomumą nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl tektų išgyventi didelius dvasinius išgyvenimus bei psichinius sukrėtimus, trukdytų lankyti mokyklą, bendrauti su bendraamžiais. Patirti dvasiniai išgyvenimai ir psichinis sukrėtimas gali turėti neigiamos įtakos normaliam nukentėjusiųjų kaip asmenybės vystymuisi ir nusikalstamos veikos padariniai gali išlikti visam gyvenimui. Atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris ir kaltininkei sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį.

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomos priteistinos neturtinės žalos dydį mano, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ vyr. slaugytojos Ž. Š. paimtas ir po tyrimo likusias 10 tablečių iš pakuotės su užrašu „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“, perduotos saugojimui į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 133, 136); kompaktinis diskas CD-R su archyviniais pokalbių įrašais (Š00272), kurie perduoti saugoti Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklai pagal 2019-09-19 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 147-148), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Paketas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas į teismą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriame yra: CD laikmena Nr. (duomenys neskelbtini) su pokalbių įrašais, prie 2019-07-09 protokolo (Š00260) ( 2 t., b. l. 152-161); CD laikmena su 2019-03-20 K. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu.; CD laikmena su 2019-04-30 A. N., A. N., A. Č. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu; CD laikmena su BPC pateiktu 2019-03-08 garso įrašu ( 1 t., b. l. 50, 51-53); greitasis testas MULTIDRUG 10 ACRO BIOTECH, INC RAPIDTEST (2 t., b. l. 1-3, 4-6), paliekami prie bylos.

Proceso išlaidos: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 29d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašo valstybės naudai priteisti iš E. J. 443,95 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems K. J. ir M. J..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiųjų K. J. ir M. J. atstovu nagrinėjant bylą teisme buvo advokatas Anatolij Šichovcov, kuriam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išmokėjo 443,95 Eur, todėl šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamosios E. J..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-08 iki 2019-03-10.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išteisinti E. J. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti iš E. J. po 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., naudai.

Priteisti iš E. J. 443,95 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 95 euro centus) proceso išlaidų valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu: iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ vyr. slaugytojos Ž. Š. paimtas ir po tyrimo likusias 10 tablečių iš pakuotės su užrašu „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“, perduotos saugojimui į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 133, 136), kompaktinį diską CD-R su archyviniais pokalbių įrašais (Š00272), kurie perduoti saugoti Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklai pagal 2019-09-19 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 147–148) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Paketą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą į teismą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriame yra: CD laikmena Nr. (duomenys neskelbtini) su pokalbių įrašais, prie 2019-07-09 protokolo (Š00260) (2 t., b. l. 152–161); CD laikmena su 2019-03-20 K. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu.; CD laikmena su 2019-04-30 A. N., A. N., A. Č. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu; CD laikmena su BPC pateiktu 2019-03-08 garso įrašu (1 t., b. l. 50, 51–53); greitasis testas MULTIDRUG 10 ACRO BIOTECH, INC RAPIDTEST (2 t., b. l. 1–3, 4–6), palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.