Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje (dėl M. B. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl M. B. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl M. B. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl M. B. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl M. M. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl M. M. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl M. M. epizodo) ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl M. M. epizodo), ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tai yra: bausmėmis, paskirtomis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, apimant bausmes, paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už plėšimą A. B. atžvilgiu, pridedant švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, ir J. J. paskirta subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmę – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir pagal paskirtą karomąją priemonę nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista.

Civilinės ieškovės A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš J. J. 4 100 (keturi tūkstančiai šimtas eurų) turtinei žalai atlyginti.

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: odinė piniginė, lojalumo kortelė Maxima „Ačiū“, lojalumo kortelė IKI, L. D. Ž. asmens tapatybės kortelė, L. D. Ž. pensijos gavėjo pažymėjimas, grąžintas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai L. D. Ž. palikti L. D. Ž.. Batų pora NIKE, megztinis, marškiniai, kelnės, mobilusis telefonas „Freedom Just 5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas „Samsung SM-J. Galaxy J3“ 2016, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus telefono „S. G. J5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) dėžutė su garantiniu talonu, SIM kortelė „E“ Nr. (duomenys neskelbtini), „E“ kortelės rėmas numerio (duomenys neskelbtini), kortelė SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių Nr. (duomenys neskelbtini), kasos kvitai - sąskaitos papildymas 10 Eur suma, „.P.ID“ kortelės rėmas be SIM kortelės telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „P. ID“ kortelės rėmas be SIM kortelės telefono Nr. (duomenys neskelbtini), „T. S.“ lažybų punkto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. J.. Mobilusis telefonas „S. G. Ace GT-5830i“, IMEI (duomenys neskelbtini), telefone SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), garantinis kvitas „Samsung S.“ IMEI (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas „Samsung SM-J. Galaxy J5 Pro“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo telefono „S. G. J5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) dėžutė su garantiniu talonu, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini. Akiniai juodos spalvos rėmeliais, užrašas „M“, užrašų knygutė juodu aplankalu, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Be to, J. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 21 d. 14.57 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kuris iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į nukentėjusiosios M. M. fiksuoto ryšio numerį ir prisistatęs UAB „T. P.“ darbuotoju bei melagingai pranešęs, kad ji už komunalines paslaugas sumokėjo netikru 50 eurų nominalo banknotu, todėl ją sujungs su policijos pareigūnu, nukentėjusiajai kalbant su tariamu policijos pareigūnu, kuris jai diktavo įvairių pareiškimų tekstus, ir pastarajam pasakius, kad pas ją netrukus atvyks policijos pareigūnas paimti jos turimų pinigų, kuriuos reikalinga patikrinti, nukentėjusiajai kalbant telefonu, į jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, duris paskambinus J. J., kurį nukentėjusioji įsileido kaip policijos pareigūną ir toliau vykdydama telefonu kalbančio ir policijos pareigūnu prisistačiusio asmens nurodymus ir nuėjus į balkoną atnešti namuose laikomų pinigų, J. J. pagrobė koridoriuje ant staliuko buvusią AB „Š. B.“ M. M. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant lapelio užrašytą banko mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai atlikdamas penkias finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent: 2018 m. balandžio 21 d. 15:56:53 val. SEB (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, įdėdamas į bankomatą AB „Š. B.“ M. M. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, tikrindamas sąskaitos likutį, 2018 m. balandžio 21 d. 15:57:34 val. atlikdamas 400 eurų išėmimo operaciją, 2018 m. balandžio 21 d. 15:58:10 val. atlikdamas 400 eurų išėmimo operaciją, 2018 m. balandžio 21 d. 15:58:42 val. atlikdamas 200 eurų išėmimo operaciją, 2018 m. balandžio 21 d. 15:59:12 val. tikrindamas pinigų likutį sąskaitoje, jis neteisėtai prisijungė prie AB „Š. B.“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

9. Be to, J. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 21 d. 14.57 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kuris iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į nukentėjusiosios M. M. fiksuoto ryšio numerį ir prisistatęs UAB „T. P.“ darbuotoju bei melagingai pranešęs, kad ji už komunalines paslaugas sumokėjo netikru 50 eurų nominalo banknotu, todėl ją sujungs su policijos pareigūnu, nukentėjusiajai kalbant su tariamu policijos pareigūnu, kuris jai diktavo įvairių pareiškimų tekstus, ir pastarajam pasakius, kad pas ją netrukus atvyks policijos pareigūnas paimti jos turimų pinigų, kuriuos reikalinga patikrinti, nukentėjusiajai kalbant telefonu, į jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, duris paskambinus J. J., kurį nukentėjusioji įsileido kaip policijos pareigūną, jis iš nukentėjusiosios M. M. jai būnant suklaidintai ir pačiai perdavus įgijo 3 200 eurų grynųjų pinigų bei pagrobė koridoriuje ant staliuko buvusią AB „Š. B.“ M. M. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant lapelio užrašytą banko mokėjimo kortelės PIN kodą, dėl to J. J. 2018 m. balandžio 21 d. 15:57:34 val. SEB (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, įdėdamas į bankomatą AB „Š. B.“ M. M. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, atliko 400 eurų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš nukentėjusiosios banko sąskaitos, 2018 m. balandžio 21 d. 15:58:10 val. atliko 400 eurų grynųjų pinigų išėmimo operaciją bei 2018 m. balandžio 21 d. 15:58:42 val. atliko 200 eurų grynųjų pinigų išėmimo operaciją, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai M. M. priklausančius 4 200 eurų.

10. Be to, J. J. nuteistas už tai, kad apiplėšė įsibraudamas į patalpą: veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2018 m. balandžio 23 d., 11:27:39 val. iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į A. B. fiksuoto ryšio numerį, melagingai pranešė, kad iš jos banko sąskaitos, esančios „S“, AB, vagiami pinigai, todėl pas ją atvyks kriminalinės policijos pareigūnas, su kuriuo ji nuvyks į banką ir išsiims iš savo banko sąskaitos pinigus, dėl to pusvalandžio laikotarpiu nukentėjusioji į savo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, įsileido atvykusį J. J., kuris pristatė kriminalinės policijos pareigūnu ir toliau klaidindamas nukentėjusiąją su ja nuvyko į „S“ AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, ten 2018 m. balandžio 23 d. 12:46:49 val. nukentėjusiajai A. B. iš savo banko sąskaitos išsiėmus 4 000 eurų grynųjų pinigų, ją atlydėjo į jos butą, kur nukentėjusiosios pinigus nufotografavęs savo mobiliuoju telefonu, pareikalavo juos atiduoti, kadangi reikalinga pristatyti į policijos komisariatą, nukentėjusiajai atsisakius jis kumščiu smūgiavo nukentėjusiajai A. B. į veidą, padarydamas kairiojo skruostikaulio lūžį, nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies, kairės akies vokų poodine kraujosruva, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo skruostikaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, ir paėmęs 4 000 eurų bei ant stalo buvusius 100 eurų, iš buto pasišalino, taip panaudodamas fizinį smurtą ir apgaulės būdu įsibraudamas į butą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą – 4 100 eurų grynųjų pinigų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

11.2. Atkreipia dėmesį, kad jis pas nukentėjusiąsias ėjo ne turėdamas tikslą jas apiplėšti, o siekdamas apgauti ir išvilioti pinigus. Teigia, kad smurtą panaudojo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

12. Atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

16. Kaip jau minėta, nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas (du epizodai) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį, kad jis pas nukentėjusiąsias ėjo ne turėdamas tikslą jas apiplėšti, bet siekdamas apgauti ir išvilioti pinigus, o smurtą panaudojo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Dėl kitų padarytų nusikalstamų veikų savo kaltės ir veikų kvalifikavimo neginčija.

17. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

18. Teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį J. J. kaltu padarius plėšimą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, jog byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis plėšimą padarė įsibrovęs į patalpą. Pripažindamas J. J. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

19. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, tai įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas“, jog, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai neturi apsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pas nukentėjusiąsias ėjo ne turėdamas tikslą jas apiplėšti, o siekdamas apgauti ir išvilioti pinigus, kaip ir kitais jam inkriminuotais epizodais. Teigia, kad smurtą panaudojo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu ne tik tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią, bet ir tai, jog svarbu nustatyti, kokį tikslą kaltininkas turėjo prieš patekdamas į ją ir kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. į nukentėjusiųjų L. D. Ž. ir A. B. gyvenamąsias patalpas pateko jų sutikimu, nes jos tikėjo, kad pas jas ateina pareigūnai, tačiau tai J. J. padarė apgaulės būdu – melagingai prisistatydamas pareigūnu ir nukentėjusiosioms manant, kad duris atidaro pareigūnui, o ne nuteistajam J. J.. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodo, kad J. J. turėjo išankstinį sumanymą patekti į nukentėjusiųjų butus ir gauti pinigų, šį sumanymą jis realizavo panaudodamas apgaulę, t. y. nuslėpdamas savo tapatybę ir prisistatydamas pareigūnu, dėl šios apgaulės nukentėjusios atidarė duris ir įsileido nuteistąjį. Šių aplinkybių visuma neabejotinai įrodo, kad J. J. į nukentėjusiųjų butus pateko prieš jų valią.

21. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokie duomenys patvirtina, kad nuteistasis į nukentėjusiųjų butus apgaulės būdu įsibrovė ne norėdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bet turėdami tikslą nukentėjusiąsias apiplėšti. Į nukentėjusiosios L. D. Ž. butą apgaulės būdu patekęs nuteistasis parodė atverčiamą nedidelį aplanką, kurį pateikė kaip policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, nurodė nukentėjusiajai pateikti pinigus, nukentėjusiajai esant suklaidintai ir iš koridoriuje esančios komodos išėmus ir ant kėdės padėjus 600 Eur, J. J., apsimesdamas policijos tyrėju, juos nufotografavo, po to, nukentėjusiajai įtarus, kad ji gali būti apgauta, susirinkus pinigus, įdėjus juos į piniginę, buvusią komodos stalčiuje prie kitų piniginėje ir stalčiuje buvusių pinigų bei piniginę nunešus į kambarį ir dedant ją į sekcijos stalčių, J. J. priėjęs prie nukentėjusiosios sudavė jai smūgį. Į nukentėjusiosios A. B. butą apgaulės būdu patekęs nuteistasis, apsimesdamas kriminalinės policijos pareigūnu ir toliau klaidindamas nukentėjusiąją, su ja nuvyko į „S“ klientų aptarnavimo padalinį, ten nukentėjusiajai A. B. iš savo banko sąskaitos išsiėmus 4 000 Eur grynųjų pinigų, ją atlydėjo į jos butą, nukentėjusiosios pinigus nufotografavęs savo mobiliuoju telefonu, pareikalavo juos atiduoti, kadangi reikalinga pristatyti į policijos komisariatą, nukentėjusiajai atsisakius tai padaryti jis kumščiu smūgiavo nukentėjusiajai.

22. Teisėjų kolegija, pažymi, kad iš anksčiau minėtų įvykio aplinkybių darytina išvadą, kad prieš įeidamas į butus nuteistasis J. J. dar neturėjo tikslo apiplėšti nukentėjusiąsias, o norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tai jam pavyko padaryti epizoduose su M. B. ir M. M.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kaip ir nurodo apeliantas, ketinimas pagrobti nukentėjusiųjų turtą jam kilo jau esant patalpose, t. y. dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (nukentėjusiosioms įtarus apgaulę). Plėšimo sudėties nurodyta aplinkybė nepaneigia, bet išankstinės tyčios neturėjimas neteikia pagrindo priskirti plėšimo kvalifikuojamojo įsibrovimo į patalpą požymio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik tokia veika, kai apgaule naudojamasi kaip priedanga patekti į patalpą, jau turint išankstinį tikslą apiplėšti, turi būti vertinama kaip kvalifikuotas plėšimas. Minėtą taisyklę patvirtina LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2006, 2K-167/2010,

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje įvykdė plėšimus, apgaulės būdu įsibrovęs į L. D. Ž. bei A. B. butus, panaudodamas prieš nukentėjusiąsias fizinį smurtą pagrobė joms priklausantį turtą, netinkamai vertino išankstinės nuteistojo tyčios apiplėšti nukentėjusiąsias buvimą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas J. J. veikas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina, kvalifikuojant šias nuteistojo veikas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

24. Perkvalifikavus šias nuteistojo nusikalstamas veikas iš naujo spręstinas ir bausmių skyrimo klausimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais vadovaudamasis apylinkės teismas skyrė bausmes nuteistajam, numatyti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantui parenkamų bausmių rūšies ir dydžio nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra apysunkiai, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkūs, į tai, kad pagrobta ir pasikėsinta apgaule turto įgyti už pakankamai didelę sumą, į tai, kad visi nusikaltimai yra baigti, nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškumo, į tai, kad byloje pareikšti civilinei ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat buvo atsižvelgta į tai jog J. J. anksčiau teistas 13 kartų, nusikalto teistumui neišnykus, nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui kai buvo paleistas iš pataisos namų 2018 m. sausio 29 d., įvykdė net dešimt nusikaltimų, iki sulaikymo buvo nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, neturi jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto, šiuo metu yra vedęs, santuoką įregistravo Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2018 m. rugpjūčio 9 d., į tai, jog atsakomybę lengvinančią aplinkybių nenustatyta bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 56 straipsniu, pagrįstai paskyrė realias laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant ne mažesnius, nei straipsnių sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

25. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas turi įvertinti ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl, nuteistojo nusikalstamas veikas (L. D. Ž. ir A. B. epizodai) perkvalifikavus iš BK 180 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, atitinkamai mažintinas ir laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, dydis (BPK 328 straipsnio 2 punktas), taip pat keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų nuteistajam J. J. už visas nusikalstamas veikas, subendrinimas (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Parenkant už BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytų nusikalstamų veikų skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydį atsižvelgiama į anksčiau nurodytas aplinkybes (jų nebekartojant). Skirtinos laisvės atėmimo bausmės ne mažesnės, nei straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnis).

Dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. D. Ž. priteistos neturtinės žalos.

26. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pareikštą nukentėjusiosios L. D. Ž. civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiosios padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgė į tai, kad dėl tyčinių nuteistojo J. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus, įvairius ribojimus ir nepatogumus dėl jai nežymiai sutrikdytos sveikatos, taip pat nukentėjusioji iki šiol jaučia baimę (II t., b. l. 17). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio klausimą ir priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiajai L. D. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti nėra per didelis.

Dėl kitų skundo argumentų

28. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo telefonus, kuriais jis nusikaltimų nedarė, o pinigų telefonams buvo davusi jo teta, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta kratos metu iš J. J. paimtus mobiliuosius telefonus „S. G. Ace“ GT-5830i, (duomenys neskelbtini), su telefono SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Samsung SM-J530F Galaxy“ J5 Pro, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), (III t., b. l. 185–187, 190), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nes jie buvo įgyti tą pačią dieną, iš karto po nusikaltimų padarymo.

30. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis J. J. 2018 m. balandžio 23 d. 16.16 val., t. y. po įvykdyto nusikaltimo Mažeikiuose (A. B. epizodas), Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) isigijo mobilųjį telefoną „Samsung SM-J530F Galaxy“ J5 Pro, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 185 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mobilusis telefonas įgytas už lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos įvykdymo (III t., b. l. 126, 140). Pirmosios instancijos teismas atmetė J. J. teiginį, kad telefonams pirkti jis skolinosi pinigų iš draugų, kaip gynybinę versiją. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka, be to atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nuteistasis pateikią naują versiją, t. y. kad pinigų mobiliesiems telefonams įsigyti jam davė teta.

31. Taip pat byloje nustatyta, kad J. J. vykdydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „S. G. Ace“ GT-5830i, IMEI (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nagrinėjamoje byloje atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad minėtu telefonu bendrauta su liudytoju D. Š., kuris J. J. 2018 m. balandžio 23 d. vežė į Mažeikius (III t., b. l. 75, 98, 126). Pats apeliantas patvirtino aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 23 d. prašė draugo, kurio neįvardijo, nuvežti iš Šiaulių į Mažeikius, t. y. į nusikaltimo padarymo vietą (IV t., b.l. 159–160), tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. Š. (III t., b. l. 174-175, 177, V t., b. l. 180). Atsižvelgus į tai, kas paminėta, byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų darymo metu J. J. naudotas telefonas „S. G. Ace“ GT-5830i, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje turėjo būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kadangi minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, minėtas telefonas konfiskuotas taip pat pagrįstai, nors ir buvo nurodytas kitas konfiskavimo pagrindas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kratos metu paimti kiti du mobilieji telefonai: „Freedom Just 5“ ir „Samsung SM-J320FN Galaxy J3“ 2016, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus jam bus grąžinti.

32. Apeliantas skunde teigia, kad galėtų pasitaisyti tik paskiriant jam atlikti bausmę uždaro režimo sąlygomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 50 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, tai reglamentuojančias įstatymo nuostatas, sprendė, kad J. J. bausmę turi atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas parenka tik pataisos įstaigos, kurioje asmuo, pripažintas kaltu, atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę, rūšį – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Įsiteisėjus nuosprendžiui bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normos, reglamentuojančios bausmės skyrimo, keitimo taisykles, nenumato teismų kompetencijos perkelti nuteistuosius iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą ar keisti laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas.

33. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad jis iki šiol negali pasimatyti su giminaičiais ir jiems paskambinti bei į prašymą panaikinti visus draudimus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo teisė pasimatyti, paskambinti telefonu vykdoma pagal BVK ir Pataisos įstaigų taisykles. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja BVK 94 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus apeliantas šiais klausimais turi teisę kreiptis į pataisos namų administraciją.

34. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, 22 lapo paskutinėje pastraipoje, padarė rašymo apsirikimą nurodydamas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. D. Ž. priteisiamos turtinės žalos dydį žodžiais. Taigi, apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo J. J. (J. J.) padarytą nusikalstamą veiką (L. D. Ž. epizode) perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo J. J. (J. J.) padarytą nusikalstamą veiką (A. B. epizode) perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tai yra: bausmėmis, paskirtomis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, apimant bausmes, paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už plėšimą A. B. atžvilgiu, pridedant švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį dalis ir J. J. (J. J.) paskirti subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme ir J. J. (J. J.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, 22 lapo paskutinėje pastraipoje, padarytą rašymo apsirikimą nurodant: priteisti iš J. J. 1 640 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.