- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2282-308/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00163-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas
rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui - VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro S. M. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškimu nurodo, kad po sutuoktinio S. M. mirties liko jam priklausęs turtas- 54.29 m² bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priklausanti 1/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalius Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat liko visi bute bei ūkiniame pastate buvę baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, kiti daiktai. Iš teismui pateikiamų VĮ Registrų centro išrašų matosi, jog palikėjas turėjo skolų ir dėl to buvo areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas. Šiuo metu skolos dar nėra padengtos, jai apie jas yra žinoma, priėmusi palikimą ketinanti susidariusį įsiskolinimą likviduoti.
Šalies argumentai
LR CK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Jos išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ji yra įvykdžiusi šią sąlygą, t.y. iškart po savo vyro mirties toliau likusi gyventi jam priklausiusiame bute, naudojusi butui priklausančiu ūkiniu pastatu, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais. Į bylą pateikiami išsaugoti mokėjimo kvitai patvirtina, kad po savo vyro mirties mokėjusi už elektrą. Šie faktai rodo, kad priėmusi palikimą po vyro S. M. mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip jau minėta, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, ir tuo palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010 ir kt.). Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).
Šalies argumentai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-381/2011).
Nustatyti palikimo priėmimo faktą reikalinga siekiant gauti paveldėjimo teisių dokumentus į mirusio vyro S. M. palikimą, kadangi kitokiais būdais neturinti galimybių patvirtinti palikimo priėmimo faktą, išskyrus teisminį procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas savo atsiliepimu prieštaravimų pareiškimui nepateikė, bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal CK 5.13 str. pareiškėja turi teisę paveldėti sutuoktinio palikimą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais(jeigu jų yra) ,o jų nesant sutuoktinis paveldi visą palikimą.CK 5.50 str. yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.
Pareiškėjas laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. palikėją pergyvenęs įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikėją pergyvenęs įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal CPK 444 str. 2 d. 8 p., jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio S. M. palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (CPK 177 str. 2 d., 178 str.).
2018-06-19 išrašytu medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad S. M. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad S. M. vardu yra registruota nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: butą Nr. (duomenys neskelbtini), ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio šalia daugiabučio gyvenamojo namo,unik.Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2020-03-05 VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad pareiškėja J. M. nuo 2013-12-11 yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini) .
Iš pateiktų apmokėjimo už elektros energiją kvitų matyti, kad pareiškėja nuo 2018-07-13 pradėjo mokėti už sunaudotą elektros energiją bute, paskutinis mokėjimas buvo 2020-02-10.
Patikrinus duomenis Testamentų registre buvo nustatyta, kad mirus S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neįregistruotas.
Šie teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio S. M. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai CK 5.50 str. 2 d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p. numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjų pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu siekiant gauti paveldėjimo teisių dokumentus į pareiškėjos mirusio sutuoktinio S. M. palikimą (CPK 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja - J. M. a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė likusį sutuoktinio S. M. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.