Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 1993-01-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir Senojo BK) 225 str. 2 d., paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2) 1994-06-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Senojo BK 148 str. 1 d., subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

3) 1996-11-18 Vilniaus apygardos teismo pagal Senojo BK 104 str., subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 10 metų;

4) 2004-08-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 5 p., subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

5) 2007-10-16 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;

6) 2012-05-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., paskirtas laisvės apribojimas 1 metams;

7) 2012-05-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, 2012-07-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi R. Š. subendrintos Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-05-02 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2012-05-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės, skiriant galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metų 10 mėnesių;

8) 2013-04-11 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-25 nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi paskirtas laisvės atėmimas 4 metams;

9) 2017-03-28 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 2 ir 3 p.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., 2018 m. birželio 4 d., apie 15 val., apsisvaiginęs alkoholiu (nustatytas 2,43 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia, kumščiais ir kojomis suduodamas savo motinai A. E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl savo amžiaus esančiai bejėgiškos būklės, ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, kairę alkūnę ir dešinį kelį, taip padarydamas nukentėjusiajai kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžį, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, veido dešinėje su kraujosruva žando gleivinėje, kairės akies vokuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą dešiniame kelyje, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis R. Š., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 4 d. namuose miegojo jo draugė. Grįžęs draugės namuose nerado. Mamos paklausė, kur jo draugė, kodėl ją išvarė ir kam kvietė policiją. Su mama kalbėjo gestais, mama nuo vaikystės negirdi. Įvyko smurtas. Mamai sudavė kaire ranka 3 ar 4 smūgius. Sumušė mamą, sudavė ne daugiau 6 smūgių. Mama sėdėjo ant suolo virtuvėje, galimai užsidengė rankomis veidą, kai jis sudavė smūgius. Pripažįsta, kad smurtaudamas padarė mamai specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Prieš mamą smurtavo, nes buvo susinervinęs. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. E. Š.nurodė, kad ji su savo sūnumi R. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Sūnus nuolat girtuokliauja. Jis daug kartų teistas, kartą teistas už nužudymą. Jis yra labai agresyvus ir žiaurus žmogus, nes anksčiau jis sumušė ir savo brolį, kuris jau mirė, ir savo buvusią žmoną su vaikais, ir savo tėvą, kuris irgi jau mirė, ir ją jau ne pirmą kartą. Grįžęs iš įkalinimo vietos, kur buvo dėl jos sumušimo, t. y. nuo 2018 m. kovo mėn., jis apsigyveno jos bute ir kiekvieną dieną gėrė. Sūnus ją muša kojomis ir rankomis, atima pinigus, juos prageria, į butą vedasi asocialius asmenis. Sūnus nuolat ją muša, kad ji neduoda jam pinigų. 2018-06-04, apie 12.30 val., nukentėjusioji neapsikentusi iškvietė policiją, nes sūnus ją terorizavo, liepdamas jai atnešti jam degtinės. Ji nuėjo į parduotuvę ir atnešė. Kai policija atvažiavo, sūnaus namuose nebuvo, tik jo draugė miegojo. Policininkai sūnaus draugę išvežė iš buto. Apie 15 val. sugrįžęs sūnus supyko, kad nukentėjusioji jį apskundė policijai, pradėjo ją mušti kumščiais, spardyti kojomis. Kiek kartų jis trenkė jai, nukentėjusioji nepamena. Nukentėjusioji labai išsigando, kad jis nužudys ją. Sūnus išėjo ieškoti draugės, o nukentėjusioji išėjo ieškoti pagalbos. Nukentėjusioji lauke sutiko kaimynę vardu R., kuri iškvietė pagalbą. Greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į ligoninę, kur jai nustatė kairio alkūnkaulio dalies lūžį, galvos ir nosies sumušimą, žaizdą dešiniame kelyje. 2018-06-06 ji buvo dėl teismo medicinos apžiūros. Prašo policijos apginti ją nuo smurtaujančio sūnaus. Galvoja, kad jos gyvybei gresia pavojus. Prašo nepalikti sūnaus laisvėje, nes šis galėtų ją užmušti. Kai dabar bute jo nėra, ji gali ramiau gyventi. Dėl to, kad ją sumušė sūnus R. Š., ji patyrė turtinę žalą 10 Eur, nes po sumušimo jai reikia pirkti vaistus nuo skausmo bei gydymui. Dėl šios sumos reiškia civilinį ieškinį (b. l. 22-23, 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Š. nurodė, kad jo sūnėnas R. Š. 2017 m. buvo nuteistas už smurtą prieš savo motiną A. E. Š., grįžęs iš įkalinimo vietos, pradeda girtauti, terorizuoja ir smurtauja prieš savo motiną, atima iš jos pinigus. Nukentėjusioji yra įbauginta, jos sūnus yra teistas už nužudymą, todėl jos gyvybei gresia realus pavojus. Prašo policijos apginti brolienę, nes tėra laiko klausimas, kada ji bus nužudyta (b. l. 35-36).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad bendrajame pagalbos centre 2018-06-04, 16.35 val. registruotas pranešimas apie galimai patirtą smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). GMP brigada išvežė A. E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) į ligoninę. Stipriai sumuštas veidas, skauda ranka. Sumušė sūnus R., kuris, iki atvykstant policijai, pasišalino (b. l. 4-5).

2018 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas, jog smurtaujama (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje A. E. Š. nurodė, kad ją sumušė sūnus R., smūgiuodamas kumščiais į veidą ir kūną. Ant nukentėjusiosios veido po kaire ir dešine akimis yra mėlynės, mėlynė ant dešinio skruosto, ištinęs dešinės pusės skruostas, mėlynės ant dešinės rankos riešo, stipriai skauda kairę ranką (b. l. 19-20).

2018 m. birželio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo smurtauta prieš nukentėjusiąją. Apžiūros metu fotografuota. Nuotraukose matyti nukentėjusioji A. E. Š. su smurto žymėmis ant veido ir kūno (b. l. 8-17).

Byloje esančiame A. E. Š. 2018-06-04 medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad pacientė turinti klausos negalią. Nustatytos veido kraujosruvos, dešinės pusės stiprus tinimas. Nosies skausmas, tinimas, sunku kvėpuoti. Galvos skausmas, svaigimas, buvo be sąmonės. Kairio dilbio sritis skausminga, judesiai dėl skausmo riboti. Dešinio kelio srities apie 2 cm paviršinė žaizda. Diagnozė: kairio alkūnkaulio detalinės dalies lūžis, galvos, nosies sumušimas, dešinio kelio srities žaizda. Traumos aplinkybės: pasak pacientės, sumušė sūnus, atėmė pinigus (b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1838/2018 (01) nurodyta, kad A. E. Š. nustatyta kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, veido dešinėje su kraujosruva žando gleivinėje, kairės akies vokuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame kelyje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-04). Sužalojimai visumoje dėl kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto, buko paviršiaus. Tikėtina, kad sužalojimai rankose galėjo būti padaryti dengiant jomis kūną nuo smūgių. Sužalojimai padaryti mažiausiais dešimčia trauminių poveikių (b. l. 52-53).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu šaknelėje užfiksuota, kad 2018-06-04, 17.09 val., R. Š. nustatytas 2,43% girtumas (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 138 str. 2 d. 2 ir 3 p. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamasis R. Š. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad apimtas pykčio sudavė savo motinai ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas bei padarė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusiosios A. E. Š., liudytojo K. Š. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nukentėjusiajai A. E. Š. nustatyti sužalojimai. Šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais remiasi grįsdamas šį nuosprendį. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji A. E. Š. yra kaltinamojo R. Š. šeimos narė (motina), be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ji dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės (turi klausos negalią, sunkiai vaikšto) buvo bejėgiškos būklės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 2 ir 3 p.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę R. Š., vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis bei atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. Kaltinamasis padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš pykčio, sužalota nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, neįgali. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - R. Š. praeityje teistas aštuonis kartus, daugiausiai už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. R. Š. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam teistumui. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 99-106).

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik R. Š. paskyrus BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos vidurkį.

BK 50 str. 3 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jam bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. Š. BPK 140 str. nustatyta tvarka 2018-06-04 buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-06 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-03 nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kardomosios priemonės – suėmimo taikymas R. Š. pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi, teismo vertinimu, yra neišnykęs BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo pagrindas, kuris buvo konstatuotas teismo nutartyse, skiriant ir pratęsiant kaltinamajam šią kardomąją priemonę, t. y. egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad kaltinamasis R. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujus smurtinio pobūdžio nusikaltimus artimojoje aplinkoje.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. E. Š. pareiškė 10 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji paaiškino, kad po sumušimo jai reikia pirkti vaistus nuo skausmo bei gydymui. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos duomenimis, kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš R. Š..

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešime, gautame ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa ketina pareikšti civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. E. Š. gydymo (b. l. 167), tačiau iki bylos perdavimo į teismą ieškinio nepareiškė. Bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau teismui buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus teritorinės ligonių kasa dėl padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 2 ir 3 p. ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-06-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-09-14.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. Š. 10 eurų nukentėjusiajai A. E. Š. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.