Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-03-15 · Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
3K-3-104/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė, Egidijus Baranauskas, Pranas Žeimys
Ieškovas
J. D., G. D.
Atsakovas
M. F.
Trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. D. ir J. D. ieškinį atsakovui M. F. dėl statinio pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo nugriauti statinį; trečiasis asmuo – Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai: ieškovams priklauso 2/3 dalys, atsakovui – 1/3 dalis šio namo.

Šalies argumentai

Ieškovai teigia, kad atsakovas, neturėdamas statybos leidimo ir suderinto projekto, be jų sutikimo prie jiems priklausančio garažo, plane pažymėto indeksu G-1 (2a2/p), išorinės sienos pasistatė garažą, plane pažymėtą indeksu G-2 (4a1/p). Be to, ieškovų tvirtinimu, atsakovo pastatytas priestatas pažeidžia jų teises ir interesus, nes: 1) beveik uždengia jiems nuosavybės teise priklausančio garažo vienintelį langą, dėl to garažas neteko natūralaus apšvietimo; 2) atsakovo garažo stogas įrengtas netinkamai, todėl nuolat šlampa ieškovų garažo siena ir langas, šis dėl drėgmės irsta ir pūva.

Ieškovai prašo pripažinti atsakovo pastatytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą (garažą), plane pažymėtą indeksu G-2 (4a1/p), savavališka statyba ir įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti šį garažą per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad bylos šalys, sutarusios atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, 1994 metais kreipėsi dėl to į kompetentingas institucijas ir atliko su tuo susijusias būtinų dokumentų derinimo procedūras. Rekonstrukcijos metu buvo pastatyti namo priestatai (garažai), pirmo aukšto plane pažymėti indeksais G-1 (2a2/p) ir G-2 (4a1/p). Atsakovas pastatė namo priestatą (garažą), plane pažymėtą indeksu G-2 (4a1/p), 1994 metais, t. y. galiojant 1964 m. redakcijos CK. Pripažinęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kompetentinga statybų priežiūros institucija nustatė savavališkos statybos, atliekant ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją ir šalims pasistatant jų garažus, faktus, teismas ieškovų paaiškinimus, kad atsakovas namo priestatą (garažą), plane pažymėtą indeksu G-2, pastatė neteisėtai, vertino kritiškai. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovų argumentą, kad kompetentinga institucija buvo pateikusi atsakovui reikalavimą dėl garažo, plane pažymėto indeksu G-2, neteisėtos statybos nutraukimo, nes šiuo reikalavimu buvo pareikalauta nutraukti terasos įrengimo darbus, daromiems pakeitimams gauti notariškai patvirtintą bendraturčių sutikimą ir suderinti projektą teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, bylos rašytiniai duomenys (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. birželio 21 d. raštas Nr. (100)-11.60-108, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. raštas Nr. AP3-1590, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 20 d. raštas Nr. AP3-1947 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. S-32047), ieškovų pateikti aplinkybei, kad atsakovas neturėjo leidimo ginčo garažo statybai, įrodyti, tiesiogiai ir vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovo vykdytų garažo statybų neteisėtumo, be to, atsakovo garažo statybos neteisėtumą paneigia nustatyta tvarka patvirtintas gyvenamojo namo pirmo aukšto planas, pirmiau nurodytas reikalavimas nutraukti terasos virš atsakovo pastatyto garažo įrengimą, taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 metais parengtas pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas, kurį, dalyvaujant statytojams ieškovui J. D. ir atsakovui M. F., pasirašė visi komisijos nariai, išskyrus ieškovą ir komisijos pirmininkę. Teismas sprendė, kad šį pripažinimo tinkamu naudoti akto projektą pasirašę komisijos nariai (architektas, aplinkos apsaugos inspektorius ir kt.) ex officio įvertino gyvenamąjį namą bei jo priestatus, taip pat ir ginčo garažą, kaip tinkamus naudoti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo garažas užfiksuotas dokumentuose (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. kovo 2 d. patvirtintame gyvenamojo namo pirmo aukšto plane, 2007 m. vasario 27 d. gyvenamojo namo vidaus plotų eksplikacijoje, 1996 m. balandžio 18 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane, 2007 m. kovo 2 d. statinių išdėstymo plane), kurių ieškovai neginčija. Konstatavęs, kad ieškovai neįrodė ginčo statinio statybos neteisėtumo, teismas nurodė, jog 1964 m. CK 114 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo teisinių padarinių netaikytinos.

Teismas sutiko, kad dėl atsakovo pasistatyto šalių gyvenamojo namo priestato (garažo) ieškovai patiria tam tiktų nepatogumų, tačiau sprendė, jog ieškovų nurodytos aplinkybės dėl natūralaus apšvietimo jų garaže netekimo, drėgmės kaupimosi ir lango puvimo savaime, ieškovams nepateikus šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (eksperto ar specialisto išvadų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar pan.), nepatvirtina, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Teismo vertinimu, vien tik pateiktos nuotraukos neteikia pagrindo tokiai išvadai. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo garažo statybos sprendinių (statinio aukščio, medžiagų, stogo dangos, jos izoliacijos ir pan.) pripažinimas pažeidžiančiais ieškovų, kaip bendraturčių, teises galėtų sudaryti prielaidas tik tokius sprendinius pakeisti, o ne įpareigoti atsakovą nugriauti jo pastatytą statinį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai ne pirmą kartą kreipiasi į teismą, siekdami, jog atsakovo pastatytas garažas būtų pripažintas savavališka statyba. Įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-460-06/2001 atmestas tiek M. F. ieškinys J. D. dėl įpareigojimo netrukdyti įrengti vienšlaičiu stogu uždengtą terasą virš garažo, tiek J. D. priešieškinis M. F. dėl ginčo garažo pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo nugriauti statinį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra tik ankstesnėje byloje nenagrinėti juridiniai faktai, nes įsiteisėjusiu ir res judicata galią įgijusiu sprendimu nustatytus faktus ir materialiuosius šalių santykius draudžiama ginčyti.

Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. birželio 21 d. bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. ir 2006 m. liepos 20 d. raštai, ieškovų pateikti teiginiams, jog atsakovo garažas pastatytas be statybos leidimo, pagrįsti, vertintini kritiškai, nes 2006 m. birželio 21 d. rašte nenurodyta, už kokį laikotarpį suteikta informacija dėl duomenų apie atsakovui išduotą statybos leidimą neturėjimo, o 2006 m. liepos 5 d. ir 2006 m. liepos 20 d. raštuose pateikta informacija už laikotarpį nuo 2002 metų, tačiau, bylos duomenimis, ginčo garažas pastatytas iki 2001 m. lapkričio 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys (ginčo gyvenamojo namo pirmo aukšto planas, vidaus plotų eksplikacija, statinių išdėstymo planas), kuriuose užfiksuotas tiek atsakovo, tiek ieškovų garažai, taip pat neteikia pagrindo vienareikšmei išvadai, kad atsakovo garažas pastatytas neteisėtai.

Spręsdama dėl ieškovų teisių ir interesų, atsakovui pastačius garažą, pažeidimo, teisėjų kolegija atsakovo į bylą pateikto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo pagrindu nustatė, kad pačių ieškovų nuosavybės teisės į gyvenamojo namo priestatą (garažą), plane pažymėtą indeksu G-1, neįregistruotos nekilnojamojo turto registre ir registratorius atsisako jas registruoti, nes ieškovai nepateikia duomenų, kurie būtų registracijos pagrindas. Taigi ieškovai, prašydami teismo apginti jų, kaip savininkų, teises ir teigdami, kad atsakovo pastatytas garažas, plane pažymėtas indeksu G-2, pažeidžia jų teises ir interesus, nes uždengia jų garažo, plane pažymėto indeksu G-1, vienintelį langą, nepateikė teismui duomenų, jog yra šio garažo savininkai ir turi teisę reikalauti ginti jų, kaip savininkų, teises (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, jog dėl atsakovo garažo jų garažas neteko natūralaus apšvietimo, jame kaupiasi drėgmė ir pūva langas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateiktas 2008 m. lapkričio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos nepatvirtina nurodytų teiginių.

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai neįrodė sąlygų (atsakovo garažo statybos neteisėtumo ir jų teisių, atsakovui pastačius šį statinį, pažeidimo), būtinų CK 4.103 straipsnyje nustatytiems neteisėtos statybos teisiniams padariniams taikyti. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai taikytini atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui (ginčo šalių interesų derinimo) principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti garažą dėl to, kad jis uždengia dalį ieškovų garažo lango, neatitinka šio principo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas J. D. prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, šį prašymą grįsdamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu, kad ieškovai, teisiniu reikalavimo pagrindu nurodydami CK 4.103 straipsnį, privalo įrodyti aplinkybių visetą – atsakovo garažo statybos neteisėtumą bei kaip konkrečiai pažeistos jų teisės, ir taip paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą, netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje pareikštas negatorinis ieškinys. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad negatorinio ieškinio atveju ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jeigu pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas kritiškam pirmosios instancijos teismo ieškovų pateiktų rašytinių duomenų (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. birželio 21 d. bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. ir 2006 m. liepos 20 d. raštų) vertinimui, pažeidė CPK 263, 265 straipsnius, kuriuose draudžiama grįsti sprendimą prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo atsikirtimus, kad ginčijama statyba yra teisėta, tačiau teismas tokią pasyvią atsakovo poziciją aiškino jo naudai, nepasiūlė ieškovams pateikti papildomų įrodymų ir visas abejones panaudojo ieškiniui atmesti. Taip nebuvo užtikrintas rungimosi principas procese. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kaip įrodymais VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patvirtintu ginčo gyvenamojo namo pirmo aukšto planu, taip pat vidaus plotų eksplikacija ir statinių išdėstymo planu, nes VĮ Registrų centrui teisės norminiuose aktuose nesuteikta jokių įgaliojimų statybos priežiūros srityje, o pateiktuose planuose fiksuojama tik faktinė, o ne teisinė statinių padėtis.

3. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo garažo statybos teisėtumo, pagrįsta tik argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog kompetentinga statybų priežiūros institucija nustatė savavališkos statybos, atliekant ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją ir šalims pasistatant jų garažus, faktus, netinkamai taikė CK 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, 23 straipsnį. CK 4.103 straipsnyje pačiam teismui suteikta teisė konstatuoti savavališkos statybos faktą, t. y. nebūtinas statybų priežiūros institucijos sprendimas pripažinti statybą savavališka. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė, kurią reikėjo nustatyti teismui ginčijamos statybos neteisėtumui konstatuoti, yra faktas, kad atsakovo garažo statyba buvo vykdoma neturtint tam statybos leidimo. Kasatoriaus teigimu, būtent šį faktą įrodinėjo ir įrodė ieškovai, jo nepaneigė atsakovas.

4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kokie teisės aktai turėtų būti taikomi nagrinėjamam ginčui išspręsti, ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį. Byloje pareikšto negatorinio ieškinio pagrindu nurodyti tęstinio pobūdžio pažeidimai, todėl, kasatoriaus teigimu, taikytini šiuo metu galiojantys teisės aktai.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų ieškovų teiginiams, jog dėl atsakovo pastatyto garažo jų garažas neteko natūralaus apšvietimo, jame kaupiasi drėgmė ir pūva langas, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą neįvertinęs visų pateiktų įrodymų. Iš byloje esančio 2008 m. lapkričio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo aiškiai matyti ieškovų statinio pažeidimai, akivaizdi ir jų priežastis.

6. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepateikė teismui duomenų, jog yra garažo, plane pažymėto indeksu G-1, savininkai ir turi teisę reikalauti ginti jų, kaip savininkų, teises. Kasatoriaus teigimu, ieškovai yra ginčo gyvenamojo namo savininkai, garažas, plane pažymėtas indeksu G-1, yra šio namo priklausinys, todėl ieškovams priklauso teisės į jų pastatytą garažą, kurios gal ir turi būti ginamos įstatymuose nustatyta tvarka (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 4.103 straipsnis), o vykstantys ginčai dėl šio garažo įregistravimo yra susiję su atsakovo vykdytos savavališkos statybos neigiamais padariniais ieškovų teisėms, nes, esant bendrai sienai su savavališka statyba, negalima galutinai sutvarkyti ieškovų garažo teisinio įregistravimo procedūros.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti garažą dėl to, jog jis uždengia dalį ieškovų garažo lango, neatitinka proporcingumo reikalavimo, negali būti argumentas ieškiniui atmesti. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą: 1) reikiamai pertvarkyti statinį (dalį jo nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) nugriauti statinį. Taigi įstatyme teismui suteikta diskrecijos teisė parinkti neteisėtos statybos pašalinimo būdą. Dėl to, net jeigu ieškovas pasirinko, teismo vertinimu, netinkamą savo teisių gynimo būdą, jį teismas turi taikyti ex officio, nes neteisėtų statybų šalinimas susijęs ne tik su konkretaus asmens teisių, bet ir su viešojo intereso gynimu, todėl teismas turi būti aktyvus tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas M. F. prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Ieškovų pareikštas ieškinys (actio negatoria) negali būti tenkinamas, nes jų garažas, plane pažymėtas indeksu G-1, pastatytas neteisėtai. Šią aplinkybę patvirtina nekilnojamo turto registro duomenys, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimas. Iš neteisėtų veiksmų teisėti reikalavimai neatsiranda, todėl ieškovai negali reikalauti, kad jų teisės būtų ginamos kaip teisėtų savininkų.

2. Ieškovai neįrodė, kad ginčo garažas pastatytas neteisėtai, nepateikė objektyvių duomenų, išskyrus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teiginiams, jog jų garažas neteko natūralaus apšvietimo, jame kaupiasi drėgmė ir pan., pagrįsti (CK 178, 179 straipsniai), taigi neįrodė sąlygų, būtinų CK 4.103 straipsniui taikyti, buvimo.

3. Atsakovo teigimu, jo pateikti rašytiniai duomenys (vidaus ploto eksplikacijos planas, namų valdos žemės sklypo ribų planas, statinio išdėstymo planas, kadastro duomenys ir kt.) patvirtina, jog 1994 metais parengtame bei suderintame gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte buvo numatytas ir ginčo garažo kaip namo priklausinio, identifikuoto atskiru indeksu, įrengimas. Statybos leidimas būtų buvęs reikalingas, jeigu garažo statyba nebūtų buvusi gyvenamojo namo rekonstrukcijos dalimi, numatyta projektinėje dokumentacijoje. Taigi ginčo garažo statyba nesavavališka. Be to, jeigu ir būtų padaryta priešinga išvada, ginčo garažo statytojas galėtų būti įpareigotas nebent pertvarkyti, o ne nugriauti statinį (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo atmestas J. D. reikalavimai pripažinti M. F. pastatytą garažą, plane pažymėtą indeksu G-2, savavališka statyba ir įpareigoti jį savo lėšomis nugriauti šį statinį. Sprendime konstatuota, kad garažo statyba nėra savavališka.

Ieškovas J. D. Trakų rajono apylinkės teisme buvo pareiškęs atsakovui tapatų reikalavimą pripažinti ginčo garažą savavališka statyba ir įpareigoti jį nugriauti. Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, konstatavo, kad pareikštas ieškinys yra tapatus anksčiau pareikštam ieškiniui ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai trečią kartą pareiškė atsakovui ieškinį dėl ginčo garažo pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo jį nugriauti, remdamiesi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir anksčiau išnagrinėtose bylose. Tapačiais ieškiniais pripažintini ieškiniai, kuriuose yra tapatūs visi trys elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo. Ankstesnėse bylose ieškovas J. D. reiškė ieškinius dėl teisių, sietinų su abiem ieškovams priklausančios namo dalies naudojimu, gynimo. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru susitarimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai reiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išnagrinėtose ir nagrinėjamoje bylose šalys yra tapačios: ieškovai G. bei J. D. ir atsakovas M. F. Visose nurodytose bylose ieškovai tą patį reikalavimą (dėl garažo statybos pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo jį nugriauti) grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl garažo statybos neturint tam nustatyta tvarka išduoto leidimo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, kai yra įsiteisėję du teismo procesiniai sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje teisės normoje nurodytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas grindžiamas draudimu tapačius reikalavimus nagrinėti teisme pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia. Jeigu tokia aplinkybė paaiškėja iškėlus bylą teisme, teismas turi nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Dėl išdėstytų motyvų teismų procesiniai sprendimai naikintini, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas patyrė 51,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nutraukus civilinę bylą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasacinį skundą pateikusio ieškovo J. D. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovų G. D. ir J. D. ieškinį atsakovui M. F. dėl statinio pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo nugriauti statinį nutraukti.

Priteisti iš ieškovo J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 51,85 Lt (penkiasdešimt vieną litą 85 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė AmbrasienėEgidijus BaranauskasPranas Žeimys