- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- I-744-629/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Dovilei Švabauskienei
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Aleksandrai Augustinaitytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Dovilei Švabauskienei, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK), 4 500 Lt turtinės žalos bei 500 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo užregistruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje prie laiptinės susirinkę asmenys daužo duris, triukšmauja. Dėl šio įvykio buvo sulaikytas Latvijos pilietis Ž. K., kuris paskambinęs į pareiškėjo duris ir be leidimo įžengęs į butą smogė pareiškėjui į kaktos sritį, dėl ko pareiškėjui buvo nustatyta 4 x 4 cm dydžio hematoma.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ ir 165 str. 1 d. „Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas“ iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Ž. K., tačiau teismas atsisakė priimti jo skundą, nes pastarajame nebuvo nurodyta Ž. K. gyvenamoji vieta. Pareiškėjas pabrėžė, jog Ž. K. gyvenamosios vietos nurodyti negalėjo dėl to, jog policijos pareigūnai, tyrę administracinio teisės pažeidimo bylą, šios aplinkybės neišsiaiškino ir neįrašė procesiniuose dokumentuose, nors turėjo tokią pareigą. Dėl šios priežasties, pasak pareiškėjo, jis neteko galimybės kreiptis į teismą dėl asmens, sukėlusio jam fizinį skausmą, nubaudimo ir žalos atlyginimo.
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė netinkamai užpildžius nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėjo, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė, priimdama 2012 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, neišsiaiškino ir nepažymėjo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens (Ž. K.) deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, kurį pagal Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pildymo taisyklių 7.4.2. p. buvo privaloma nurodyti. Toks vyresniosios tyrėjos funkcijų vykdymas, pareiškėjo nuomone, privalo būti laikomas nepateisinamai aplaidžiu, pažeidžiančiu bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Anot pareiškėjo, neturtinę žalą (4 000 Lt) padarytą neteisėtais Ž. K. veiksmais patvirtina VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2012 m. rugsėjo 22 d. paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokolas, kuriame konstatuota 4 x 4 dydžio hematoma, dėl kurios pareiškėjas kentėjo didelį fizinį skausmą, patyrė nepatogumus lankydamasis pas gydytojus, policijoje, taip pat išgyvenimai dėl sumušimo fakto, jo paties namuose. Paaiškino, kad 500 Lt turtinę žalą patvirtina pridedama sąskaita ir kvitas už advokato teisinę pagalbą rengiant pareiškimą privataus kaltinimo tvarka. Be to, pareiškėjo teigimu, jis patyrė papildomą 500 Lt neturtinę žalą, nes dėl netinkamo nutarimo užpildymo jam atsirado papildomų rūpesčių dėl kreipimosi dėl žalos atlyginimo ne iš tiesioginio kaltininko, bet iš Lietuvos valstybės. Pažymėjo, kad neturtinę žalą sąlygojo ir nusivylimas valstybės institucijomis, visu pirma policija, kadangi dėl jos neteisėtų veiksmų buvo užkirstas kelias ne tik reikalauti žalos atlyginimo, bet ir prarasta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn jam skausmą sukėlusį bei jo privačią erdvę pažeidusį asmenį. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes netinkamas nutarimo užpildymas pareiškėjui atėmė pagrįstą teisę reikalauti žalos atlyginimo už veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, padarymą jo atžvilgiu, taip kaltas asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pabrėžė, kad nerūpestingas ir neatidus nutarimo užpildymas Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo priežastis nepatenkinti (nepriimti nagrinėti) pareiškėjo privataus kaltinimo skundo, taip atimant teisę į žalos atlyginimo patenkinimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus aps. VPK nurodė, kad joks teisės aktas, reglamentuojantis policijos veiklą rengiant ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, imperatyviai neįpareigoja policijos pareigūnų, pildant protokolo ar nutarimo formas, nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos adreso. Kadangi Vilniaus aps. VPK pareigūnai, rengdami Ž. K. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir ją nagrinėdami, nepažeidė jokių teisės normų, reglamentuojančių policijos veiklą, Vilniaus aps. VPK nuomone, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus aps. VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), esančių esmine sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Atkreipė dėmesį, kad, nors Ž. K. gyvenamosios vietos adresas nebuvo nurodytas nei protokole, nei nutarime, jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta – ji yra nurodyta Ž. K. paaiškinime, pridėtame prie administracinio teisės pažeidimo bylos. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjo privataus kaltinimo skundas nepriimtas, neužkirto jam kelio, pašalinus teismo nurodytus trūkumus (nurodžius Ž. K. gyvenamosios vietos adresą), reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens. Dėl šios priežasties, Vilniaus aps. VPK nuomone, pareiškėjo išlaidos advokato paslaugoms negali būti laikomos nuostoliais, nes pašalinęs trūkumus, pareiškėjas gali pakartotinai teikti teismui tą patį pareiškimą.
Pabrėžė, kad tarp neturtinės žalos, sąlygotos Ž. K. neteisėtų veiksmų ir tariamai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl valstybės atsakomybės klausimas šioje reikalavimo dalyje yra apskritai nesvarstytinas. Pažymėjo, kad papildomi rūpesčiai kreipiantis dėl žalos atlyginimo ne į tiesioginį kaltininką – Ž. K., bet į valstybę, yra paties pareiškėjo pasirinkimas. Nurodė, kad neturtinei žalai konstatuoti turi reikšmės ir paties nukentėjusiojo asmens elgesys. A. A. nesiekė nustatyti Ž. K. gyvenamosios vietos adreso, t. y. nesikreipė į Vilniaus aps. VPK su prašymu minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindu suteikti tokią informaciją, taip pat nepasinaudojo galimybe kreiptis tiesiogiai į atitinkamas Latvijos institucijas. Pabrėžė, jog reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens pareiškėjas gali ir civiline tvarka, tuo pačiu prašydamas teismo kreiptis į Latvijos Respublikos teismą dėl teisinės pagalbos suteikimo (procesinių dokumentų įteikimo atsakovui per Latvijos Respublikos teismą). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo nė viena iš šių galimybių, Vilniaus aps. VPK įsitikinimu, jis pasirinko jam patogiausią mažiausiai rūpesčių kėlusį variantą, kas rodo paties pareiškėjo nesąžiningumą ir kelia abejonių dėl jo patirtos neturtinės žalos realaus pagrindo.
Vilniaus aps. VPK manymu, šios bylos kontekste nėra nei vienos iš trijų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Vilniaus aps. VPK pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių policijos veiklą, vadinasi, nėra teisėto pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat dėl jau minėtų priežasčių abejotinas ir žalos, kaip sąlygos valstybės atsakomybei atsirasti, egzistavimas.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad kreipėsi į prokurorę dėl Ž. K. adreso, tačiau prokurorė nurodė, kad byloje duomenų apie minėto asmens gyvenamąją vietą nėra.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais. Pabrėžė, kad teisės aktai nenustato pareigos nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji tyrėja D. Švabauskienė, pildžiusi ginčo protokolą ir nutarimą, paaiškino, jog Ž. K. adreso nenurodė, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašyti iškart komisariate. Pažymėjo, kad Ž. K. adresas buvo nurodytas jo paaiškinime. Taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens adresas nutarime paprastai nurodomas, kai byla siunčiama į teismą, o šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Vilniaus aps. VPK pareigūnų veiksmų jiems vykdant tarnybines pareigas, t. y. netinkamai užpildyto nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę bei neturtinę žalą, t. y. patyrė išlaidas advokatui bei negalėjo prisiteisti žalos iš kalto asmens.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 str. 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taigi, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. Ž. K., būdamas girtas, viešoje vietoje, kieme adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, daužė duris, triukšmavo. Dėl šių veiksmų Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-1984540-12 (b. l. 23). Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, minėta tyrėja 2012 m. rugsėjo 22 d. surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-1984541-12 ir paskyrė Ž. K. 100 Lt baudą (b. l. 25). Pažymėtina, kad tyrėja, pildydama minėtą nutarimą, nenurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. K. gyvenamosios vietos adreso.
Kaip nurodo pareiškėjas ir ką patvirtina Ž. K. paaiškinimas (b. l. 28), Ž. K. ne tik garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, daužė duris, triukšmavo, bet ir smogė pareiškėjui A. A. į kaktos sritį. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2012 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole pareiškėjui buvo nustatyta 4 x 4 cm dydžio poodinė hematoma.
2012 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos pagal BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Ž. K. (b. l. 11–14), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė nepriimti minėto pareiškimo, nes jame nenurodyta nusikalstamų veikų padarymu kaltinamo Ž. K. gyvenamoji vieta (b. l. 14).
Teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 str. esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 str. kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pasak pareiškėjo, žala jam kilo dėl to, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė, pildydama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nenurodė Ž. K. gyvenamosios vietos adreso. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar minėta tyrėja, pildydama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, privalėjo nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, t. y., ar tokia prievolė jai nustatyta teisės aktais.
Pareiškėjo teigimu, pareiga nurodyti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresą įtvirtinta Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pildymo taisyklių 7.4.2. p. Tačiau teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, kadangi pareiškėjo nurodomos taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-172, yra skirtos būtent Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pareigūnų tiriamiems pažeidimams įforminti, tuo tarpu Ž. K. nuobaudą paskyrė Vilniaus aps. VPK pareigūnė.
Tvarką, kaip pildomi policijos įstaigų nutarimai, reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461. Pagal Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių 46.3 p. nutarime nurodomi tokie duomenys apie asmenį, kurio byla nagrinėjama: vardas, pavardė, asmens kodas. Pagal nurodytų taisyklių 26.3 p. protokole turi būti nurodomi duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas ir kiti duomenys). Asmens vardas, pavardė ir asmens kodas į protokolą surašomi remiantis asmens dokumentais arba registrų duomenimis, jeigu pagal šiuos duomenis galima tiksliai nustatyti asmens tapatybę. Kiti duomenys gali būti įrašomi iš dokumentų, registrų, taip pat remiantis žodine informacija. Taigi darytina išvada, kad tiek minėtų taisyklių 26 p., nustatantis, kokie duomenys turi būti nurodomi administracinio teisės pažeisimo protokole, tiek 46 p., įtvirtinantis, kas turi būti nurodoma nutarime, neįtvirtina pareigos nurodyti administracinėn atsakomybės traukiamo asmens adreso. Tokia pareiga nenustatyta ir ATPK 260 str., nustatančiame administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad, nors Ž. K. adresas nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nurodytas, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje duomenys apie minėto asmens gyvenamąją vietą yra, todėl teigti, jog Ž. K. gyvenamoji vieta apskritai nebuvo nustatyta, nėra pagrindo.
Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ar jo atstovui būtų atsisakyta leisti susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei tokiu būdu sužinoti Ž. K. gyvenamosios vietos adresą. Tuo tarpu pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimus, kad tokią informaciją buvo atsisakyta pateikti į žodinį paklausimą, teismas vertina kritiškai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog valdžios institucijų darbuotojai (Vilniaus aps. VPK tyrėja) neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. valdžios institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta. Teismo vertinimu, Vilniaus aps. VPK veikė įstatymų nustatytose ribose, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo atsirasti žala, o nenustačius Vilniaus aps. VPK neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindinės sąlygos, dėl ko kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
Nenustačius vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų Vilniaus aps. VPK veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.