Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-19 · Civilinė byla Nr. B2-2732-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
B2-2732-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00913-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stadoma“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2732-480/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4;126.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsanda“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadoma“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Melsanda“ kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Stadoma“ dėl nemokumo. Pareiškime nurodė, kad šalys 210 m. balandžio 9 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo, panaudojant savo medžiagas ir įrenginius, atlikti vidaus apdailos statybinius darbus (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 8 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 55000 Lt avansą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir darbų nepradėjo. Ieškovė ne kartą raštiškais pranešimais ragino atsakovę grąžinti įsiskolinimą, tačiau atsakovė įsipareigojimo neįvykdė.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė UAB „Stadoma“ nurodė, kad ieškovė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai ir neteisėtai, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovė prašo ieškovės administratorių UAB „Verslo administravimo kompanija“ nubausti 10000 Lt bauda. Taip pat nurodo, kad patvirtina, jog 2010 m. balandžio 9 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus Mokyklos g. 52, Palangoje. 2010 m. balandžio 8 d. ieškovė pervedė atsakovei 55000 Lt avansą. 2010 m. atsakovė atliko darbus ir buvo pasirašyti atliktų darbų aktai Nr. 1-001, 1-002, 1-003, 1-004 ir 1-005. Bendra aktuotų darbų suma – 55023 Lt. Taigi, už pervestą avansą, atsakovė pilnai atliko darbus, jokių ieškovės pretenzijų dėl atliktų darbų kiekių ir kokybės nėra gauta, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės prašymas iškelti bankroto bylą atsakovo įmonei netenkintinas.

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Faktinis šioje byloje pareikštų reikalavimų iškelti bankroto bylą pagrindas – atsakovo įmonės nemokumas.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, vertintinas įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, kiti įmonės finansinės atskaitomybės duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1273/2010).

Iš byloje pateikto atsakovo įmonės 2012 m. gruodžio 6 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės turto vertė minėtai dienai siekia 32031 Lt, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3386 Lt. Kaip nurodė atsiliepime atsakovo įmonės direktorius, jokių išieškojimų iš įmonės turto nėra vykdoma, teisminių procesų, kuriuose dalyvautų atsakovė, taip pat nėra.

Įvertinus šiuos duomenis ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pradelsti atsakovės įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, ir kad įmonė yra moki. Byloje nėra duomenų, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad nėra ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų bankroto bylai iškelti.

Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vien tik galimo atsakovės įsiskolinimo ieškovei buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant dėl to tarp šalių ginčui, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir pan. Tačiau, jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, ieškovo reikalavimo dydis spręstinas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje, nes šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas. Todėl teismui atsisakius kelti bankroto bylą UAB „Stadoma“ pagal ieškovės BUAB „Melsanda“ pareiškimą, nurodytina, jog šalių ginčai dėl galimai esamų įsiskolinimų gali būti nagrinėtini ieškininės teisenos tvarka, t. y. ieškovė gali pareikšti savarankišką ieškinį UAB ,,Stadoma“ dėl avanso grąžinimo.

Atsisakius iškelti atsakovo įmonei bankroto bylą, naikintinos Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b. l. 23-24) taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui, bei atnaujintinas atsakovės turto (lėšų) realizavimas ir išieškojimas vykdymo procese (ĮBĮ 9 str. 3 d., CPK 150 str. 2 d.).

Atsakovės prašymas paskirti ieškovės bankroto administratoriui baudą netenkintinas, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė išimtinai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Suinteresuotiems asmenims įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 95 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., 10 straipsnio 1, 13 dalimis, civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Stadoma” (juridinio asmens kodas 302497461) pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsanda“ pareiškimą.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi visų galimų atsakovės kreditorių interesų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadoma“ (juridinio asmens kodas 302497461, registracijos adresas Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių pr. 3) nuosavybės teises priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam, kitam ilgalaikiam turtui bei piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, taip pat atnaujinti atsakovės turto (lėšų) realizavimą ir išieškojimą vykdymo procese.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė