- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- I1-388-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01922-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-06-20 iki 2019-09-09 buvo laikomas Alytaus pataisos namų 5 lokalinio sektoriaus (drausmės grupės) kamerose Nr. 1 ir Nr. 5 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ankštose apie 25 kv. m ploto kamerose buvo laikoma po 9 asmenis, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kameros plotą mažino baldai, sanitariniai įrenginiai, pareiškėjas buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Pažymėjo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas įrengtas kameroje. Sanitariniame mazge kaupėsi nemalonus kvapas, nes nuotėkos kilo į viršų, o klozeto dangtis nepritvirtintas. Nebuvo galimybės higieniškai išsiplauti indus, nes praustuvė įrengta sanitariniame mazge. Kamerose buvo tarakonų, musių, blakių ir kitų gyvių. Dušo patalpoje nebuvo užuolaidų, dėl to kilo nepatogumų. Maistas nepakankamai kaloringas ir neskanus. Maisto davinio energetinė vertė 1300 – 1500 kcal, o pareiškėjo svoris 100 kg., ūgis 183 cm. Maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, sukrėtimą ir pan.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 63) su atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto nesutiko. Pažymėjo, kad dalį kameros ploto užėmė baldai, todėl laisvo patalpos ploto buvo mažiau nei nurodyta atsiliepime.
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 9-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmės atlikimui buvo perkeltas į 12 būrį (drausmės grupė), kuriame minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Drausmės grupės patalpos įrengtos pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino Alytaus pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra būtų 18°C - 28°C, šaltuoju - 18°C - 22°C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju - 35-60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25 m/s, šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. 4, 5, 6 lokalinių sektorių sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Tualete įrengtas 1 unitazas ir 1 praustuvė. Dušai įrengti bendro naudojimo patalpose. Periodiškai (kartą per pusmetį) atliekami gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Maistą Alytaus pataisos namuose gamina UAB „Niklita“. 2018-12-27 Alytaus pataisos namai sudarė sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-06-20 iki 2019-09-09.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 ir 11¹.2. punktą, minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias 5 lokalinio sektoriaus (drausmės grupės) kameras: nuo 2019-06-20 iki 2019-07-02 – 12 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 34,75 kv. m, įrengtos 9 vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,86 kv. m ploto, nuo 2019-07-02 iki 2019-09-20 – 12 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas 34,17 kv. m, įrengtos 9 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Atsikirtime pažymėjo, kad realiai gyvenamojo ploto nuteistiesiems teko mažiau. Tačiau pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nes sanitarinis mazgas įrengtas kameroje.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.
Atsakovo atstovas nurodo, kad 5-jo lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai įrengti kamerose, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengta praustuvė, mechaninė vėdinimo sistema. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas visiškai įzoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (b. l. 54). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo nekonstatuotini. Praustuvės įrengimas sanitarinio mazgo patalpoje taip pat neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad jei pareiškėjui kilo sunkumų naudojantis tualetu dėl nepritvirtinto klozeto dangčio ar netinkamai veikiančios kanalizacijos, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtos dušo patalpos, nes joje nebuvo užuolaidų. Tačiau, teismas pažymi, kad teises normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl užuolaidų dušo patalpoje neįrengimo nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos maisto kokybės, kiekio.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktą, nutęstųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija.
Bylos duomenys patvirtina, kad maisto mėginių tyrimus Alytaus pataisos namuose atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyrius, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras (b. l. 19-20, 21-22). Pažymėtina, jog į bylą pateiktuose Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus Cheminių tyrimų protokoluose ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimo centro Tyrimų protokoluose pažeidimų dėl netinkamos maisto kokybės nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog tiekiamas maistas neskanus, netinkama jo kokybė ir kiekis, tačiau konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada tiekiamas maistas jo netenkino, nepateikė duomenų, jog jis būtų kreipęsis į atsakingas institucijas dėl maisto sudėties ir kokybės tyrimo. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir pelių.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu buvo sudarę deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo teikti patalpų (ir gyvenamųjų) dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (b. l. 22, 23, 28-30, 31). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad dezinsekcijos paslaugos 12 būryje buvo atliktos 2019-06-21 (b. l. 23). Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvo sukąstas parazitų, o pagal abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius negalima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.