- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-200-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R.A. S.
- Atsakovas
- Kauno technologijos universitetui
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo R.A. S. ieškinį atsakovui Kauno technologijos universitetui dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, rektoriaus įsakymo panaikinimo, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr.A-132 galiojimą dalyje dėl meno kolektyvo „KTU tapybos studija“ reorganizavimo į dizaino studiją (T.II, 24 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovo pareikšti reikalavimai niekuo nėra susiję su rektoriaus įsakymo galiojimu ar negaliojimu. Nors ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr.A-132, tačiau sustabdydamas šio įsakymo galiojimą, teismas iš esmės patenkintų ieškovo reikalavimą jo net nepradėjęs nagrinėti, o tuo būtų pažeistas civilinio proceso rungimosi principas. Be to, teismas konstatavo, kad prašomame sustabdyti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakyme Nr.A-132 nėra tokios dalies, kurią prašoma sustabdyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašomas sustabdyti įsakymas jau yra įvykdytas.
Šalies argumentai
Atskirtuoju skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 41-43 b.l.).
1. Teismo nutartis priimta ieškovui nedalyvaujant, nors teismui buvo žinoma, kad ieškovas serga.
2. Teisėja jau buvo pasisakiusi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikino, todėl pakartotinai nagrinėti prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teisėja negalėjo.
3. „KTU tapybos studija“ veikla yra tęsiama, o jai pagal meno kolektyvo vadovybės 2007 m. gegužės 2 d. nutarimą visuomeniniais pagrindais toliau vadovauja ieškovas.
4. Taikant prašomą laikinąją apsaugos priemonę rungimosi principas civiliniame procese nebūtų pažeistas.
5. Atsakovo pateikti Dizaino studijos nuostatai, prieštaraujantys Asociacijų įstatymui, nepatvirtina fakto, kad nauja studija realiai egzistuoja.
6. Meno kolektyvai universitete įkurti ne rektoriaus įsakymais, todėl jų reorganizuoti rektoriaus įsakymais taip pat negalima.
7. Asmuo, laimėjęs konkursą Dizaino studijos vadovo pareigoms užimti, yra mažiau tinkamas vadovauti studijai, nei ieškovas.
8. Sustabdžius rektoriaus įsakymo galiojimą, meno kolektyvas „KTU tapybos studija“ galėtų nevaržomai naudoti savo pavadinimą rengdamas parodas, patalpomis ir pan.
9. Formaliai apjungus du meno kolektyvus į vieną, jam skiriamos lėšos nebūtų sutaupomos, nes bendras narių skaičius liktų toks pats.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirtąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 51-52 b.l.).
1. KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr.A-132 yra priimtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, be to, jis yra įvykdytas, todėl jį sustabdyti nėra jokio teisinio pagrindo.
2. Laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas - siekis užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Šioje byloje tokio pagrindo nėra. Be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas turėtų labai neigiamas pasekmes atsakovui, o kaip minėta, ieškovui įsakymo sustabdymas jokios įtakos neturėtų.
3. Prašomame sustabdyti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakyme Nr.A-132 nėra tokios dalies, kurią prašoma sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teisėja, kurios priimtą nutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, panaikino apeliacinės instancijos teismas, negali pakartotinai nagrinėti tokio klausimo. CPK 71 straipsnis numato atvejus, kuriais teisėjas negali pakartotinai nagrinėti bylos. CPK 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sąvoka “teismo sprendimas” negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 str. 1 d., 260, 261 str.), tačiau ji taip pat negali būti aiškinama ir itin plačiai, kaip apimanti visas pirmosios instancijos teismo nutartis. Teismų praktikoje CPK 71 straipsnyje pavartota sąvoka “teismo sprendimas” aiškinama kaip apimanti teismo nutartis, kuriomis civilinė byla teismui nors ir nepriėmus sprendimo yra užbaigiama ar netgi išsprendžiamas šalių teisinis ginčas (pvz., patvirtinus taikos sutartį), – t.y. kai byla nutraukiama (CPK 293 straipsnis). Kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių sąvoka “teismo sprendimas” neapima. Tokį šios teisės normos aiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-148/2004m. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teisėja negalėjo pakartotinai nagrinėti prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestinas.
Tai, jog ieškovas dėl ligos negalėjo atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti. CPK 156 straipsnio 1 dalis numato, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo priežastimi. Be to, ieškovas atskirtajame skunde tik abstrakčiai nurodė, jog taip jam buvo suvaržyta teisė pateikti reikamus įrodymus ir paaiškinimus, tačiau kokius konkrečiai įrodymus ir paaiškinimus ieškovas būtų pateikęs, jeigu būtų dalyvavęs teismo posėdyje, nenurodė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam nedalyvaujant, pažeidė ieškovo teises.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Be to, pagal CPK 145 straipsnio 1 dalį gali būti taikomos tik jame nurodytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK ar kiti įstatymai nenumato, kad teismas galėtų sustabdyti veiksmų, kurie jau yra atlikti (šiuo atveju įsakymo), vykdymą.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr.A-132 jau yra įvykdytas. Tai patvirtina Dailės ir dizaino studijos vadovo J. M. atleidimas iš darbo 2006 m. gruodžio 31 d. (T.I,173 b.l). Naujai po reorganizacijos patvirtinti steigiamo Dizaino studijos nuostatai (T.I, 169-170 b.l.). Paskelbtas konkursas Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti (T.I, 166 b.l.). Konkursas, kuriame dalyvavo ir ieškovas, įvyko (T.I, 167-168 b.l.), 2007 m. spalio 12 d. sudaryta darbo sutartis su naujai priimtu vadovu A. Š. (T.I, 164-165 b.l.). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad minėtas įsakymas jau yra realiai įvykdytas, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – šio įsakymo vykdymo sustabdytą, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Pripažinus, kad negalima sustabdyti veiksmų, kurie jau atlikti, kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nebeturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.