- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-514-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 514 - 194/2009
Teisėjas M. Klemenis Procesinio sprendimo kategorija 121.
N U T ARTIS
2009 m. lapkričio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-269-832/2009 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl įsakymo panaikinimo dėl darbo sutarties nutraukimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti AB „Mažeikių nafta“ personalo direktoriaus 2008-12-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis pagal LR DK 235 str. 2 d. 4,7,11 punktus, neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo AB „Mažeikiu nafta“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ 19363,34 Lt, tai yra penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo 50 000,00 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-04 AB „Mažeikių nafta“ personalo direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš darbo bendrovėje kur dirbo elektros tiekimo cecho elektros įrenginių montavimo grupėje elektros įrengimų remonto elektromonterio pareigose, darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Nurodė, jog jį iš darbo atleido neteisėtai, su V. P. ir kitais asmenimis įvykdė neteisėtą AB „Mažeikių nafta“ turto išvežimą už saugomos AB „Mažeikių nafta“ teritorijos. Jokio turto su savo transporto priemone iš AB „Mažeikių nafta“ nevežė, nes nuosavos transporto priemonės į AB „Mažeikių nafta“ teritoriją neįleidžiamos. Jokių medžiagų nei jis, nei jo bendradarbiai nevogė. Visos medžiagos buvo rastos prie siurblinės už AB „Mažeikių nafta“ teritorijos ir jas norėjo perduoti saugos tarnybai, bet tuo metu juos sulaikė. Be to, ieškovas nurodė, kad atleidus iš darbo tokiu neigiamu motyvu jis labai pergyveno, patyrė nervinį sukrėtimą, pablogėjo santykiai su buvusiais bendradarbiais ir pažįstamais, tapo sunku įsidarbinti, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas, jo įvykdyto šiurkštaus drausminio pažeidimo laikotarpiu, dirbo AB „Mažeikių nafta“ elektros tiekimo ceche įrengimų remonto elektromonteriu. Darbo santykiai šiose pareigose buvo įforminti darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiginiais nuostatais. Ieškovas asmenine transporto priemone vežė materialines vertybes (spalvoto metalo laužą), todėl jis privalėjo turėti šį krovinį lydinčius dokumentus ir juos pateikti susipažinimui kontroliniuose tikrinimo punktuose ir mobilių grupių saugos tarnybos pareigūnams. Elektros tiekimo cechas 2008 m. lapkričio 14 d. siurblinėje, esančioje prie Varduvos upelio, jokių darbų neplanavo ir nevykdė. Cecho įrengimų montavimo grupės vadovo V. P., elektromonterių A. P., G. L., A. L. ir sandėlininkės G. P. nuvykimas į šį naftos perdirbimo gamyklos objektą yra savavališkas darbuotojų pasišalinimas iš darbo vietų, turint tikslą atlikti bendrai suplanuotus asmeninių paskatų veiksmus.
Atsakovas nurodė, kad LR DK 235 str. įtvirtinta nuostata, kad drausminei atsakomybei taikyti pakanka nustatyti neteisėtų veikų požymius, darbuotojo nepatraukimas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nėra būtina sąlyga netaikyti drausminės nuobaudos. Atsakovas taip pat nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, susijusius su nustatytų pareigų netinkamu vykdymu. Sutinkamai su LR DK 285, 286 str. tokio pobūdžio ginčai pirmiausia nagrinėjami Darbo ginčų komisijose. Ieškovas į UAB „Mažeikių nafta“ darbo ginčų komisiją nesikreipė. Darbuotojas nesikreipdamas į darbo ginčų komisiją pats užkirto kelią tolimesniam ginčo nagrinėjimui ir sukūrė teisinius pagrindus teismui taikyti CPK 412 str. nuostatas. Atsakovas nurodė, kad darbdavio pateiktuose dokumentuose pakanka įrodymų, kad A. P. darbo metu savivaliavo, pasinaudojo pareigomis dėl asmeninių paskatų, darbo metu atliko veikas nevykdydamas jam privalomų, vidaus darbo tvarką reglamentuojančių lokalinių norminių teisės aktų, įvykdytos veikos turi vagystės, sukčiavimo ir turto iššvaistymo požymius. Neteisėtoms veikoms įvykdyti iš darbuotojų inicijavo bendrininkų grupę. Tokie pažeidimai atitinka LR DK 235 str. išvardintus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sudėtis. Darbdavys AB „Mažeikių nafta“ teisėtais būdais tirdama padarytus pažeidimus ir pažeidėjams taikydama įstatymais numatytas atsakomybės formas, su pažeidimu susijusiems asmenims, neturtinės žalos nepadarė. Neturtinė žala gali būti padaroma tik darbdavio neteisėtais veiksmais, sąmoningai siekiant pažeminti darbuotojo garbę, orumą ar pabloginti reputaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas, dirbdamas AB „Mažeikių nafta“ elektros tiekimo cecho elektros įrenginių montavimo grupės elektros įrenginių remonto elektromonteriu, pažeidė pareigą sąžiningai dirbti ir tausoti darbdavio turtą, kartu su savo bendradarbiais iš saugomos AB „Mažeikių nafta“ teritorijos išvežė darbdaviui priklausantį turtą, tokiais savo veiksmais jis, pasinaudodamas savo pareigomis siekė naudos sau ir kitiems asmenims, bei iššvaistė atsakovo turtą. Pažymėjo, tokie ieškovo darbo drausmės pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus, kurie iš esmės vienas su kitu susiję ir atskirai neišskirtini. Teismas nurodė, jog ieškovas A. P. pažeidė elektros įrengimų remonto elektromonterio pareiginių nuostatų 6.1.1.; 6.1.19 punktų reikalavimus vadovautis bendrovės dokumentais, saugoti bendrovės nuosavybę. Be to, jis pažeidė AB „Mažeikių nafta“ kolektyvinės sutarties 8.8.6. punkto d ir e papunkčių reikalavimus, t. y. savo tyčiniais veiksmais sukėlė pavojų bendrovės turtui bei bendrovės turtą išvežė iš bendrovės teritorijos be nustatyta tvarka išduoto leidimo; pažeidė AB „Mažeikių nafta“ materialinių vertybių įvežimo/išvežimo taisyklių II dalies 1.1.; 1.2.; 2.5. punktų reikalavimus – išvežė materialines vertybes be nustatyta tvarka įformintų dokumentų – tuo sudarė sąlygas darbdaviui jo veiksmus kvalifikuoti ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagrįstai tokius ieškovo veiksmus kvalifikavo ir pagal šį punktą. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį ir mąstą, pažeidimų pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį, konstatavo, kad padarytus nusižengimus darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkščius.
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo atstovo, AB “Mažeikių nafta“ procesinius dokumentus kurie neatitiko procesiniams dokumentų keliamiems reikalavimams.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi liudytojų parodymais, rašytiniais ir kitais įrodymais, pagrįstai teigė, kad jis su bendradarbiais iš saugomos AB „Mažeikių nafta“ teritorijos išvežė darbdaviui priklausantį turtą. Tačiau nei liudytojas (duomenys neskelbtini) nei liudytojas (duomenys neskelbtini) nei kiti liudytojai tokių parodymų nedavė.
3. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas vaizdo kamerų užfiksavimą, savaip interpretavo įrodymus ir teigė, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie posto Nr. 1, kur išleido jį ir G. L.. Teismas įrodymus vertino prielaidomis: mažai tikėtina, gali būti ir kt.
4. Atsakovas AB „Mažeikiu nafta“ nepateikė teismui vaizdo kameromis padarytų įrašų prie posto Nr. 2, kai iš automobilio ZIL išlipo jis su (duomenys neskelbtini), tai buvo padaryta sąmoningai, nes būtų galima pamatyti ar sėdėjo automobilio kabinoje ar kėbule.
Atsiliepimas
Atsakovas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2009 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, nagrinėjant šeimos, darbo ir ypatingosios teisenos bylas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos jų taikymo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. P. nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. dirbo akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” elektros tiekimo ceche, elektromontavimo bare, elektros įrenginių remonto elektromonteriu, pagal 2002 m. sausio 1 d. darbo sutartis pratęsta (t.1, b.l.13). 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas AB “Mažeikių nafta“ paskyrė ieškovui A. P. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir nuo 2008 m. gruodžio 4 d. nutraukė su juo darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (t.1, b.l.12). Darbo sutarties nutraukimą atsakovas grindė tuo, kad ieškovas A. P. 2008-11-14 darbo metu, grupėje su vadovu V. P. ir kitais asmenimis, vykdė neteisėtą AB „Mažeikių nafta“ turto išvežimą už saugomos AB „Mažeikių nafta“ teritorijos. Svetimo turto išvežimui panaudojo savo transporto priemonę. Po sulaikymo elgėsi nesąžiningai ir aiškino tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, tokiais veiksmais padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 4,7,11 punktuose numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).
Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiukščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė konkrečias šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtis. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Pagal 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismuose praktiką, 2004 m. birželio 18 d. senato nutarime Nr. 45 nurodė, kad vienas iš būtinų darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą juridinių faktų yra faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas šiurkščiu tuomet, kai darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek aktyviais darbuotojo veiksmais, tiek ir neveikimu. Darbuotojo kaltė pasireiškia tyčios forma. Neteisėtos pajamos turi būti suprantamos kaip bet kokia neteisėta turtinė nauda. Šio pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės ar buvo pasiekti tie tikslai, kurių darbuotojas siekė pasinaudodamas pareigomis. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas šiurkščiu tuomet, kai darbo pareigų pažeidimai padaromi tik tyčiniais veiksmais. Darbuotojo darbovietėje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra dėl darbo funkcijų vykdymo, padarytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių gali būti laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, kad – darbdaviui ar kitam asmeniui – priklausė turtas, kuris yra šių veikų dalykas, nepriklausomai nuo to, ar dėl šių veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jų buvimas konstatuotinas ir tais atvejais, kai materialinių vertybių trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra nustatytas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą darbo pareigų pažeidimas laikomas šiurkščiu ir tuomet, kai kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Nusižengimas, kuris DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstyta įstatymo leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų kaip šiurkščių vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka.
Pagal elektros įrenginių montavimo grupės elektros įrenginių remonto elektromonterio pareiginius nuostatus ieškovo A. P. darbo funkcijos apėmė akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” ir jos padaliniuose vykdyti elektros įrenginių montavimo darbus, ir esant reikalui, atlikti elektros įrenginių remonto, techninės priežiūros darbus (t.1, b.l.14-16). Bendrovėje galioja kolektyvinė sutartis, kurios nuostatos yra privalomos visiems darbuotojams. Ieškovas A. P., pasirašydamas darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu AB “Mažeikiu nafta” (b.l.1 t. 13), įsipareigojo darbdaviui pareigas eiti paklūstat darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir vykdyti bendrovėje galiojančių norminių dokumentų reikalavimus. Kolektyvinės sutarties 8.8.6. punkte yra išvardinti nusižengimai darbe, kurie laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Darbuotojai su kolektyvine sutartimi ir kitais bendrovėje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų pareigas kolektyviniuose darbo santykiuose, yra supažindinti kolektyvinės sutarties 3.3 punkte nustatyta tvarka. Ieškovas, apie susipažinimą su privalomais teisės aktais yra patvirtinęs parašu ant darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Elektros tiekimo cecho elektros įrengimų montavimo grupės darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė buvo išdėstytos pareiginių nuostatų 6 skirsnyje. Šio skirsnio 6.1.1., 6.1.19, 6.2.4, 6.3 punktuose išdėstytos nuostatos, kurių pagrindu ieškovui yra taikyta drausminė atsakomybė už pareigų netinkamą vykdymą. Ieškovas, apie susipažinimą su pareiginiais nuostatais, yra patvirtinęs parašu ant pareiginių nuostatų, kurie darbuotojui taikomi ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir viso darbo sutarties galiojimo laikotarpiu.
Su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo atstovo, AB “Mažeikių nafta“ procesinius dokumentus kurie neatitiko procesinių dokumentų keliamiems reikalavimams, teismas analizuodamas vaizdo kamerų užfiksavimą, savaip interpretavo įrodymus, įrodymus vertino prielaidomis: mažai tikėtina, gali būti ir kt. sutikti negalima. Apylinkės teismas tinkamai vertino liudytojų E. B., G. L., S. P. parodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas A. P. dirbdamas AB “Mažeikiu nafta“ elektros tiekimo cecho elektros įrenginių montavimo grupės elektros įrengimų remonto elektromonteriu, pažeisdamas pareigą sąžiningai dirbti ir tausoti darbdavio turtą, siekė naudos sau ir kitiems asmenims, bei išvaistė atsakovo turtą, ir tokie ieškovo darbo drausmės pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus, kurie iš esmės yra tapatūs, vienas su kitu susiję ir atskirai neišskirtini.
Ieškovas A. P. atsakovo įmonėje dirbo elektros tiekimo ceche įrenginių remonto elektromonteriu todėl jo darbo funkcijų atlikimas, darbuotojo elgesys ir veiksmai darbe, pagarbos, lojalumo darbdaviui bei atsakomybės reikalavimai turi atitikti darbo vietoje reglamentuojantiems bendrovės norminiams dokumentams. LR DK 35 straipsnis reikalauja iš darbuotojo tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra viena iš drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus rūšių, reglamentuotų DK 237 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, be kitų aplinkybių, patikrino ir DK 238 straipsnyje numatytų reikalavimų, kuriuos, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys privalo vykdyti, laikymąsi. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, tinkamai įvertinęs darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir aplinkybes, kuriomis jis padarytas, pagrįstai pripažino, jog atsakovas, parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį, DK 238 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 1 dalies 1 punkte konstatuota, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į jų tikslą – teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek ir pakankamą darbdavio teisių apsaugą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu ir remdamasi bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas tinkamai įgyvendino darbdavio teises, nepiktnaudžiavo jomis ir laikėsi DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai įvertino, jog ieškovas tarnybai priskirta transporto priemone vežė materialines vertybes (nurašytą plovimo įrenginį „Karcher“, spalvoto metalo laužą, dyzelinį kurą ir acetoną), todėl jis privalėjo turėti šį krovinį lydinčius dokumentus ir juos pateikti susipažinimui kontroliniuose tikrinimo punktuose ir mobilių grupių saugos tarnybos pareigūnams, jog elektros tiekimo cechas 2008 metų lapkričio 14 dieną siurblinėje, esančioje prie Varduvos upelio, jokių darbų neplanavo ir nevykdė. Cecho įrengimų montavimo grupės vadovo V. P., elektromonterių A. P., G. L., A. L. ir sandėlininkės G. P. nuvykimas į šį naftos perdirbimo gamyklos objektą yra savavališkas darbuotojų pasišalinimas iš darbo vietų, turint tikslą atlikti bendrai suplanuotus asmeninių paskatų veiksmus. Teismas atsižvelgė į ieškovo kaltės laipsnį, į ieškovo veiksmų pobūdį ir pasekmes, todėl pagrįstai juos pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovui buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda už veiklą, kurią draudžia atsakovo įmonėje veikiantys vidaus teisės aktai: „Darbuotojų elgesio taisyklių" 14, 16, 17, 23 punktus, „Darbuotojų bendrųjų elgesio normų" 19, 21 punktus, „Pagrindinių vadovo darbo taisyklių“ 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 punktus. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, kadangi vykdydamas savo pareigas privalėjo vadovautis elektros įrengimų remonto elektromonterio pareiginiais nuostatais, su kuriais buvo susipažinęs ir pasirašęs, pagal šių pareiginių nuostatų reikalavimus A. P. privalėjo tinkamą grupės veiklai priskirtų užduočių įvykdymą, saugoti bendrovės nuosavybę, bet A. P. sąmoningai, kartu su bendradarbiais vykdė bendrovei priklausančio turto pasisavinimą, neteisėtai išvežė iš bendrovės teritorijos. Po sulaikymo, A. P. aiškindamas savo veiksmus, nurodė faktus, neatitinkančius tikrovės, elgėsi nesąžiningai, klaidino tyrimą ir nepadėjo nustatyti faktinės padėties.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino jais grindžiamas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, pažeidė darbo sutarties ir įmonėje veikiančių lokalinių teisės aktų reikalavimus, o atsakovas pagrįstai šiuos ieškovo veiksmus kvalifikavo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, reglamentuotu DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 11 punktuose, ir teisėtai nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimas, kuriuo yra atmestas A. P. ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Pripažinus teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijęs piniginio pobūdžio reikalavimas bei neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas taip pat negali būti tenkinami.
Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus apie atsakovo AB „Mažeikių nafta“ 2009-09-01 pavadinimo pakeitimą į AB „ORLEN Lietuva“, VĮ Registrų centro pažymėjimą (b.l. 2 t. 151).
Iš ieškovo A. P. priteistina atsakovui AB “ORLEN Lietuva” 936,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 6,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.,93 str. 1 d. 96 str. 1 d.)(b.l. 2 t. 150, 152).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) atsakovui AB „ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720, buveinė Juodeikiai, Mažeikių rajonas) 936,00 Lt (devynis šimtus trisdešimt šešis litus) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 6,44 Lt (šešis litus 44 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.