Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Virginijos Volskienės

dalyvaujant ieškovui M. A.

atsakovo atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei - Kuzminskienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams S. N. ir Č. A. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, netiesioginių nuostolių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tretysis asmuo byloje UAB „Nustic“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. A. pareiškė teisme ieškinį atsakovams S. N. ir Č.A. N. . Nurodė, kad 2006-07-24 sudarė darbo sutartį Nr. 185 ir nuo 2006-07-24 iki 2006-10-24 dirbo UAB „Nustic“ durų montuotoju. Šios bendrovės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas S. N. , o personalo skyriaus vadovė bei kasininkė buvo atsakovė Č.A. N. . Ieškovo teigimu šios civilinės bylos šalis siejo darbiniai santykiai. Jis nurodė, kad atsakovai, turėdami tikslą nepagrįstai praturtėti ir naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, neteisingai apskaičiavo ieškovo darbo užmokestį: nesumokėjo 2792,83 Lt darbo užmokesčio už atliktą darbą, viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis, už ne dėl ieškovo kaltės nedirbtą laiką darbo metu. Nurodė, kad 2006-10-24 atsakovė Č.A. N. nesuteikė ieškovui nemokamų atostogų, kurių reikėjo dėl šeimyninių aplinkybių. Kadangi ieškovas reikalavo iš atsakovų saugių darbo sąlygų sudarymo bei teisingai apskaičiuojamo darbo užmokesčio mokėjimo, naudodami psichologinį spaudimą atsakovai privertė ieškovą parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta, atsakovai suklastojo dalį buhalterinių dokumentų, o dalį šių dokumentų nuslėpė. Neteisėto atleidimo iš darbo pasėkoje ieškovas neteko galimybės gauti tėvystės pašalpą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas neteko darbo ir buvo priverstas skubiai susirasti kitą mažiau apmokamą darbą, todėl ieškovas nuo 2006-10-24 iki 2007-06-15 negavo 11 183,69 Lt pajamų. Dėl atsakovų neteisėto veikimo bei neveikimo ieškovas patyrė didžiulį stresą ir dvasinius išgyvenimus, nes prarado garantuotą darbo vietą ir stabilias pajamas, taip pat ieškovas patyrė nepatogumą ir pažeminimą, reputacijos pablogėjimą oficialiose įstaigose. Tuo ieškovui buvo padaryta 12 500 Lt dydžio neturtinė žala. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 3393,98 Lt turtinės žalos, 11 183,69 Lt netiesioginių nuostolių, 5 ? metines palūkanas nuo 2007-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 500 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad jie nėra tinkami atsakovai, nes darbo sutarties šalys yra darbuotojas, t. y. ieškovas, ir darbdavys, t. y. tretysis asmuo UAB „Nustic“. Pažymėjo, kad ieškovas piktnaudžiauja teise reikšti ieškinį, nes dėl tapataus reikalavimo ieškovas kreipiasi į teismą pakartotinai - 2006-11-09 ieškovas buvo pareiškęs analogišką ieškinį atsakovui UAB „Nustic“.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovo atsakovams S. N. ir Č.A. N. priteisė atitinkamai 1800 Lt ir 1200 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nusprendė, kad ieškovo ieškininiai reikalavimai nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi ieškovo ir abiejų atsakovų darbiniai santykiai nesiejo, o darbo sutarties šalimis buvo darbuotojas - ieškovas, ir darbdavys - tretysis asmuo UAB „Nustic“. Pasirašydami su ieškovu darbo sutartį bei vykdydami savo darbines funkcijas, atsakovai tik įgyvendino jiems priskirtas darbines pareigas. Teismas iš Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-06-15 nutarties (civilinė byla Nr. 2-2060-619/2007) turinio nustatė, kad yra įsigaliojusia teismo nutartimi patvirtinta ieškovo M. A. ir atsakovo UAB „Nustic“ taikos sutartį, kuria atsakovas UAB „Nustic“ sutiko išmokėti ieškovui M. A. 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovas atsisakė visų kitų ieškininių reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovų, kaip atskirų fizinių asmenų, veiksmai (ar neveikimas) padarė ieškovui turtinę ar neturtinę žalą bei netiesioginius nuostolius.

Ieškovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad pagal LR Darbo kodekso (toliau DK) 35 str. darbdaviai ir jų atstovai (administracijos darbuotojai) turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, o LR DK 2 str. nurodo, kad turi būti užtikrintas saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas bei teisingas apmokėjimas už darbą. Atsakovai, kaip UAB „Nustic“ darbuotojai privalėjo laikytis šių įstatymų nuostatų bei įmonės įstatų. Dėl netinkamo atsakovų elgesio ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo, o atsakovai, būdami įmonės darbuotojai (S. N. dar ir 60 procentų akcijų savininkas), pasinaudodami padėtimi ir pareigomis padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovo atžvilgiu padarytus pažeidimus nustatė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių ir nebuvo aktyvus, nesiėmė iniciatyvos renkant įrodymus ir neužtikrino teisingo bylos išnagrinėjimo.

Atsakovai pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. A. nuo 2006-07-24 iki 2006-10-24 dirbo UAB „Nustic“. Pasibaigus darbo santykiams ieškovas teisme pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Nustic“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo. Byla užbaigta šalims sudarius taikos sutartį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas analogiškus ieškininius reikalavimus pareiškė atsakovams S. N. ir Č.A. N. , kurie jo darbo UAB „Nustic“ metu buvo šios bendrovės atsakingi darbuotojai. Ieškovo teigimu būtent atsakovai – fiziniai asmenys, kaip darbdavio įgalioti atstovai, savo neteisėtais veiksmais padarė jam turtinės ir neturtinės žalos, kurią privalo atlyginti. Ieškovo nuomone tarp jo – darbuotojo ir atsakovo – darbdavio atstovų, darbo sutarties pagrindu buvo susiklostę darbo santykiai. Apylinkės teismas skundžiamu 2008-05-20 sprendimu ieškinį atmetė konstatavęs, kad šalių darbiniai santykiai nesiejo, kadangi atsakovai pasirašydami su ieškovu darbo sutartį bei vykdydami darbines funkcijas tik įgyvendino jiems priskirtas darbines pareigas.

Darbo santykiai atsiranda sudarius darbo sutartį. LR DK 93 str. nustatyta, kad „darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“. LR DK 16 str. nustatyta, kad „darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą“. Byloje neabejojama, kad UAB „Nustic“, tuo metu kai joje dirbo ieškovas, atitiko LR DK 14 ir 16 str. reikalavimus. LR DK 16 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys taip pat gali būti ir fizinis asmuo, tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad darbu sutartį ieškovas sudarė ne su fiziniais asmenimis, o su bendrove, apeliantas procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovai privalo atsakyti kaip darbdavio atstovai. LR DK 14 str. 2 d. nustatyta, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Taigi, pagal LR DK II skyriaus nuostatas, apibrėžiančias darbo teisės subjektus, darbo sutarties šalys yra darbo sutartį sudarę fizinis asmuo (darbuotojas) ir juridinis asmuo (darbdavys). Darbdavį atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar kiti asmenys (administracija). Teisinius santykius, susijusius su darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba reglamentuoja Darbo kodeksas (LR DK 1str. 1 d.). Visi Kodekse įtvirtinti reikalavimai darbdaviui yra adresuoti darbdaviui kaip darbo santykių subjektui. Darbdavio atstovų padėtis nagrinėjamu atveju yra dvejopa: santykiuose su darbuotoju jie veikia darbdavio vardu, o santykyje su pačiu darbdaviu (įmone, įstaiga ar organizacija) darbdavio atstovas pats yra darbuotojas, kuris privalo tinkamai vykdyti savo pareigas, tame tarpe ir pareigas, išvardintas apelianto nurodomuose LR DK 2, 35 str. bei kituose norminiuose aktuose. Jei dėl darbdavio atstovų netinkamų veiksmų pažeidžiamos darbuotojo teisės ar teisėti interesai, reikalavimas dėl teisių gynimo nukreipiamas darbdaviui. Darbdavio atstovui gali kilti atsakomybė tik darbdaviui atgręžtinio reikalavimo tvarka, paaiškėjus, kad dėl atstovo veiksmų atsirado žalos darbdaviui. O darbuotojui visais atvejais atsako darbdavys kaip juridinis asmuo. Tik nustačius, kad darbdavio atstovas darbuotojui padarė turtinės ar neturtinės žalos už darbo santykių ribų, darbuotojo, kaip fizinio asmens, nesusaistyto darbo santykiais, reikalavimas gali būti nukreiptas kitam fiziniam asmeniui – darbdavio atstovui, veikusiam asmeniškai ir už darbo santykių ribų. Toks šalių santykių aiškinimas atitinka bendruosius atstovavimo principus (pvz. LR CK 2.133 str., 2.136 str. ir kt.). Esant tokiai teisinei situacijai byloje pirmosios instancijos teismas, papildomai konstatavęs, kad visos ieškovo prašomos priteisti sumos kildinamos iš darbo teisinių santykių, pagrįstai nusprendė, kad reikalavimas pareikštas ne tiems atsakovams, kurie turi atsakyti pagal ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo galimybės imtis procesinių priemonių, numatytų LR CPK 45 str., nes byloje nustatyta, kad reikalavimas tinkamam atsakovui - UAB „Nustic“ buvo pareikštas kitoje civilinėje byloje, kuri užbaigta teismui nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. Nustačius, kad ieškinys teisėtai netenkintas dėl to, kad jis pareikštas netinkamiems atsakovams, kiti apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl jo atžvilgiu padarytų darbo įstatymų pažeidimų esmės, dėl tokių pažeidimų konstatavimo ir dėl teismo nepakankamo aktyvumo, pripažįstami sprendžiant skundą teisiškai nereikšmingais ir šioje nutartyje nesvarstomi.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Atmetant apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui S. N. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.). Priteisiamos išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje apimtį, į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, mažinamos iki 500 litų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo M. A. atsakovui S. N. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.