Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1231-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
e1-1231-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07077-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1231-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07077-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2021 m. kovo 7 d., apie 21.12 val., Tūkstantmečio gatvėje, netoli geležinkelio pervažos, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), ir turi teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Taip pat turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini). Jis iš savo draugo A. (duomenys neskelbtini) pasiskolino automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas draugas yra (duomenys neskelbtini) ir su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu jis 2021 m. kovo 6 d. atvažiavo į Lietuvą, pas draugą į (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 7 d. pas draugą po pietų išgėrė brendžio. Tada susiruošė važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad apsvaigusiam nuo alkoholio draudžiama vairuoti automobilį. Minėtu automobiliu važiavo aplinkkeliu, Vilniuje. Važiuojant keliu ir lenkiant kitą automobilį, jį sumėtė ir jo vairuojamas automobilis apvirto ant stogo. Automobilyje, be jo, važiavo jo brolis V. ir draugas M. Eismo įvykio metu jie nenukentėjo. Atvyko policija. Pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį, jis įpūtė 1,54 promilių. Su pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Automobilio savininkas nežinojo, kad jis automobilį vairuos neblaivus. Dėl minėto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 78-79; e. t. 1, b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad 2021 m. kovo 7 d. dirdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu D. K., apie 21.18 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje, apvirto automobilis „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė pravažiuojantis. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo po eismo įvykio apvirtusį automobilį „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo trys vyrai. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas M. M., kuris nurodė, kad automobilį vairavo vyras raudona striuke. Priėjus prie vyrų šie paaiškino eismo įvykio aplinkybes ir pateikė savo asmens tapatybes patvirtinančius dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad tai A. V., V. V. ir M. G.. Paklausus, kas vairavo automobilį, A. V. pasakė, kad jis vairavo automobilį, tai patvirtino ir su juo buvę vyrai. Tačiau liudytojo nurodytas vairuotojas buvo V. V., bet jis neigė vairavęs. Paskambinus liudytojui, jis paaiškino, kad galėjo sumaišyti vairuotojo ir keleivio puses dėl to, kad automobilis buvo apvirtęs ir nurodyti kitą asmenį. Bendraujant su A. V., jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis pasakė, kad dieną kartu su broliu išgėrė butelį degtinės. Paaiškino, kad jis bus patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, A. V. neprieštaravo. Pirmuoju tikrinimu 21.36 val., jam buvo nustatytas 1,70 promilių girtumo laipsnis, antruoju tikrinimu 21.55 val., buvo nustatytas 1,54 promilių girtumo laipsnis. A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Taip pat aiškinantis įvykio aplinkybes alkotesteriu buvo patikrintas ir V. V. jam pirmuoju tikrinimu 21.41 val., buvo nustatytas 1,31 promilių girtumo laipsnis, antruoju tikrinimu 22.01 val., buvo nustatytas 1,21 promilių girtumo laipsnis. Automobilis „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išgabentas į saugomą aikštelę, Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Filmuota 1806. Automobilio keleiviai jiems forminant eismo įvykį pasišalino, jie savo kontaktinių duomenų nepateikė (b. l. 45-46; e. t. 1, b. l. 62-64). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 13; e. t. 1, b. l. 67).

Liudytojo M. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. kovo 7 d., apie 21.15 val., važiuojant Tūkstantmečio g., kaire juosta, jį aplenkė automobilis „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sumėtė ir pastarasis trenkėsi į kelio atitvarus, nuo smūgio automobilis atšoko, trenkėsi į kelkraščio bortelį ir apvirto. Sustabdęs automobilį dešinėje juostoje, jis pribėgo prie apvirtusio automobilio, atidarė dureles ir paklausė, ar viskas gerai, asmuo atsakė rusiškai „vsio normalno“, tada jis (M. M.) nedelsiant paskambino telefonu 112 ir informavo apie įvykį. Kol laukė pareigūnų niekas nepasišalino (b. l. 43; e. t. 1, b. l. 29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 7 d., apie 22 val. iš Vilniaus AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Tūkstantmečio g. ekipažui V1825 reikia pagalbos pristatyti neblaivų vairuotoją į VPK OVS. Atvykus į nurodytą vietą ekipažas V1825 paaiškino, kad A. V., būdamas neblaivus padarė eismo įvykį, todėl asmuo yra sulaikomas. Faktinis sulaikymo laikas 21.26 val. Ekipažas V1825 pasiliko įvykio vietoje, o A. V. buvo pristatytas į VPK OVS (b. l. 14; e. t. 1, b. l. 28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bandoma susisiekti su automobilio „Seat Alhambra“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku A. K. (A. K.) ir nustatyta, kad jis gyvena su šeima (duomenys neskelbtini), ten jis ir dirba. Patikrinus sienos kirtimą buvo nustatyta, kad A. K. iš Lietuvos Respublikos yra išvykęs 2020 m. rugpjūčio 29 d. ir nėra grįžęs. 2021 m. kovo 9 d. telefonu buvo susisiekta su A. K. mama V. K., kuri patvirtino, kad sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) ir jau daugiau kaip pusę metų yra (duomenys neskelbtini) ir nebuvo grįžęs į Lietuvą dėl karantino. Pastaroji susisiekė su sūnumi A. K., kuris patvirtino, kad savo automobilį davė draugui A. ir jau žino apie eismo įvykį, kad draugas vairavo neblaivus. A. K. paaiškino, kad jokių pretenzijų neturi ir kad automobilį galima grąžinti jo naudotojui A., nes tikrasis savininkas į Lietuvą automobilio paimti neatvyks (b. l. 49; e. t. 2, b. l. 16-17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2021 m. kovo 7 d., apie 21.12 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Tūkstantmečio g., važiuojant nuo Savanorių žiedo link „Nordikos“, už pervažos, pranešėjas matė, kaip apvirto automobilis, kurio valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiųjų nėra. Pranešė liudytojas, vietoje nelauks, nurodė automobilio vairuotojui laukti policijos vietoje (b. l. 17).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 7 d., 21.36 val. A. V. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, o 21.55 val. nustatytas – 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 19; e. t. 1, b. l. 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 22; e. t. 1, b. l. 15).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. A. V. 2021 m. kovo 7 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 21.36 val. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 21.55 val. A. V. nustatytas 1,54 promilių girtumas. Kaltinamasis A. V. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 18; e. t. 1, b. l. 16).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra A. K.(A. K.) (b. l. 29; e. b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Seat Alhambra“ (2000 m.) kaina Lietuvoje yra 1 240 EUR (su PVM) (b. l. 30; e. t. 1, b. l. 112).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. M. parodymai, liudytojo M. M. rašytinis paaiškinimas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. V. vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,54 promilės), todėl kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 105-107, 109; e. t. 1, b. l. 140).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims (tą jis pats pripažino), sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholio, tą pačią dieną sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. V. Lietuvoje anksčiau neteistas (b. l. 103; e. t. 1, b. l. 128), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 97-100), dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi A. V. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį, taip pat tai, kad šiuo metu šalyje paskelbtas karantinas, kuris apsunkina galimybes gauti papildomas pajamas, gali būti nustatytas vienerių metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl A. V. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, tą pačią dieną, praėjus neilgam laiko tarpui, sėdo už automobilio vairo, važiavo ne vienas, be to, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, anksčiau yra baustas už KET pažeidimų padarymą, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. kovo 8 d.

Bylos duomenimis automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso A. K., t. y. ne kaltinamajam. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilį jis perdavė kaltinamajam mažiausiai dieną iki įvykio, jiems abiem būnant kitoje šalyje ir niekaip negalėjo numatyti, jog kaltinamasis vairuos išgėręs, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo būdamas vidutinio girtumo būklės, važiavo ne vienas, o kartu su broliu ir draugu, taip keldamas pavojų pastarųjų sveikatai ir gyvybei, važiuodamas pavojingai manevravo ir bandė aplenkti kitą automobilį, taip keldamas ypatingą pavojų eismo saugumui, vairuojamo automobilio nesuvaldė, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus ir apvirto. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Seat Alhambra“, vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 1 240 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. kovo 7 d., 21.26 val. iki 2021 m. kovo 8 d., 16 val., t. y. vieną dieną (b. l. 68, 70; e. b. l. 48-54, 55-57), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teisme buvo gautas A. V. prašymas anksčiau laiko grąžinti jo asmens dokumentą. Prašyme nurodoma, jog paėmus jo asmens dokumentą jis priverstas jau ilgą laiką gyventi svetimoje šalyje, todėl jam trūksta lėšų, be to, jis gali prarasti savo pagrindinę darbo vietą. Namuose jo laukia sutuoktinė ir vaikas. Sutuoktinė nedirba, todėl jis privalo juos išlaikyti. Kadangi jau ilgą laiką jis yra Lietuvoje, jo artimiesiems taip pat kyla sunkumų. Taigi, išprašymo turinio akivaizdu, jog kaltinamasi prašo panaikinti kardomąsias priemones – dokumento paėmimą (dalyje dėl paimto asmens paso) ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, panaikinimo.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82-83, 84-85, 87-88; e. b. l. 141-145, 146-150, 151-155).

Kardomųjų priemonių paskirtis numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje. Be kita ko, jos gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjime teisme, taip pat ir nuosprendžio įvykdymą. Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Šiuo atveju kardomosios priemonės – asmens dokumento ((duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo skirtos siekiant užtikrinti kaltinamojo, kuris yra užsienio šalies pilietis, socialiniais ir darbo ryšiais susaistytas su (duomenys neskelbtini), dalyvavimą procese ir bylos nagrinėjime teisme, tuo atveju, jei toks būtų surengtas. Natūralu, kad paėmus asmens dokumentą A. V. negali išvykti iš šalies, kas gali kelti jam tam tikrų nepatogumų ar rizikų. Kita vertus, kartu su prašymu panaikinti kardomąją priemonę A. V. nepateikė įrodymų, jog dėl buvimo Lietuvoje jam kyla reali rizika prarasti darbą, ar jis negauna pajamų dėl ko kyla finansinių sunkumų jo šeimai, todėl jo prašyme nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Pastebėtina ir tai, kad teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu nenutrūksta. Pastarasis turi teisę per 14 dienų pateikti prieštaravimus dėl baudžiamojo įsakymo, tuomet baudžiamoji byla privalomai būtų nagrinėjama teisiamajame posėdyje, kuriame kaltinamojo dalyvavimas būtų privalomas. A. V. išvykus iš šalies ir vengiant sugrįžti į Lietuvos Respubliką būtų nepateisinamai vilkinamas procesas. Be to, kaip minėta, kardomąja priemone taip pat siekiama užtikrinti tinkamą nuosprendžio įvykdymą, todėl A. V. išvykus į (duomenys neskelbtini) būtų apsunkintas ir jam skirtos baudos bausmės įvykdymas, juo labiau, kad sutikime dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo yra nurodytas prašymas leisti baudą sumokėti per vienerius metus. Esant nurodytoms aplinkybėms A. V. prašymas panaikinti kardomąsias priemones – dokumento paėmimą (dalyje dėl paimto asmens paso) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, netenkinamas. Kita vertus, įstatymas nedraudžia asmeniui jam skirtą bausmę įvykdyti dar iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, todėl minėtų kardomųjų priemonių galiojimas nustatytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos arba juo paskirtos baudos bausmės įvykdymo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui. Kita kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. V. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 7 d., 21.26 val. iki 2021 m. kovo 8 d., 16 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 8 d.

Išieškoti iš A. V. valstybės naudai 1 240 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento ((duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos arba šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės įvykdymo. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus arba A. V. sumokėjus 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą, (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti A. V., kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti A. V., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė