Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą- Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ( toliau – VTAS ) įgaliotai atstovei P. M. bei nukentėjusiųjų įgaliotai atstovei advokatei A. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs dvejus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK ) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., tyčia, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Nustatyta, kad tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2025 metų sausio mėnesio pabaigos, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį. Taip pat 2025 metų sausio mėnesio pabaigoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, ranka vieną kartą sudavė savo mažamečiui sūnui Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį. Taip smurtaudamas mažamečiui nukentėjusiajam Ž. D. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio vidurio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) smurtavo tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, t. y. rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo mažametei dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį ir taip sukėlė mažametei fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. D. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku savo namuose smurtavo prieš savo mažamečius vaikus – sūnų Ž. D. bei dukrą M. D.. Teigė, jog sūnui sudavė į veidą dėl to, kad pastarasis jam pasakė įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, dėl ko nesusivaldė. Dukrai yra kelis kartus delnu sudavęs per užpakalį, norėdamas ją sudrausminti, nes labai buvo išdykusi. Kartą jai sudavęs rykšte per užpakalį, norėdamas „morališkai pamokyti“. Pasak kaltinamojo, tai nebuvo sistemingas ir tyčinis smurtas prieš savo vaikus, tačiau jis dėl tokio savo elgesio gailisi. Savo vaikų atsiprašė, jie jam atleido, todėl prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, veikos padarymo aplinkybes, proceso dalyviams sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti esantys byloje įrodymai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio pagrindu |).

Nepilnametė nukentėjusioji M. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo mažens tėtis prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, t. y. dažnai duodavo ranka jai per užpakalį, mušęs ir rykšte. Kartais ranka suduodavo kartą, kartais kelis kartus. Jai skaudėjo. Mušė, kai buvo maža. Smurtas prasidėjo, kai buvo penktoje klasėje. Tėtis naudojo ir psichologinį smurtą – ją įžeidinėjo, žemino, vadino „stora“, sakydavo, kad atrodo, kaip „ tris vaikus pagimdžiusi moteris“. Apie tai informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą ( toliau-VTAS ). Brolis pasakojo, kad jam tėtis trenkė per veidą, nes šis nesusitvarkė savo kambario ( 1 t., b. l. 58–61 ).

Mažametis nukentėjusysis Ž. D. tyrimo metu paaiškino, kad tėtis jam trenkė per veidą, nes jis nesusitvarkė savo kambario. Jam skaudėjo. Mušė ranka. Kai mušė per veidą, tai buvo raudona. Mama žinojo, kad jį mušė, nes tėtei sakė, kad baigtų. Vaiko teisių tarnybai paskambino jo sesuo M. Dar yra su ranka trenkęs per užpakalį. Jam tada degino. Jis tada buvo be rūbų. Turėdavo nusimauti kelnes, jam trenkdavo ir po to jis vėl turėdavo apsimauti kelnes. Tai buvo gal 3-4 kartus. Girdėjęs, kad tėtė mušęs ir sesę, bet nematęs. Sesė verkdavo, nes jai skaudėjo. Mama gindavo sesę. Mama sesę raminus gal penkis kartus. Kartą tėtis jį mušęs kambaryje diržu. Jam buvo baisu ir skaudėjo. Kai mušdavo diržu, būdavo tik raudona ir viskas ( 1 t., b. l. 67–68 ).

2025-02-21 policijoje gauta informacija iš Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog (duomenys neskelbtini) A. D., gim. (duomenys neskelbtini), prieš maždaug metus laiko, svetainės kambaryje, savo dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatyta ranka trenkė vieną kartą į sėdmenų sritį. Taip pat kiekvieną dieną naudoja psichologinį smurtą. Prieš maždaug mėnesį laiko A. D. miegamojo kambaryje savo sūnui Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka trenkė vieną kartą į veido sritį. Abu vaikai po šių tėvo veiksmų jautė fizinį skausmą. ( 1 t., b. l. 6–9)

2025-03-27 Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pažymėta, jog 2025-03-26 Marijampolės apylinkės teisme vyko mažamečio nukentėjusiojo Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini) apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu Ž. D. pasakojo, jog ankščiau prieš keletą metų, namuose ( (duomenys neskelbtini).), tėvas A. D. smurtaudamas tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų rankomis, diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių mažamečiui sūnui Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini) į sėdmenų sritį. 2025 metų sausio mėnesio pabaigoje tėtis A. D. sudavė mažamečiui sūnui Ž. D. delnu į veidą. Dėl suduotų smūgių Ž. D. jautė fizinį skausmą. ( 1 t., b. l. 10–13).

2025-02-21 Tarnybiniame pranešime parašyta, kad Marijampolės apskrities vaiko teisių specialistai M. D., gim. (duomenys neskelbtini) išvežė į saugią aplinką, t. y. į Marijampolės vaiko tėviškės namus, esančius (duomenys neskelbtini) nes mergaitė namuose likti nenorėjo. ( 1 t., b. l. 31–32)

2025-03-19 Kitų objektų apžiūros protokole parašyta, jog apžiūrimas policijos pareigūno kūno kameros įrašas. Įvykio data ir laikas - 2025-02-21, 17:29 val., adresas - (duomenys neskelbtini). Įraše matyti, jog į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kurie randa vyrą ir moterį bei atvykusius vaikų teisių specialistus. Vaikų teisių specialistas paaiškina, jog jie kalbėjo su M. D., kuri pasakė, jog prieš ją yra naudojamas psichologinis smurtas, prasivardžiuoja tėvas, planuoja bėgti iš namų, bei maždaug prieš metus laiko patyrė iš tėvo fizinį smurtą. Vaikų teisių specialistas paaiškina, jog Ž. D. pasakojo, jog su tėvais sutaria gerai, tik prieš kelis mėnesius tėvas sudavė per veidą ( 1 t., b. l. 132–134 ).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinęs visus byloje ištirtus įrodymus, mažamečių ( nepilnamečių ) nukentėjusiųjų M. ir Ž. D., liudytojos V. D. bei kaltinamojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. D. smurtavo šeimoje prieš savo mažamečius vaikus, t. y. sūnų Ž. D. bei M. D..

Įrodyta, jog ne vėliau kaip iki 2025 metų sausio mėnesio pabaigos, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaltinamasis diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį. Be to, 2025 metų sausio mėnesio pabaigoje, namuose, (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, ranka vieną kartą sudavė savo mažamečiui sūnui Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį. Taip smurtaudamas mažamečiui nukentėjusiajam Ž. D. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ne vėliau kaip iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio vidurio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) smurtavo tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, t. y. rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo mažametei dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį ir taip sukėlė mažametei fizinį skausmą.

Kaltinamojo veikos kvalifikuotos tinkamai, atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius. Kaltinamasis smurtavo prieš savo vaikus tyčia, iš asmeninių, paskatų. Smurtą vartojo prieš mažamečius asmenis, kas yra kvalifikuojanti atsakomybę aplinkybė.

Dėl civilinių ieškinių.

Mažamečių nukentėjusiųjų įgaliota atstovė advokatė A. N. teisme pareiškė civilinius ieškinius, prašydama iš kaltinamojo A. D. už mažamečiams Ž. D. bei M. D. fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiesiems Ž. D. bei M. D. priteisti po 600 ( šešis šimtus ) Eur neturtinės žalos.

Kaltinamasis su ieškiniais sutiko, pažadėjo savo vaikams atlyginti neturtinę žalą. Prašė leisti žalą atlyginti per vienerius metus, nes dar moka išlaikymą savo vaikams po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, viso 600 Eur.

Teismas sutinka, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti materialinę satisfakciją už patirtą skriaudą, jam sukeltą fizinį skausmą, patirtus sužalojimus, nepatogumus, baimę ir t. t. ( Civilinio kodekso 6. 250 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu ).

Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl suduotų smūgių į sėmenis, per veidą mažamečiams nukentėjusiesiems Ž. D. bei M. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis buvo trumpalaikis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių ar sužalojimų. Teismas sutinka su tuo, jog mažamečiams buvo sukeltas skausmas, jie buvo pažeminti, dukra jautė psichologinį spaudimą dėl tokio tėvo elgesio. Kaltinamojo teigimu, jis savo vaikų atsiprašė, su jais susitaikė. Vaikai šiuo metu laiką leidžia su juo, bendrauja.

Mažamečių nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės prašoma priteisti suma, teismo įsitikinimu, yra neproporcinga patirtam skausmui ir baimei.

Teismo manymu, vadovaujantis teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, įvertinus sužalojimo pobūdį, tai, jog skausmas ir sužalojimas buvo trumpalaikis, jog šiuo metu nukentėjusieji bendrauja su kaltinamuoju, įvertinus ir kaltinamojo turtinę padėtį ( šiuo metu išsituokęs, oficialiai nedirba, tačiau netrukus ketina vėl dirbti pagal verslo liudijimą, teikia išlaikymą savo trims nepilnamečiams bei mažamečiams vaikams ), atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo ir proporcingumo kriterijus, nukentėjusiesiems turi būti atlyginta po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti kiekvienam vaikui.

Teismas tvirtina susitarimą tarp ir nukentėjusiųjų nepilnametės M. D. bei mažamečio Ž. D., atstovaujamų įgaliotos atstovės bei atstovės pagal įstatymą, susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį A. D. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsipareigoja per 1 ( vienerius ) metus atlyginti neturtinę žalą ( kiekvienam po 300 Eur ), kas mėnesį abejiems nukentėjusiesiems mokant po 25 Eur ir tuo ieškinys byloje išsprendžiamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ( toliau _ VGTPT ) byloje nepilnametės ir mažamečio nukentėjusiųjų interesus gynė įgaliota atstovė advokatė A. N., 2025-07-22 pažyma Nr.APD-2025-08345, b. l. 10). Prašomų priteisti byloje advokato atstovavimo išlaidų ( 762, 50 Eur ) teismas iš kaltinamojo nepriteisia, nes BPK 106 straipsnyje nenumatyta galimybė iš kaltinamojo išieškoti VGTPT išlaidų dėl mažamečio ar nepilnamečio įgalioto atstovo ( advokato ) patirtų išlaidų.

Dėl bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Skirdamas bausmę kaltinamajam ar spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į veikų padarymo aplinkybes, kaltės rūšį bei formą, veikų pavaojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltionamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, esant realiai nusikaltimų sutapčiai. Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo.

Administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 141), šiuo metu nedirba, tačiau netrukus ketina vėl dirbti pagal verslo liudijimą ( dirba sezoninius medžio kirtimo darbus ). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip pareigingas, atsakingas, gerai pavestas užduotis atliekantis bendruomenės narys.

Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė, visi teismo prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisme mažametis Ž. D. bei nepilnametė M. D. patvirtino, jog kaltinamasis jų atsiprašė, su juo susitaikė ir sutiko, jog tėvas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą – VTAS įgaliota atstovė taip pat sutiko, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Teigė, jog asmuo jau dalyvavo rekomenduotuose tėvystės mokymuose ir stebimas elgesio pasikeitimas.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsniu, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, nes yra visi tam įstatyme numatyti pagrindai ( asmuo pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė žalą atlyginti per vienerius metus, yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes, bylos duomenimis, kaltinamasis ne pirmą kartą, būdamas neblaivus, namuose kelia konfliktus, smurtauja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ( dėl smurto prieš mažamečius M. ir Ž. D. ), vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Bylą A. D. atžvilgiu nutraukti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti A. D. ir nukentėjusiųjų nepilnametės M. D. bei mažamečio Ž. D., atstovaujamų įgaliotos atstovės bei atstovės pagal įstatymą, susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį A. D. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsipareigoja per 1 ( vienerius ) metus atlyginti neturtinę žalą ( kiekvienam po 300 Eur ), kas mėnesį abejiems nukentėjusiesiems mokant po 25 Eur, leidžiant pinigus uzufrukto teise valdyti vaikų motinai V. D..

Iš kaltinamojo A. D. VGTPT išlaidų dėl mažamečio ir nepilnamečio nukentėjusiųjų atstovavimo byloje išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.