- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-19445-848/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12034-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., Valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. P., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės I. N., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė I. N. su kuria (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Iki sutuoktinės mirties gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Dar iki santuokos sudarymo su I. N. susilaukė dukros I. P.. Santuokos metu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas pareiškėjo vardu, todėl mirus sutuoktinei jis manė, kad kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nereikia. Norėdamas garažą parduoti sužinojo, jog nepriklausomai nuo to, kad garažas įregistruotas jo vardu, tačiau jis įgytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po sutuoktinės mirties turėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po sutuoktinės mirties nekilnojamąjį turtą-garažą prižiūrėjo, rūpinosi, tvarkė, išlaikė ir mokėjo mokesčius. Mirus sutuoktinei pasirūpino jos laidotuvėmis, priėmė sutuoktinės asmeninius bei namų apyvokos daiktus ir jais naudojasi.
2020 m. gegužės 13 d. gavus VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašą tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Testamentų registre buvo įregistruotas sutuoktinės (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus aplinkybei, kad sutuoktinė buvo sudariusi testamentą nedelsiant kreipėsi į notaro biurą ir buvo gautas oficialiojo testamento dublikatas, kuriame išreikšta pareiškėjo sutuoktinės valia, jog visas turtas, kilnojamasis ir nekilnojamasis, ir visas kitas turtas, kuris mirties dieną jai priklausys ir kuris atsiras ateityje liks pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, o taip pat dėl senyvo amžiaus (84 metai) nežinojo, kad po sutuoktinės mirties dėl nekilnojamojo turto įgyto santuokos metu, tačiau VĮ Registrų centre įregistruoto jo vardu, turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš jo artimųjų neatsirado, kas jam patartų kreiptis dėl palikimo priėmimo dokumentų įforminimo, todėl laiko, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo pareiškimą palieka nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu pareiškimu visiškai sutinka.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarką, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2020 m. rugsėjo 3 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė I. N. mirė (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinės I. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties atsirado palikimas, kurį sudarė garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus: palikimo priėmimas pagal testamentą ir palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gegužės 13 d. gavus VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašą tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Testamentų registre buvo įregistruotas sutuoktinės (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nepasinaudojo sutuoktinės sudarytu testamentu ir nepriėmė palikimo pagal testamentą, kadangi jam apie sudarytą testamentą tapo žinoma tik 2020 m. gegužės mėnesį. Kitas palikimo priėmimo būdas yra palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės I. N., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties palikėjos turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, elgdamasis kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo sutuoktinės I. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė jis, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.