- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- II-408-563/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00585-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-04-06 nutarimo panaikinimo, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2021-04-06 R.L. surašė administracinio nusižengimo nutarimą dėl įvykdyto pažeidimo, numatyto LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir paskyrė 12 eurų baudą.
2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas R. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su 2021-04-06 nutarime nurodytu pažeidimu, prašo panaikinti Klaipėdos AVPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2021-04-06 nutarimą ir administracinę bylą prieš R. L. nutraukti. Skunde nurodė, kad su specialist išvada negalima sutikti, kadangi R. L. leistino greičio neviršijo, atsižvelgė į visas eismo sąlygas ir kaip matoma sugebėjo išvengti susidūrimo su automobiliu, tačiau negalėjo numatyti, kad avarinę situaciją, pažeisdamas KET reikalavimus sukels automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas dėl ko ir įvyko susidūrimas su tvora. R. L. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021.03.08 apie 08.12 val., važiavo Klaipėdos m. Klaipėdos gatve apie 50 km\h greičiu. Priekyje jo važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, artėdamas prie namo Nr. 24, nerodydamas jokių posūkio signalų pradėjo manevrą į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o po to staigiai pasuko į dešinę, pažeisdamas paminėtus KET 99, 101 ir 106 punktų reikalavimus, netikėtai užtvėrė važiavimo juostą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kuris siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), staigiai stabdė ir suko į dešinę. R. L. pavyko išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, bet nepavyko išvengti atsitrenkimo į tvorą. Nurodoma, kad šis autoįvykis kilo dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų ir kilusios pasekmės - tvoros apgadinamas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susietas su (duomenys neskelbtini) vairuotojo KET 99, 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimu, todėl R. L. veikoje nėra LR ANK 417 str. 7 d. numatyto nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
Klaipėdos Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su R.L. skundu. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija) XV skyriaus 127 punktu įtvirtinta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Nurodoma, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. R. L. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu įvykiu-ir jo metu atsiradusiais padariniais. Nekyla abejonių, kad R. L., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, R. L. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-04-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (ANK 590 straipsnio 1 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 563 ir 567 straipsniai).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas nustatė, kad atlikto tyrimo metu buvo įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 7 d. vertinimui, todėl pareigūno, atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą, padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo teisenos ir priimto nutarimo yra pagrįstos.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos ROIK: 21129225054, matyti, kad 2021-04-06 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalimi, paskyrė R. L. administracinę nuobaudą - 12 Eur baudą už tai, kad jis 2021-03-08, 08.12 vai., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, ko pasėkoje neįvertino priekyje važiavusio automobilio atliekamo manevro (posūkio į dešinę), nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, ir siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiavusia transporto priemonę, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į J. A. priklausančią tvorą bei ją apgadino. Dėl eismo įvykio metu sugadintos tvoros J. A. padaryta 150 Eur turtinė žala. R.L. pažeidė Kelių eismo taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija) XV skyriaus 127 punktą.
Aukščiau paminėtų taisyklių 127 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą, tiek Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos prie teismui atsiųstos bylos medžiagos, tiek pareiškėjo atstovo, pateiktą vaizdo įrašą, matyti, kad eismo autoįvykis įvyko dėl R.L. kaltės, kuris vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, ko pasėkoje neįvertino priekyje važiavusio automobilio atliekamo manevro (posūkio į dešinę), nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, ir siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiavusia transporto priemonę, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į J. A. priklausančią tvorą bei ją apgadino. R.L. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtina ir kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai : administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, J.A. , R.L. paaiškinimai , kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. R. L. veiksmai pagrįstai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu įvykiu-ir jo metu atsiradusiais padariniais – sugadinta J. A. priklausanti tvora. R.L., vairuodamas automobilį, privalėjo atsižvelgti į vairavimo sąlygas ( iš vaizdo įrašo matyti, kad kelio danga padengta sniegu), važiuodamas leistinu greičiu privalėjo pastebėti prieš jį važiavusio automobilio manevrą, ir reikalui esant privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ( aukščiau paminėtų taisyklių 128 p.).
Tiriamas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 417 str. 7 d., yra padarytas dėl nerūpestingumo, neatidumo, kadangi jį padaręs R.L. turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR ANK numatyti padariniai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR ANK 9 str. 3 d.).
Įvertinus atliktų procesinių veiksmų rezultatus bei aplinkybes, turinčias reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl padaryto administracinio nusižengimo vertinimui, laikytina, kad policijos pareigūno nutarime padarytos teisingos ir pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas, turintis administracinio nusižengimo požymių. Teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis, kurie galėtų pagrįsti administracinio nusižengimo aplinkybių patvirtinimą.
Nutarime nurodytas aplinkybes dėl padaryto pažeidimo taip pat patvirtina ir kiti surinkti byloje įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas, pažeidėjo paaiškinimas, išrašas iš VSATIS), medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjos administracinio nusižengimo įvykdymą. Pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie pareiškėjo nusižengimą ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinkti duomenys vertinami kaip objektyvūs ir pakankami pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo įrodymai.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimą nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas pagrįstai priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnyje 47dalyje todėl naikinti minėtą procesinį sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo R. L. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021-04-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21129225054.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.