Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, teistas: 1. 2002-09-09 pagal Lietuvos BK 271 str. 3 d., 2 m. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas 1 m., 2003-11-07 išbrauktas iš įskaitos Tauragės r. PI; 2. 2012-03-15 pagal Lietuvos BK 199 str. 1 d., 9100 Lt (70 MGL) bauda; 3. 2021-02-02 pagal Lietuvos BK 281¹ str. 1 d. - 2000 Eur (40 MGL) bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., konfiskuotas automobilis "Audi A3", v/n (duomenys neskelbtini) bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., 2022-09-10 apie 12 val. 29 min., Tauragės r. sav., Tauragės sen., Dacijonų k., Paplentės gatvėje, prie namo Nr. 5, vairuodamas L. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad "Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. <...>", 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad "Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas", būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 prom. girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio vertėsi, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gale sėdėjęs T. F., bei eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusiajai L. M. padaryta 3000 Eur turtinė žala.

Kaltinamasis A. S. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. vakare, iki 24.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. rugsėjo 10 d. ryte, apie 10 val. išgėrė skardinę 0,6 ltr. 5 proc. alaus „Utenos auksinis“. Kadangi pats nesijautė, kad yra neblaivus, apie 11 val. sėdo už automobilio, kurį draugas V. M. buvo palikęs pasaugoti, vairo ir kartu su D. U., nuvažiavo į aikštelę, esančią prie bažnyčios. Aikštelėje susitiko su T. J. ir T. F.. Jie buvo išgėrę. Tą dieną buvo T. F. gimtadienis ir jis pasakė, kad seniai buvo prie Meižio prūdo ir norėtų ten nuvažiuoti. Jis sutiko nuvežti prie Meižio prūdo. Pakeliui T. F. nupirko alaus. Automobilio gale sėdėjo T. J. ir T. F., jie gėrė alų. Jis vairavo automobilį. D. U. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis ir D. U. buvo prisisegę saugos diržais. Ar gale sėdintys keleiviai buvo prisisegę saugos diržus, nežino, bet atrodo kad nebuvo prisisegę. Vairuodamas automobilį alaus negėrė. Greitis buvo 60-70 km/h. Važiuojant pro Dacijonų kaimą jį užkalbino gale sėdintys ir jam atsisuko į automobilio galą, automobilis įvažiavo į griovį. Automobilis vertėsi ir paliko gulėti ant dešinės pusės šono. Iš automobilio jis išlipo pats, susižalojęs nebuvo. Pribėgę žmonės padėjo automobilį atversti. Tada jis pamatė T. F. iškritusį iš automobilio. Kai atvertė mašiną, tada D. U. iš jos išlipo. T. F. buvo iškritęs iš automobilio, o kitas T. sėdėjo automobilyje prisitrenkęs apie 10 min, bet jis buvo gyvas. T. F. buvo prispaustas automobilio. T. F. pulsas dar jautėsi, todėl kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko policija ir greitoji med. pagalba, tačiau T. F. atgaivinti nepavyko. Policijos pareigūnai liepė jam pūsti į alkotesterį ir nustatė girtumą. Negali pasakyti kaip atsitiko eismo įvykis, jis automobilio vairo nesuko į griovį, tik prieš posūkį atsisuko į galą. Kai atsisuko ir nebebuvo kada jau suvaldyti automobilio. Neatsiprašė ir nepadėjo nukentėjusiesiems, nes jį per Facebook‘ą išvadino žmogžudžiu. Tokie žodžiai jį įžeidė, be to ir pačiam buvo gėda pažiūrėti nukentėjusiems akis, neturėjo drąsos. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. 2021 m. Tauragės apylinkės teismo paskirtos baudos nėra sumokėjęs.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad eismo įvykio metu žuvęs T. F. buvo jos brolis. Jis buvo vienintelis jos brolis, daugiau vaikų šeimoje nebuvo. Tą dieną buvo brolio gimtadienis, tai ryte jį pasveikino žinute, ketino vakare susitikti. Apie 15.00 val. paskambino iš policijos ir pranešė, kad brolis žuvo. Buvo nuvykusi į įvykio vietą. Dar brolis prie mašinos gulėjo uždengtas. Jai parodė brolį, matėsi, kad jis buvo sužalotas. Jos mama brolio žuvimo dieną buvo slaugoma ligoninės slaugos skyriuje, nes jai reikėjo kasdienės gydytojų priežiūros. Su broliu slaugė mamą kartu. Brolis gyveno pas mamą. Ji turi savo šeimą ir 11 metų gyvena atskirai. Brolis jai labai padėjo slaugyti mamą, kai mama susirgo demencija, o vėliau sužinojo, kad mamai ir vėžio paskutinė stadija. Apie brolio mirtį mamai nesakė, nes taip patarė gydytojai. Tačiau mama pradėjo pastoviai klausinėti, kodėl brolis neateina ir jos nelanko, todėl 2022 m. gruodžio mėn. ji pasakiusi mamai apie brolio žūtį. Mamai dar labiau pablogėjo sveikata. 2023 m. sausio mėn. 3 d. mama mirė. Brolio laidotuvėmis rūpinosi viena. Nors tėtis yra, tačiau su tėčiu nepalaiko jokio ryšio. Tėtis atsisakė padėti. Tėtis nedalyvavo net laidotuvėse. Tėvai nebuvo išsituokę, bet daug metų gyveno atskirai. Tėtis turėjo kitą moterį su kuria gyveno, o mama su broliu gyveno. Ji padengusi visas laidojimo išlaidas. Patirtas laidojimo išlaidas jai atlygino draudimas. Laidotuvių išlaidoms gavo ir pašalpą. Yra pateikusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dalis ieškinio padengta. Liko neatlyginta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 400 eurų išlaidos už advokato paruoštą civilinį ieškinį. 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui yra gavusi iš draudimo, tačiau mano, kad tos sumos neužtenka. Norėtų dar gauti 20 000 Eur., nes išgyvenimai yra sunkūs. Su broliu kartu augo, buvo visą laiką kartu, visą laiką artimai bendravo. Po mamos laidotuvių labai pablogėjo sveikata, dėl didelio migrenos priepuolio buvo gydoma ligoninėje. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai, nuo 2023-02-07 iki 2023- 03-06 turi nedarbingumo lapelį. Kaltinamojo nepažįsta, jis jos neatsiprašė.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, registruotas jos vardu. Sūnus dirba užsienyje ir kada atsitiko eismo įvykis, jis paskambino ir liepė bėgti į policiją ir pasakyti, kad įvyko avarija. Policija jai neskambino ir nieko nepranešė. Ji pati nuėjo į policiją. Automobilis registruotas jos vardu, pirktas ir iš jos lėšų. Daug metų tuo automobiliu važinėjo sūnus, jis namų raktus su mašinos raktais paliko namuose. Mašina buvo palikta jų kieme. Atsarginį raktą buvo palikęs A. S., bet teisės važinėtis niekas A. S. nedavė. Ta mašina daug metų stovėjo kieme, kai sūnus išvažiuodavo į užsienį. Kelių savaičių bėgyje turėjo grįžti jaunėlis sūnus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, galiojanti techninė apžiūra iki 2024 metų. Prieš išvažiuodamas sūnus paruošė mašiną, kad kai grįš jaunėlis, kad galėtų važinėtis. Buvo ruduo, pakeitė padangas, nupirko žiemines padangas. Dar apie 300 eurų išleido padangoms. Nuplovė, sutvarkė ir paliko kieme automobilį tvarkingai. Ir A. S. turėjo perduoti raktą jaunėliui, tačiau sužinojo, kad su jos automobiliu įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo žmogus. Dabar automobilis yra stovėjimo aikštelėje. Automobilis nepataisomai sugadintas, likusi metalo laužo krūva. Už 3000 Eur pirko automobilį. Sūnus draudė automobilį. Jis vairavo ir remontavo automobilį, pirko reikiamas dalis, tvarkė ir draudimus. Prašo priteisti iš A. S. 3000 eurų už nepataisomai sugadintą automobilį.

Liudytojas T. J. parodė, kad A. S. yra jo draugas. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 10.00 val., jis susitiko su T. F.. Tą dieną buvo T. gimtadienis. Jis su T. F. buvo parkelyje prie bažnyčios. Ten išgėrė per pusę vieną litrą Tauro alaus. Kuprinėje dar turėjo alaus. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo A. S. su D. U.. T. F. sakė, kad seniai buvo prie Meižio prūdo ir norėtų nuvažiuoti. Jie paprašė A. kad nuvežtų prie Meižio prūdo. A. sutiko važiuoti prie prūdo, tik pasakė, kad kuro neturi, jei užpiltų nuvažiuotume. T. nupirko degalų. Degalinėje sustojo ir kurą pylėsi. Jis su T. F. sėdėjo gale. Saugos diržų nebuvo užsisegę. Priekyje sėdintys A. S. ir D. U. buvo prisisegę saugos diržais. Nematė kad S. išgėręs. Važiuojant Dacijonų kaimo ribose, jis naršė telefone ir realiai nieko nematė, nes buvo pasilenkęs prie telefono. Pajuto, kad automobilis slysta. Automobilis čiuožė ir vertėsi. Toliau nieko neprisimena. Greitis didelis nebuvo. Ten posūkiai, greitis galėjo būti 40 km/h, ten fiziškai greičiau neįmanoma pavažiuoti. Jis buvo šoke, neatsimena kaip iš mašinos išlipo, susitrenkė galvą, sprandas sutrenktas buvo. Jį nuvežė į ligoninę. Jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl neapdairumo. Automobilis, kurį vairavo A. S., priklausė kitam draugui V.. V. kieme laikė automobilį. Nurodo, kad žinojo, kad S. neturi vairuotojo pažymėjimo ir kad automobilis, kuriuo važiavo, priklauso kitam asmeniui. S. pretenzijų neturi.

Liudytojas D. U. parodė, kad rugsėjo 10 d., apie 10 val., jis susitiko su A. S. ir nutarė automobiliu pasivažinėjo po miestą. Ryte buvo išgėręs keletą gurkšnių alaus. Suprato, kad A. taip pat yra išgėręs. Sakė jam, kad nevažiuotų automobiliu. Žinojo, kad A. neturi vairuotojo pažymėjimo. Pasivažinėję po miestą, nuvažiavo prie katalikų bažnyčios ir ten aikštelėje susitiko su T. J. ir T. F.. T. J. pasakė, kad šiandiena yra T. F. gimtadienis. T. F. pasiūlė nuvažiuoti prie Meižio tvenkinio. Jie sutiko. Pakeliui užsuko į degalinę, kur užsipylė kuro, už kurį sumokėjo T. F.. Iš degalinės važiavo prie Meižio tvenkinio. Automobilį visą laiką vairavo A. S., jis sėdėjo šalia, keleivio pusėje. Abu buvome užsisegę saugos diržais. Gale sėdėjo T. F. ir T. J.. Jie nebuvo prisisegę saugos diržais. Automobilis važiavo 40-50 km/h greičiu. Vairuotoją užkalbino kažkuris iš galo ir A. pasuko galvą į galą, tuo metu automobilis įvažiavo į griovį. Automobilis vertėsi du ar tris kartus. A. atsigavo pirmas ir pirmas išlipo iš automobilio. Automobilis liko apvirtęs ant dešinio šono. Žmonės padėjo atversti automobilį. Kai atvertė automobilį, tada jis išlipo. T. F. gulėjo po automobiliu. Jis pats nematė, bet kažkas pasakė, kad vienas guli po automobiliu. Kitas T. automobilyje buvo. Vienas automobilio langas buvo atidarytas, nes T. F. rūkė. Jis sėdėjo prie atidaryto lango, langas iškrito per avariją. T. J. pats išlipo iš automobilio. Į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, po to greitoji ir gaisrininkai. Prie automobilio šono pamatė gulintį T. F.. Jis gulėjo ant nugaros, dar kvėpavo. Kažkas iš pašalinių asmenų iškvietė pagalbą. Kai atvyko greitoji pagalba, T. F. jau buvo miręs. Greitoji į ligoninę išsivežė T. J.. Jis pats jokių sužalojimų nepatyrė ir šio eismo įvykio metu nenukentėjo. A. S. taip pat jokių sužalojimų nepatyrė. Mano, kad T. F. iškrito per durelių atidarytą langą, nes jį buvo atsidaręs ir rūkė. Jokių pretenzijų A. S. neturi.

Iš 2022-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-09-10 apie 12.34 val. Tauragės r., Dacijonų k. kelkraštyje rastas automobilis VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) bei prie automobilio ant žemės rastas gulintis T. F. lavonas. Nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo A. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotes 7510, Nr. ARKB-0138, pirmu pūtimu (12.44 val.) nustatytas 1.28 prom. girtumas, antru pūtimu (13.00 val.) nustatytas 1.53 promilių girtumas. (I t. b. l. 1-4).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti kelyje Nr.4505, Tauragės m. Sakalinės k., 2 km. Dacijonų k., Paplentės g. ribose. Įvykio vietoje leistinas greitis 50 km/val. Besibaigiant kelio posūkiui, kelio dešinėje (žiūrint nuo Tauragės m. pusės) kelkraštyje ir griovyje matoma ištisinė, vieno rato vėžė, kurios ilgis 16,37 m. Vėžės plotis 15 cm. Griovyje ir aplink automobilio priekį pribirę automobilio detalių šukių. Kelio dešinėje, ant keliuko į vienkiemio sodybą, stovi automobilis WV Passat v/n (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas Tauragės m. link. Prie automobilio dešinio šono, ant keliuko dangos guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant kairio šono. Automobilio ir lavono padėtys keistos po eismo įvykio. (I t. b. l. 11-20).

Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas žuvusysis T. F.. Lavonas guli ant kairio šono. Lavono galva, nugara sužalota. Lavono rankų viršutinės plaštakų dalys sužalotos. Lavono džemperio dešinėje kišenėje rastas cigarečių pakelis LD. Kelnių kairėje kišenėje rasti raktai 6 vnt ir raktų pakabukas. Šalia lavono rankų rastas juodas žiebtuvėlis. Cigarečių pakelis LD, raktai su pakabuku ir žiebtuvėlis supakuoti į paketą Nr.493665. ( I b. l. 21-30) Minėti paimti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti V. G.. (I b. l. 31-32).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis apgadintas. Ant priekinės keleivio sėdynės padėta pilkos spalvos kuprinė, kuri tuščia. Šalia jos padėtas medžiaginis maišelis, kurio viduje sudėtos trys plastikinės talpos (Utenos auksinis alus, Utenos pilsner alus, Švyturio tradicinis alus), juodos spalvos piniginė (joje yra 8 vnt nuolaidų kortelės; 1 vnt. Swedbank kortelė priklausanti T. F., asmens tapatybės kortelė Nr.15858012, priklausanti T. F., piniginėje rasti 50 nominalo banknotai - 9 vnt., 20 nominalo banknotas - 1 vnt., ir 92 euro centai); įmautė su mokėjimo kvitais - 2 vnt. ir elektros knygele. Medžiaginis maišelis su trimis plastikinėmis talpomis, pinigine ir įmaute sudėti į paketą Nr.472991. Priekinėje panelėje daiktadėžėje rasti įmautėje sudėti automobilio dokumentai: registracijos liudijimas Nr.I 792229; nebegaliojantis draudimas; tech. apžiūros rezultatų ataskaita Nr.500-0328304. Visi šie dokumentai paimti ir supakuoti į paketą Nr.249121. Priekiniai saugos diržai (vairuotojo ir keleivio) ištraukti ir užstrigę. Priekyje suveikusi šoninė vairuotojo saugos pagalvė esanti sėdynės šone, taip pat suveikusi viršutinė oro pagalvė esanti virš durelių stoge. Priekinės keleivio saugos pagalvės nesuveikusios. Ant galinės automobilio sėdynės rastas telefonas SAMSUNG, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr.493664. Gale rasta suveikusi kairės pusės galinė keleivio saugos pagalvė esanti virš durų stoge. Galinėje salono dalyje dešinėje nesuveikusios saugos pagalvės. Gale esantys keleivių saugos diržai yra įprastinėje padėtyje, neužstrigę, funkcionuoja gerai. Bagažinėje rastas dviratis bei daug tuščių plastikinių talpų nuo alkoholinių gėrimų (alaus). Apžiūrėjus galines dešinės pusės keleivio dureles, rastas sugadintas stiklas, žemiau stiklo, durelių išorėje yra įdubimas į vidinę durelių pusę. Įdubime rastos dėmės panašios į kraują, nuo jų paimta DNR nuoplova, kuri supakuota į paketą Nr.0433. (I t. b. l. 33-52 ) Medžiaginis maišelis bei buvę daiktai, ir mobilaus ryšio telefonas grąžinti V. G.. ( I t. b.l. 53-54) Paketas Nr. 0433( DNR nuoplova) pagal kvitą Nr. 068783 saugomas Tauragės AVPK. ( I t. b.l. 57) Paketas Nr.249121, kuriame registracijos liudijimas Nr.I 792229, nebegaliojantis draudimas, tech. apžiūros rezultatų ataskaita Nr.500-0328304 pagal kvitą Nr. 068832 saugomas Tauragės AVPK. ( I t. b.l. 60).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo(paėmimo) akto matyti, kad automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragė. ( I t. b.l. 61).

Iš specialisto išvados Nr. M 144/2022(10) nustatyta, kad T. F. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo (suspaudimo), lydimo daugybinių dešinės pusės šonkaulių lūžimų, skeveldrinių apatinio žandikaulio, momenkaulių, pakauškaulio, kaktikaulio, smilkinkaulių, kaukolės pamato kaulų lūžimų, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimo, galvos smegenų dešinio pusrutulio momentinės skilties suardymo, kraujosruvų smegenų dešinio pusrutulio smilkininėje skiltyje, kamiene. T. F. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,54 prom. etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. (I t. b. l. 162-164 ).

Pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, kadangi jis 2022-09-10 apie 12 val. 29 min., Tauragės r. sav., Tauragės sen., Dacijonų k., Paplentės gatvėje, prie namo Nr. 5, būdamas neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,28 promilės etilo alkoholio), ) bei neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. M., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio vertėsi, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gale sėdėjęs T. F., bei eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusiajai L. M. padaryta 3000 Eur turtinė žala. Tokiai veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos BK 281 st. 6 d.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimo, kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo kilo labai skaudžios pasekmės – jo sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus. Tiriamo įvykio metu A. S. pažeidė du KET punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu suvaldyti automobilį, priešingai, jį netgi vairavo neblaivus (nustatytas 1,28 promilės girtumas), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (nebuvo įgijęs), t. y. vairavo suvokdamas, kad tokios būklės vairuoti automobilio jis negali, o jį vairuodamas kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydamas to ir galinčių kilti pasekmių, jis pats pasirinko savo elgesio variantą, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą, bendravimą su nukentėjusiais ir atsiprašymą. Tačiau A. S. skiriant bausmę negalima neatsižvelgti į tai, kad A. S., vairuojamo automobilio keleiviai taip pat buvo neblaivūs, šiuo atveju patys rizikavo savo sveikata ir gyvybe važiuodami automobiliu, kurį neblaivus vairavo A. S.. Automobilio galinėse sėdynėje sėdėję T. F. ir T. J. nesegėjo saugos diržų, ko pasekoje eismo įvykio metu, verčiantis automobiliui, T. F. iškrito iš automobilio ir buvo mirtinai sužalotas. Kaltinamasis A. S., niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 3 kartus, paskutinį kartą už vairavimą neblaiviam stovyje, 2021-02-02 nuteistas pagal Lietuvos BK 281¹ str. 1 d. 2000 Eur (40 MGL) bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., konfiskuotas automobilis „Audi A3“,v/n (duomenys neskelbtini) bauda nesumokėta (t.2, b.l.17-27), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka daug kartų už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Duomenų apie baudų sumokėjimą nėra.(2 t., b. l. 6-16). Tai rodo, kad kaltinamajam skiriamos baudos jokio poveikio nedaro ir nesulaiko jo nuo naujų KET pažeidimų, todėl, įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad jo padarytas nusikaltimas nėra tik atsitiktinio pobūdžio, o yra dėsninga jo ankstesnio elgesio, pasekmė.

49 Teismas, skirdamas A. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 1–2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 281 str. 6 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų (bausmės vidurkis yra šešeri metai šeši mėnesiai), todėl jam ir skiriama ši bausmės rūšis, aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas nenustatyta. T

Taikyti BK 75 str. nuostatų taip pat nėra sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmę, nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2021-02-02 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 2000 Eur ( 40 MGL) bauda.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tuo laikotarpiu, kai jam už padarytą nuskalstamą veiką buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 2 metams naudotis (įgyti) teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones ir jam žinant apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius A. S. BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad A. S. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. S. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas mano, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – penkerių metų laikotarpiui uždrausti įgyti teisę vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „WV Passat“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamojo draugo V. M. mamai L. M., kuris neturėjo automobilio savininkės leidimo jį vairuoti, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą. Esant tokioms aplinkybėms iš A. S. išieškotina automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 000 Eur.

Dėl civilinių ieškinių

Iš draudimo liudijimo nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo A. S. vairuojama transporto priemonė „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 65 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija) patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudiko atsakomybės ribos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nukentėjusioji V. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ jos patirtą 2707,00 turtinę ir 35 000,00 neturtinę žalą. Iš civilinio atsakovo ir kaltinamojo A. S. prašė priteisti 400 eurų už advokato paslaugas ruošiant civilinį ieškinį.(1 t., b. l. 86-89).

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į civilinės ieškovės ieškinį ir nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad iki ieškinio gavimo civilinei ieškovei V. G. atlygino 11 000,00 Eur neturtinės žalos ir 2339,00 Eur turtinės žalos. Civilinis atsakovas nurodė, kad draudiko paskaičiuota 11 000.00 suma atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1k-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Rekomendacijose nurodoma (6p.), kad mirties atveju vieno nukentėjusiojo trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 Eur.). Taip pat atsižvelgtina į CK 6.250 str. 2 d, nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, ; 4 )jei padaryta turtinė žalą, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (2017-04-04 LAT nutartis 2K-94-696-2017), susiformavusią teismų praktiką, taip pat į pripažintų nukentėjusiais asmenų kiekį, jų santykio su nukentėjusiuoju, kurie dėl pažeidimo patyrė neturtinę žalą ir kitus aspektus.

Civilinė ieškovė V. G. teisme patvirtino, jog turtinę žalą draudimas jai atlygino pilnai, tačiau neturtinę žalą atlygino tik iš dalies. V. G. nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimui draudimo išmokėta suma yra per maža, nes išgyvenimai labai sunkūs. Su broliu buvo labai artimi, abu artimai bendravo, abu rūpinosi mamos priežiūra ir slaugymu, todėl žuvus broliui, jai vienai teko rūpintis mamos priežiūra ir slauga iki mamos mirties 2023-01-03. Nurodo, jog su tėvu nebendrauja, jis paliko šeima 2009 m., todėl žuvus broliui ir mirus mamai, ji paliko viena. Po mamos mirties jai labai pašlijo sveikata, teko kreiptis į gydytojus, dėl stiprių migreninių galvos skausmų gydėsi į ligoninėje. Šiuo metu taip pat gydosi, turi nedarbingumo pažymėjimą. Nurodė, kad turi savo šeimą ir 11 metų gyvena savo šeimoje. Nukentėjusioji prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš draudimo bendrovės dar 20 000, 00 Eur.

Atsakovas A. S. sutiko su V. G. civiliniu ieškiniu dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą. Žala CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nenurodytiems asmenims atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012). CK 6.284 straipsnyje nenurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (seserims, broliams, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais.

Šioje byloje nustatyta, kad V. G. yra žuvusiojo T. F. sesuo. Žuvusysis buvo vienintelis jos brolis. Nukentėjusiosis V. G. parodymais nustatyta, kad ją su žuvusiuoju siejo artimi šeimos ryšiai. Susirgus nukentėjusiosios ir žuvusiojo mamai nepagydoma liga, abu ja rūpinosi. Brolis labai padėdavo nukentėjusioji slaugyti mamą, nes jis gyveno pas mamą, remdavo ją finansiškai. Eismo įvykio metu žuvus T. F. po keturių mėnesių mirė ir nukentėjusiosios mama. Nukentėjusioji liko be artimųjų, viena turėjo palaidoti mamą. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiąją ir žuvusįjį siejo neturtinės žalos atlyginimui būtinas emocinis ir dvasinis artumas kad tarp mirusiojo ir nukentėjusiosios buvo artimi šeimos ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Nukentėjusioji V. G., netekusi brolio patyrė dvasinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus. Netikėta artimo žmogaus mirtis jai sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, emocinę depresiją. Tai neigiamai paveikė jos gyvenimą, bei sveikatos būklę. Nors nukentėjusioji teigia, kad po brolio, vėliau po mamos mirties, jai pablogėjo sveikata, ji kreipėsi į gydytojus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Tačiau neabejotina, jog yra pagrindas teigti, kad G. G. buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausia įstatymų saugomų vertybių, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus, tačiau jis vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti ir būdamas neblaivus, pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį nustatyta, kad jis niekur ne dirba, savo vardu neturi registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 31-32). Be to, teismas nustatė, kad žuvusysis T. F., važiuodamas kaip keleivis kaltinamojo A. S. vairuojamame automobilyje sėdėjo galinėje sėdynėje dešinėje pusėje, tačiau nesegėjo saugos diržo, taip savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Vertinant nukentėjusiajai V. G. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas vertina tą aplinkybę, kad teismų praktikoje neturtinė žala žuvus broliams, ar seserims priteisiama tik išimtinais atvejais, esant itin artimam bendravimui, esant itin glaudiems tarpusavio ryšiams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apart nukentėjusiosios teiginių apie jos itin glaudų ryšį su broliu, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina. Nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad po brolio mirties, po kelių mėnesių mirus ir jos mamai V. F. patyrė dvasinius išgyvenimus, tai turėjo įtakos ir jos sveikatos būklei, dėl ko jai teko kreiptis į gydymo įstaigas ir gydytis nepatvirtina jokie medicininiai dokumentai, nes nukentėjusioji tokių dokumentų nepateikė. Be to pažymėtina, kad nukentėjusioji dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi jau po 2023-01-03, tai yra po mamos mirties. Teismas, spręsdamas dėl V. G. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad ji brolio neteko būdama suaugusi, darbingo amžiaus. Nepaisant to teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl brolio mirties patyrė turtinę žalą, kurios dydį teismas nustato atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Teismas pripažįsta, kad žuvus broliui nukentėjusioji neteko artimų ryšių, bendravimo, tačiau dėl jos patirtų itin sunkių išgyvenimų, kurie būtų sukėlę sveikatos sutrikimus, jokių įrodymų į bylą nepateikta. Nustatant išmokėtinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu iš kaltais pripažintų asmenų žuvusiojo artimiesiems (seserims) priteistų neturtinių žalų dydžiai vienam asmeniui yra nuo 3000 Eur iki 13 231 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose 2K-500-697/2015, 2K-210-303/2017).

Iš draudimo pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai neturtinė žala dėl brolio žūties išmokėta 11 000.0 Eur, pagal rekomendacijas maksimali išmoka 30 MMA, todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žalos suma mažintina iki jai išmokėtos 11 000,00. Kuri teismo vertinimu yra pakankama satisfakcija atlyginti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kadangi nurodyto dydžio žala nukentėjusiajai jau yra atlyginta, todėl likusioje dalyje nukentėjusios civilinis ieškinys dėl 20 000.00 Eur neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusioji V. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo A. S. 400 Eur turtinę žalą. Pateiktas kvitas Nr. 1122197 patvirtina, kad nukentėjusioji advokatės Stanislavos Jorudienės kontorai už procesinių dokumentų surašymą sumokėjo 400 Eur (1 t., b. l. 98). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo A. S..

Civilinė ieškovė L. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo A. S. 3000 Eurų turtinės žalos atlyginimui už jai priklausančio automobilio apgadinimą (t. 1, b.l.131). Kaltinamasis A. S. sutinka su civilinio ieškovo L. M. civiliniu ieškinu. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Kaltinamasis, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vaituoti transpoto priemones, be automobilio savininkės leidimo paėmė automobilį ir juo važinėjo, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus ir nepataisomai sugadino automobilį. Iš civilinio atsakovo A. S. L. M. priteistini 3000 Eurų žalos atlyginimui .

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „VW Passat“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio dokumentai : registracijos liudijimas I 792229, techninės apžiūros talonas Nr. 500-0328304, negaliojančią draudimo liudijimo sutartis, saugomus Tauragės AVPK pagal 2022-12-01 kvitą Nr. 068832 konfiskuotini ir sunaikintini.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas tyrimo objektas - vokas Nr. 0433 (DNR nuoplova), saugomas Tauragės AVPK pagal 2022-10-17 kvitą Nr. 068783, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303- 307 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2021-02-02 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 2000 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metams po bausmės atlikimo, naudotis specialia teise – teise vairuoti (įgyti) visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuotino turto- automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)- vertę atitinkančią pinigų sumą - 3000 Eurų išieškojimą valstybės nuosavybėn.

Nukentėjusiosios V. G. ieškinį dėl likusios neturtinės žalos dalies priteisimo, atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. S. V. G. 400 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš A. S. L. M. 3000 Eurų turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Automobilį VW Passat, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB Jomamotors, adresu Paberžių g. 7, Tauragėje ir automobilio dokumentus : registracijos liudijimą I 792229, techninės apžiūros taloną Nr. 500-0328304, negaliojančią draudimo liudijimo sutartį, saugomus Tauragės AVPK pagal 2022-12-01 kvitą Nr. 068832 konfiskuoti ir sunaikinti.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtą tyrimo objektą -voką Nr. 0433 (DNR nuoplova), saugomą Tauragės AVPK pagal 2022-10-17 kvitą Nr. 068783, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.