Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu jos atstovė Judita Vadeikienė nurodė, jog su skundu ir patikslintu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Inspekcija nesutinka su pateiktu patikslintu skundu, nes jis paremtas tik subjektyvia pareiškėjų nuomone, darant rašytiniais įrodymais nepagrįstas išvadas, neteikiant įrodymų kaip Inspekcijos priimtas ginčijamas Aktas pažeidžia menamas pareiškėjų teises ar įstatymo saugomus jų interesus. Aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nenustato privalomas elgesio taisykles ar jų teises, kurios tokiu Aktu yra pažeidžiamos. Pareiškėjai patikslintame skunde savo reikalavimus kildina iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, tačiau nenurodo jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios pažeidžiamos, ir kaip įstatymo saugomi interesai būtų apginti reikalavimo patenkinimo atveju. Skundas motyvuojamas D. A. A. vykdytos statybos nukrypimu nuo projektinės statinio dokumentacijos ir Neringos savivaldybės administracijos 2006-04-19 išduoto statybos leidimo Nr. 11 (toliau – Leidimas), tačiau statybos darbų gretinimas atliktas nevertinant statinio projekto, kuris apibrėžia statybos darbų mastą, turinio ir kitų reikšmingų duomenų. Be to, Pareiškėjų teisių pažeidimai siejami su statybos procesu visiškai neanalizuojant statybos užbaigimo tvarkos, t. y. to proceso, kurio metu priimtas ginčijamas Aktas, ir neargumentuojant, kokius reikalavimus pažeidė statybos užbaigimo komisija išdavusi Aktą, o ne statytoja D. A. A. vykdydama statybos darbus. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjų keliamas ginčas susijęs su pastato statybos užbaigimo procedūra, kuri reglamentuojama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnyje bei jį detalizuojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas). Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktą pasirašo komisija (Reglamento 74 punktas), kuri sudaroma iš subjektų, kurių įgalioti atstovai pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją dalyvaus statybos užbaigimo procedūrose. Nuolat veikiančią komisiją turi sudaryti tiek įvairių sričių subjektų, kad ji galėtų nuodugniai atlikti visas būtinas bet kurios statybos užbaigimo procedūras (Reglamento 58 punktas). Vadovaujantis Reglamento 10.2 punktu, statybos užbaigimo aktas – Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Vykdydami statybos užbaigimo procedūrą, Komisijos nariai, gavę iš statytojo Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai (Reglamento 68 p.). Jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Aktas pasirašomas komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai (Reglamento 79 p.). Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami Reglamento 79.1 – 79.4 punktuose aprašyti atvejai. Tarp šių atvejų priskirtini nukrypimai: pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m., išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (Reglamento 79.3 p.); kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento (Reglamento 79.4 p.). Atvejai, kada pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius, nereikia naujo statybą leidžiančio dokumento numatyti Reglamento 48 punkte. Remiantis minėtomis statybos užbaigimo procedūrą reglamentuojančiomis nuostatomis darytina išvada, kad statybos užbaigimo aktas išduodamas esant dviem tarpusavyje susijusioms sąlygoms, t. y. kai statytojas turi statybos leidimą arba jį atitinkantį dokumentą ir yra atlikęs statybos darbus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių, lemiančių statinio atitiktį statinio esminiams statinių reikalavimams. Tai reiškia, kad statinio projekte numatytų, statybos leidime fiksuotų ir realiai atliktų statinio statybos darbų apimtis, pobūdis, tikslinė paskirtis paprastai turi būti identiška, išskyrus galimai objektyviai nenumatytai atsiradusias aplinkybes statinio statybos procese (Reglamento 79.1 – 79.4 p.), kurios leidžia statybos užbaigimo komisijai išduoti statybos užbaigimo aktą ir su neesminiais nukrypimais pastatytam statiniui. Pasisakant dėl pareiškėjų teiginių, kad Pastato priestatas – verandos stogas dengtas plastiko danga, o ne čerpėmis, pažymi, kad stogo dangos medžiaga nevisada priskirtina prie esminių statinio projekto sprendinių, darančių įtakos statinio esminiams reikalavimams. Šiuo atveju, pareiškėjų nurodomi trūkumai, susiję su plastikiniu verandos stogeliu, kuris įvardijamas neatitikimu techninio projekto sprendiniams, buvo patikrinti pagal kompetenciją Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Kompetentinga institucija primojo patikrinimo metu dėl to, kad plastikinis stogelis verandoje neatitinka techninio projekto sprendinių 2017-02-01 atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą. Pirmojo tikrinimo metu buvo ir kitų nustatytų trūkumų, kuriuos pašalino trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. Komisija Akto išdavimui pritarė tik po to, kai nustatyti trūkumai buvo ištaisyti. Pats Akto išdavimas rodo, kad komisija esminių pastatytos verandos neatitikčių statinio projektui, nenustatė ir tuo metu pagrįstai buvo įsitikinusi, kad Aktas gali būti išduotas. Taip pat nesutinkama su tuo, kad komisija išduodama Aktą prisidėjo prie pastato rūsio gruntinio vandens linijos nuvedimo į šulinį drenažo linijos sunaikinimo, nes byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta atstatant verandą. Priešingu atveju keltinas ne Akto, o paties Leidimo, kuriuo buvo leista atlikti verandos atstatymo darbus, teisėtumo klausimas. Pareiškėjai nenurodo, kokio statinio projekto sprendinio pažeidimo įtakoje galėjo atsirasti šie padariniai, ir kokias procedūras statybos užbaigimo komisija šiuo atveju pažeidė. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad komisijos kompetencija neprivalėjo apimti statytojo veiksmų vykdant statybos darbus vertinimo, nes komisijos vertinimo objektu turi būti įsitikinimas, kad baigtas statyti statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius. Atkreipia dėmesį, kad nurodytu atveju reikalavimai turėtų būti reiškiami ne visos komisijos, o vieno jos nario – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atžvilgiu. Pareiškėjai įrodinėja, kad plastiko stogo dangos įrengimu ir pastato rūsio gruntinio vandens linijos nuvedimo į šulinį drenažo linijos sunaikinimu buvo padaryta žala pastato vertingosioms savybėms. Vadovaujantis komisijos narių kompetenciją nustatančio Reglamento 9 priedo 6 punktu, kultūros paveldo statinių, statinių kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimus tikrina būtent Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Šios institucijos atstovas pasirašė Aktą. Tokiu būdu buvo patvirtinta rekonstruoto pastato atitiktis esminiams statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimams. Nesutikdami su tuo, pareiškėjai turėtų ginčyti šios institucijos sprendimą. Taip pat nesutinka su tuo, kad D. A. A. atlikus verandos atstatymo darbus neleistinai pasikeitė pastato patalpų plotai. Nagrinėjamu atveju Aktas buvo surašytas vertinant tik statinio projekte numatytų statybos darbų apimtį. Palyginus statinio projekte numatytus verandos ilgio, pločio, bendro ploto parametrus su matininkės O. K. parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuota padėtimi, matyti, kad veranda pastatyta su nežymiais nukrypimais, kurių statybos užbaigimo komisija nelaikė esminiais, ir kurie neviršija Reglamento 79 punkte leistinų nukrypimų, todėl pagrįstai ir teisėtai išdavė Aktą. Svarbu pažymėti tai, kad A. L. atstovo advokato Sauliau Avižos Inspekcijai pateiktas 2018-07-10 skundas Nr. B/06-4462 (2018-07-11 užregistruotas reg. Nr. 3D-1954) dėl galimai neteisėtai atliktų nuotekų kaupimo rezervuaro (duomenys neskelbtini) statybos darbų, buvo išnagrinėtas 2018-11-12 pateikiant atsakymą Nr. 2D-16105 (toliau – 2018-11-12 atsakymas). Inspekcijos 2018-11-12 atsakyme nurodyta, kad šio skundo tyrimo metu nustatyta, jog II grupės nesudėtingasis statinys, nuotekų kaupimo rezervuaras, kurio talpa apie 3 m³ A. L. įgalioto asmens M. R. teigimu pastatytas 2017 m., vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 – 2017-11-29) nuostatomis nuotekų kaupimo rezervuaras nebuvo priskiriamas prie nesudėtingųjų statinių. Nuotekų kaupimo rezervuarai, kurių našumas ne didesnis kaip 5 m³/per parą, priskirtini II grupės nesudėtingiesiems statiniams nuo 2018-01-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-11-29 įsakymui Nr. D1-962, kuriuo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, papildant 3 lentelę 3.14 papunkčiu. Sprendžiant statybos teisėtumo klausimą, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios momentu, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytu momentu. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą. Inspekcija, vadovaudamasi Reglamento 3 priedo 1.5 punktu, nustatė, kad statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtą nuotekų kaupimo rezervuarą statybą leidžiantis dokumentas privalomas nuo 2018-01-01. Pareiškėjai A. L. atsakyta, kad skunde nurodytiems nuotekų kaupimo rezervuaro (duomenys neskelbtini) įrengimo darbams, A. L. įgalioto asmens, dalyvavusio 2018-08-22 patikrinime, M. R., teigimu atliktiems 2017 m., statybą leidžiantis dokumentas buvo neprivalomas, tad nesant pagrindo nesiimta priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Inspekcija apie valstybinėje žemėje įrengtą nuotekų rezervuarą 2018-11-12 raštu Nr. 2D-16120 informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), paprašydama pagal kompetenciją atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus informuoti Inspekciją. NŽT atsakė Inspekcijai, kad klausimą dėl pažeidimo pašalinimo spręs su žemės sklypo naudotoja D. A. A. Akcentuoja, kad atsakymas dėl pareiškėjų patikslintame skunde nurodyto D. A. A. įrengto rezervuaro valstybei priklausančioje žemėje pateiktas 2018-11-12 rašte Nr. 2D-16105, kurio A. L. neskundė. Nors patikslintame skunde bandoma įtikinti, kad nuotekų kaupimo rezervuaras įrengtas pažeidžiant projekte suplanuotus sprendinius ir dėl to negalėjo būti išduotas Aktas, tačiau nurodo, jog tas nuotekų kaupimo rezervuaras, kuris buvo numatytas minimame projekte, D. A. A. apskritai nebuvo įrengtas, o patikslintame skunde minimas kitas rezervuaras dėl kurio, kaip minėta, atlikus tyrimą buvo pateiktas atsakymas bei informuota NŽT. Patikslintame skunde minimas nuotekų kaupimo rezervuaras nesusijęs su patikrinimu išduodant Aktą, todėl nėra pagrindo sutikti, kad šiuo pagrindu Aktas galėjo būti išduotas neteisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. A. ir jos atstovė advokatė Vida Šeikienė atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu ir patikslintu skundu nesutinka. Teigia, jog tarp jos ir pareiškėjų yra konfliktiniai santykiai, įvairūs ginčai ne kartą buvo ir yra nagrinėjami teismuose. Paaiškina, jog ginčo pastate yra du atskiri įėjimai ir ji naudojasi įėjimu iš šiaurinės namo dalies, pareiškėjai – iš fasadinės namo dalies. Būtent prie jai priklausančios namo dalies esančios verandos pagal 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą buvo atlikti jos atstatymo darbai. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog verandos statybos užbaigimo aktas, kuriame konstatuota, kad jame nurodytas statinys (veranda) atitinka esminius projektinius statinio rodiklius, pareiškėjams nustato privalomas taisykles ar jų teisės tokiu aktu yra pažeidžiamos. Nors skundo reikalavimas kildinamas iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą (t. y. gyvenamąjį namą), pareiškėjai nenurodė kaip ginčijamu aktu galimai yra pažeistos jų subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai, o taip pat nenurodė jų teises apsaugančių imperatyvaus pobūdžio reikalavimų, kurios esą buvo pažeistos vykdant verandos statybą bei atliekant statybos užbaigimo procedūrą. Pareiškėjų teisės niekaip nėra įtakojamos, o tuo labiau pažeidžiamos. Nors gyvenamasis namas pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui priklauso bendrosios nuosavybės teise, tačiau pareiškėjų ir D. A. A. naudojamos šio gyvenamojo namo dalys yra suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai, jos yra atskirtos viena nuo kitos (tame tarpe ir nuo D. A. A. naudojamos dalies – buto Nr. 2 ). Atstatyta veranda, kurios užbaigimo aktą ginčija pareiškėjai, kaip įėjimu į butą Nr. 2, naudojasi tik D. A. A. Vadovaujantis Reglamentu, verandos atstatymo užbaigimą patvirtino Komisija, į kurios sudėtį įėjo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atstovai. Komisija vizualiai apžiūrėjo ir pastabų dėl esminio nukrypimo nuo statinio projekto sprendinių, lemiančių statinio atitiktį statinio esminiams statinių reikalavimams, nepareiškė. Statinio projekte numatytų, statybos leidime fiksuotų ir realiai atliktų statinio statybos darbų apimtis, pobūdis, tikslinė paskirtis paprastai turi būti identiška, išskyrus galimai objektyviai nenumatytai atsiradusias aplinkybes statinio statybos procese (Reglamento 79.1–79.4 p.), kurios leidžia statybos užbaigimo komisijai išduoti statybos užbaigimo aktą ir su neesminiais nukrypimais pastatytam statiniui. Pareiškėjų argumentai dėl tariamo jų teisių pažeidimo yra subjektyvūs ir formalūs. Jie neparemti rašytiniais įrodymais. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nenaudojo plastiko verandos stogui ar kitoms jos dalims. Verandos stogas, langų rėmai ir durys yra mediniai. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) eksplotacinių savybių deklaracija. Pastato stogas yra čerpinis, o verandos stogas – taip pat. Jokiais oficialiais dokumentais (patikrinimo aktais, įspėjimais ar pan.) pareiškėjai nepagrindė teiginio, jog trečiasis asmuo nukrypo nuo verandos atstatymo projekto ir įrengė plastikinį stogą. D. A. A. statybą vykdė pagal parengtą projektą. 2017 m. rugpjūčio 30 d. statybos užbaigimo aktas, įregistruotas 2018-09-04, patvirtina statybos atlikimo nenukrypsant nuo projekto faktą. Statybos užbaigimą patvirtino komisija, į kurios sudėtį įėjo šių institucijų atstovai: Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento. Komisija vizualiai apžiūrėjo ir pastabų dėl esminio nukrypimo nuo statinio projekto sprendinių, tame tarpe dėl plastiko panaudojimo, nepareiškė. Verandos statyba buvo priimta kaip tinkama, Komisijai konstatavus, kad projektiniai statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius. Jei trečiasis asmuo būtų įrengęs plastikinį stogą ir taip pažeidęs projekto sprendinius bei pastato naudingąsias savybes, suprantama, kad statybos užbaigimo aktui Komisijos nariai nebūtų pritarę. Į vietą šį Komisija buvo atvykusi ne kartą, anksčiau jos nurodytus trūkumus, D. A. A. ištaisė. 2017-09-04 vykdant verandos statybos užbaigimo procedūrą, nežymių nukrypimų nuo projekto Komisija nelaikė esminiais ir pastabų dėl verandos atstatymo darbų neatitikimo projektui nepareiškė. Nagrinėjant bylą Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmuose, argumento dėl plastiko panaudojimo pareiškėjų atstovas nebenurodė, pripažindamas aplinkybę, kad plastikinė perdanga yra panaikinta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog D. A. A., vykdydama verandos atstatymo darbus, išardė pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį drenažo liniją, dėl ko rūsyje kaupiasi vanduo, niokodamas pastato vertingąsias savybes, o pareiškėjai negali naudotis apsemtomis patalpomis. Pirma, trečiasis asmuo verandos atstatymo darbų vykdymo metu ir vėliau nepažeidė gruntinio vandens drenažo linijos. Toks pažeidimas nebuvo nustatytas. Vandens atsiradimas rūsyje yra sena problema. Byloje esančio antstolės V. D. 2007 m. rugsėjo 26d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.004/07/F-181 turinys patvirtina, jog vandens gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje buvimo faktas užfiksuotas dar iki verandos statybos darbų pradėjimo. Pastaraisiais metais gruntiniai vandenys pradėjo semti rūsį ir žemės sklypą dėl dar vienos priežasties. 2014 m. vyko kelio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai, po šių darbų atlikimo žemės sklypas ir rūsys dažnai yra užliejamas vandeniu, kelininkai blogai prižiūri drenažo linijas, einančias palei kelią (duomenys neskelbtini). Todėl šie vamzdžiai užsikemša. Antra, reikšminga yra tai, kad pareiškėjai patys 2010 m. vykdė rekonstrukcijos darbus jiems priklausančiose šio gyvenamojo priklausančiose namo dalyse ir rūsyje, todėl jie patys galėjo pažeisti gruntinio drenažo liniją. Trečia, pareiškėjai nepateikė kompetentingų specialistų išvados, patvirtinančios gruntinio vandens drenažo linijos pažeidimo faktą, priežastį ir įrodymus, kad tai padarė D. A. A. Pareiškėjai taip pat nenurodė, dėl kokio projektinio sprendinio pažeidimo rūsyje galėjo atsirasti vanduo. Patalpų plotus apskaičiavo ne atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir ne D. A. A., o kvalifikuota matininkė. Šie matavimai buvo įregistruoti Registrų centre kaip tinkami. Plotai ir kiti rodikliai yra apskaičiuojami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis. Buto Nr. 2 bendras naudingas plotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) padidėjo 2018 metais atlikus matavimus tikslesniais prietaisais nei anksčiau ir tokia paklaida yra nedidelė. Statybos leidimas verandos atstatymui buvo išduotas 2006-04-19. Išduotame statybos leidime Nr. 11 buvo nurodytas tik verandos antžeminės dalies plotas –(duomenys neskelbtini) Pareiškėjai teigia, kad šis plotas atstačius verandą padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki(duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Toks nukrypimas yra nedidelis. Pagal 1993-03-25 pirkimo pardavimo sutartį (LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu) D. A. A. nupirko (duomenys neskelbtini) butą Nr. 2, esantį adresu(duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini). Taigi 2010 ir 2013 metais atlikus kadastrinius matavimus, butas sumažėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), lyginant su jos įgyto pagal pirkimo-pardavimo sutartį buto plotu. Verandos antžeminė dalis buvo atstatyta net mažesnė nei buvo iki jos dalies sugriuvimo ir nei nurodyta Projekte. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 88 punktą, atliekant matavimus yra leidžiama paklaida, nes dėl netikslaus matavimo ir sienų išlinkimo gali neatitikti vidaus ir išorės sienų matmenys. Rūsys po veranda buvo suprojektuotas Verandos atstatymo prie gyvenamojo namo techniniame projekte, kurį 2005 m. parengė (duomenys neskelbtini). Pagal jį, kaip jau minėta, D. A. A. buvo išduotas statybos leidimas. Rūsyje buvo įrengtos sanitarinės patalpos – vonia ir tualeto patalpa, nes tokios patalpos buvo būtinos D. A. A., kuri yra neįgali ir vieniša, vyresnė nei 80 metų moteris, o tokių patalpų bute Nr. 2 nebuvo (tik virtuvė ir 2 kambariai) . Tualetas anksčiau buvo lauke. Toks trečiojo suinteresuotojo asmens D. A. A. poreikių tenkinimas jos naudojamoje namo (verandos) dalyje niekaip nepažeidė pareiškėjų teisių ar jų teisėtų interesų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-10 priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl D. A. A. 2006-04-19 išduoto statybos leidimo šios verandos statybai (atstatymui) teisėtumo, konstatavo, kad atstatomos verandos negalima priskirti prie bendro naudojimo patalpų, nes ja naudojasi tik D. A. A. Aktas buvo surašytas vertinant statinio projekte numatytų statybos darbų apimtį. Palyginus statinio projekte numatytus verandos ilgio, pločio, bendro ploto parametrus su matininkės O. K. parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuota padėtimi, matyti, kad veranda pastatyta su nežymiais nukrypimais, kurių statybos užbaigimo komisija nelaikė esminiais, ir kurie neviršija Reglamento 79 punkte leistinų nukrypimų, todėl pagrįstai ir teisėtai išdavė Aktą. Be to, pareiškėjai nepagrindė, kuo yra pažeidžiamos jų teisės bei teisėti interesai dėl esamo nuotekų rezervuaro, esančio D. A. A. naudojamoje valstybinės žemės sklypo dalyje, prie jai priklausančių ūkinių pastatų. Šio rezervuaro įrengimo atitikimas keliamiems reikalavimams buvo patikrintas ir pripažintas tinkamu. Vietinės kanalizacijos išgriebimo rezervuaro ir lauko tualetų patikrinimą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos specialistai atliko pagal 2018-03-13 pareiškėjų skundą. Patikrinimo išvada tokia: Vietinės kanalizacijos buitinių nuotekų išgriebimo rezervuaras ir lauko tualetas atitinka LR Aplinkos ministro 2015m. sausio 9 d. įsakymu D1-18 patvirtinto Nuotekų kaupimo rezervuarų ir skeptikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo keliamus reikalavimus. Pareiškėjų skundus dėl nuotekų kaupimo rezervuaro taip pat tyrė Inspekcijos specialistai. A. L. atstovo advokato Sauliaus Avižos Inspekcijai pateiktas 2018-07-10 skundas Nr. B/06-4462 dėl galimai neteisėtai atliktų nuotekų kaupimo rezervuaro (duomenys neskelbtini), statybos darbų, buvo išnagrinėtas 2018-11-12 ir pareiškėjai pateiktas atsakymas Nr. 2D-16105 . Esamas nuotekų kaupimo rezervuaras buvo įrengtas ne 2017m., kaip Inspekcijai nurodė Pareiškėjos A. L. įgaliotas asmuo, o maždaug prieš 15 ar 20 metų. Šią aplinkybę D. A. A. nurodė 2018-12-07 NŽT atlikto patikrinimo metu. Kai buvo įrengtas šis rezervuaras, D. A. A. ir pareiškėjų naudojamo žemės sklypo dydis buvo žymiai didesnis ir sudarė (duomenys neskelbtini). Toks plotas buvo nurodytas 2005 m. Techninio projekto aiškinamajame rašte. Žemės sklypo dydis sumažėjo 2014 m., kai buvo patvirtintas naujas šio žemės sklypo planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui. Tada nuotekų kaupimo rezervuaras atsidūrė už išnuomoto valstybinės žemės sklypo ribos. Pareiškėjų teisės dėl šio rezervuaro įrengimo valstybinėje žemėje niekaip nėra pažeidžiamos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją patikrinusi pareiškėjų skundą surašė 2018-12-13 žemės naudojimo patikrinimo aktą, jame nurodydama, kad žemių sankasa yra už įregistruoto žemės sklypo ribos. Tačiau jokie įpareigojimai dėl šio rezervuaro po 2018-12-13 patikrinimo D. A. A. nebuvo pateikti. Tai kitas rezervuaras, nesusijęs su patikrinimu išduodant Aktą. Kaip jau minėta, nuo 2018 m. vyksta D. A. A. priklausančių ūkio paskirties pastatų projektavimo darbai. Pagal parengtą Pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos projektą yra numatyta nutiesti buitinių nuotekų tinklą į naudojamą žemės sklypą bei vietinių nuotekų kaupimo rezervuarą. Projektas buvo pateiktas visuomenei, viešojo svarstymo susirinkimas įvyko 2021-02-25. Tai patvirtina išrašas iš IS Infostatyba. Šiuo metu vyksta projekto derinimo veiksmai. Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų trečiasis asmuo nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl tariamo jų teisių pažeidimo yra jų subjektyvi nuomonė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime ir teismo posėdžių metu jo atstovai Laisvūnas Kavaliauskas ir Vygaudas Čekanauskas nurodė, jog prašo skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškina, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybė, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2017 m. rugsėjo 30 d. patvirtino statybos užbaigimo aktą, kuris buvo įregistruotas 2017 m. rugsėjo 4 d., konstatavus statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, kurių atlikimui 2006 m. balandžio 19 d. buvo išduotas statybos leidimas. Teigia, jog pirminio patikrinimo metu buvo nustatyti trūkumai, kurie vėliau buvo pašalinti ir buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Patvirtino, jog statybos užbaigimo aktas surašytas, esant neesminiams projektinių statinio bendrųjų rodiklių nukrypimams.