Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-561-543/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-02
Bylos Nr.
e1-561-543/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11019-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
K. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-561-543/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11019-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnį, 65 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė, šią bausmę atlikęs;

3. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, šią bausmę atlikęs;

4. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta 96 MGL (3 615,36 Eur) dydžio bauda, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. J. 2024 m. kovo 22 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – partnerę, su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, S. P., suduodamas jai du smūgius ranka į veido sritį ir du kartus įspirdamas į kairę šlaunį, tuo nukentėjusiajai S. P. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą padaręs poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke.

Kaltinamasis K. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2024 m. kovo 22 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, kur gyvena su sugyventine S. P. ir sūnumi K. J., namo virtuvėje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę S. P. dėl įvykusios žodinio konflikto, kadangi jis tą dieną grįžo neblaivus ir dėl šios priežasties kilo konfliktas su sugyventine. Konflikto metu labai supyko ant S. P. ir tyčia sudavė jai du smūgius ranka į veido sritį ir du kartus įspyrė į kairę šlaunį, savo veiksmais S. P. galėjo sukelti fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdyti jos sveikatą padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Smurto pas juos šeimoje nėra buvę, tai pirmas toks atvejis, jie tarpusavyje visada gerai sutardavo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kadangi jam su S. P. šiuo metu bendrauti negalima dėl paskirtos kardomosios priemonės, jos asmeniškai negalėjo atsiprašyti, bet tik atsiradus progai žada atsiprašyti. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė (2 t., b. l. 22 – 25, 56 – 59).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name, kartu su savo sugyventiniu K. J., su kuriuo gyvena 16 metų ir jų bendru sūnumi K. J., kuriam 14 metų. 2024 m. kovo 22 d. apie 17 val., ji virtuvėje gamino maistą ir tuo pat metu, įsijungusi garsiakalbį kalbėjo telefonu su savo motina L. P., o sugyventinis K. J. visą dieną nebuvo namuose ir apie 17 valandą, tiksliai laiko nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, matė per langą, kad grįžo namo su dar dviem vyrais, nes su jais tą dieną kartu dirbo kažkur išvykę. Sūnaus tuo metu namuose nebuvo. Jai gaminant, į virtuvę įėjo neblaivus sugyventinis K. J. ir kad jis neblaivus ji suprato iš jo elgesio. Tuo metu, kai jis įėjo į virtuvę, atsistojo šalia jos prie viryklės bei žiūrėjo į ją, S. P. dar paklausė, ar nori valgyti ir jis bežiūrėdamas, iš niekur nieko, nieko nesakęs sudavė jai du smūgius savo ranka, kuria nežino, jai į dešinę veido pusę, akį, po to spyrė jai savo koja į kairę šlaunį, įspyrė maždaug du kartus. Dėl išgąsčio ji gali tiksliai neprisiminti smūgių skaičiaus. Dėl smūgių į veidą ir spyrių ji jautė momentinį fizinį skausmą. Po spyrio K. J. paėmė nuo spintelės stalviršio peilį, su kuriuo ji prieš tai pjaustė maistą ir laikė jį savo rankoje, ar jai kažką sakė paėmęs peilį neprisimena, galimai nieko nesakė. Gali būti, kad jis tiesiog norėjo eiti su tuo peiliu link šaldytuvo. S. P. iš išgąsčio pastūmė K. J. ir jam peilis iškrito iš rankų. Jis nebuvo į ją to peilio atsukęs ir negrasino juo, tačiau, kadangi jis jai trenkė prieš tai ir įspyrė, ji buvo išsigandusi, todėl nežinodama ko iš jo gali tikėtis, ji išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Smurto pas juos namuose nėra niekada buvę, todėl ji labai išsigando dėl šio atvejo, nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, norėjo tik, kad atvažiuotų policija ir sudrausmintų K. J. arba išvežtų išsiblaivyti, tačiau nenorėjo tokių pasekmių, t. y. pradėto ikiteisminio tyrimo. Dar kartą parodo, kad jis jai su peiliu negrasino, ji tiesiog į šią situaciją per jautriai sureagavo ir rašydama pareiškimą buvo labai išsigandusi, todėl pasakė, jog grasino, nes norėjo nuo jo apsisaugoti, jog jį išvežtų iš namų išsiblaivyti, tuo metu jai viskas kitaip atrodė. Tie vyrai, kurie buvo lauke, nematė šio konflikto ir nieko negirdėjo. Ją policijos pareigūnai nuvežė medicininei apžiūrai į Lazdijų ligoninę, kur ji medikams papasakojo situaciją, jog ją mušė sugyventinis, ji sakė, kad įspyrė į koją ir kumščiais du kartus sudavė į veidą, skruosto sritį, tačiau ant kojos, šlaunies srities, kur spyrė – jokių kraujosruvų nebuvo. Medikai jai nustatė akies voko ir periokulinės srities sumušimus. Taip pat 2024 m. kovo 26 d. buvo nuvykusi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą Alytuje, sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kur buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, ekspertas apžiūrėjo ir koją, į kurią buvo spirta, bet ant jos nebuvo jokių sužalojimų ar kraujosruvų. Šiuos nustatytus sužalojimus jai padarė K. J. suduodamas smūgius savo dešine ranka į jos veido, t. y. dešinės akies sritį. Papildo, kad kartu su K. J. augina sūnų, kuris turi nerimo sutrikimų ir dėl jo turi daug problemų, abu turi dalyvauti jo gyvenime, rūpyboje. Kartais sūnui kyla labai baisūs ir dideli nerimo priepuoliai, dėl kurių jam buvo skirtas mokymasis nuotoliniu būdu, nes ėjimas į mokyklą jam sukelia dar didesnį nerimą. Kadangi sugyventinis yra tikrai geras tėvas, rūpestingas, nori, jog jis grįžtų namo, nes jai vienai sunku tvarkytis su sūnumi, sugyventinis labai padeda dėl vaiko. Dėl šio įvykio sūnus dar labiau pradėjo nerimauti, nes matė, kad buvo iškviesta policija, negali net mokytis, išvien klausinėja kada grįš tėtis. K. J. vienintelis išlaiko šeimą, kadangi ji negali eiti dirbti, nes jai reikia nuolat būti namuose, su vaiku, nes jis mokosi nuotoliu būdu, turi padėti ir pan. K. J. darbo vieta taip pat yra namuose, dėl tos pačios priežasties, kad visada būtų šalia vaiko. Dėl šio įvykio jie su K. J. nebendravo, nes jam skirta kardomoji priemonė su ja nebendrauti, tačiau ji jam neturi jokių pretenzijų, dėl smurto jam atleido, tai jam bus didelė pamoka ir žino, kad jis daugiau to nekartos ir nesmurtaus. Kaip ir minėjo, smurto pas juos namuose nėra buvę, tai pirmas atvejis (b. l. 96 – 99, I tomas). S. P. nurodė, kad jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime, tačiau ji atsisako jį reikšti. K. J. jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi ir ateityje neturės (1 t., b. l. 104 – 106).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, S. P. pareiškė, jog K. J. yra jos sugyventinis, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su K. J. gyvena 16 metų ir turi bendrą sūnų, kuriam 14 metų. 2024 m. kovo 22 d. apie 17 val., ji namuose gamino vakarienę ir kalbėjo telefonu su savo mama, kai tuo metu į virtuvę atėjo neblaivus sugyventinis. Sugyventinis nieko nesakęs iš karto sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį ir du kartus įspyrė į kairę koją. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą ir paklausė „už ką tu čia mane muši ir ką aš padariau?“, bet jis į tai nereagavo ir pasiėmęs nuo spintelės peilį sakė: „nori aš tau padarysiu?“ ir jį laikė nukreipęs priešais ją. Ji išsigandusi išmušė peilį iš jo rankų ir pabėgo į lauką. Jam būnant lauke ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė kas nutiko. Ji labai bijo savo sugyventinio K. J., nes jis išgėręs būna labai agresyvus, todėl prašo jį sulaikyti (1 t., b. l. 1 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. kovo 22 d. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju T. P. ir Lietuvos policijos mokyklos kursante A. M. ekipaže „A3045“, apie 17 val. 19 min. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras triukšmauja, mušasi, daužo daiktus. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo rasta pranešėja S. P., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis K. J. namuose išdaužė daiktus, smurtavo prieš ją suduodamas nenustatytą kiekį smūgių, pataikė į akį ir kitas kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat K. J. pasiėmęs virtuvinį peilį jai grasino, kad papjaus. Įvykio vietoje K. J. nebuvo. Jis buvo surastas adresu (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas (faktinis sulaikymo laikas 17 val. 45 min.). Atlikus K. J. asmens apžiūrą jis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio ,,A3045“ sulaikymo kamerą. Nuvykus atgal į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), K. J. buvo bandyta nustatyti girtumą alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“, kadangi jam buvo nustatyti girtumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. K. J. kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą sakydamas <...>. Kadangi tuo metu buvo praviros sulaikymo kameros metalinės grotos K. J. bandė išlipti iš sulaikymo kameros stumdamas A. S. ir kolegą T. P.. Prieš K. J. buvo panaudota fizinė jėga ir sulaikymo veiksmai, taip pat buvo duodami teisėti reikalavimai nesipriešinti, sudėti rankas už nugaros, nes jis yra sulaikytas. K. J. pasyviais judesiais, t. y. stangrindamas raumenis, muistydamasis bandė išvengti sulaikymo veiksmų ir ištrūkti. Kadangi K. J. nevykdė A. S. ir kolegos T. P. teisėtų reikalavimų, T. P. išsitraukęs elektros impulsinį prietaisą ,,Taser“ perspėjo K. J., kad jei nenustos priešintis jis panaudos ,,Tazerį“. K. J. vis dar besipriešinant, kolega T. P. panaudojo elektros impulsinį prietaisą ,,Tazer“ be užtaiso, pridėdamas jį prie K. J. nugaros. Tuomet K. J. buvo uždėti antrankiai ir jis buvo vėl uždarytas į sulaikymo kamerą. Visą laiką K. J. keikė A. S. ir kolegą T. P. necenzūriniais žodžiais bei rėkė. S. P. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0232, patikros sertifikato Nr. 2060702, buvo nustatytas 0,00 promilės (blaivi). S. P. minėjo, kad konflikto tarp jos ir K. J. niekas nematė, nes namuose buvo tik jie dviese. S. P. buvo pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. Dėl uniformuotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir garbės ir orumo pažeminimo pradėta AN teisena ROIK 24235205549 (1 t., b. l. 15 – 17).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) S. P. gyvenamajame name. Virtuvėje, kairėje pusėje yra krosnis, koklinis gultas ir kriauklė. Ant koklinio gulto yra antklodės, kurias pakėlus rastas virtuvinis peilis. Peilio ilgis 34 cm. Geležtės ilgis 20 cm. Geležtės plotis, plačiausioje vietoje 4,5 cm. Ant vienos geležtės pusės yra užrašas „universalseries by Tupperware“ Ant kitos geležtės pusės yra užrašas „chef knife stainles steel professional grade“. Peilio rankena yra plastmasinė. Peilio rankenos viršutinė dalis yra mėlynos spalvos, likusi dalis juodos spalvos. Ant mėlynos spalvos yra užrašas „Tupperware“. Peilis paimtas, įdėtas į polietileninę pakuotę ant kurios užrašytas paaiškinamasis užrašas. Prie kriauklės, apie 30 cm. atstumu į virtuvės vidurį, ant grindų yra baltos spalvos indų šukės (peilis grąžintas S. P. 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu) (1 t., b. l. 18 – 28).

Iš apžiūrimų pareigūnų naudotų „Body“ (kūno) kamerų vaizdo įrašų, kurie pridėti prie 2024 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo, matyti:

- apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240322-174012UTC+0200“, kurio trukmė 00:03:32 min. Vaizdo įraše matoma kaip iš automobilio išlipa pareigūnai ir įeina į gyvenamąjį namą. Duris atidaro rudų plaukų moteris, plaukus susipynusi į kasą, apsirengusi rudos spalvos megztinį su gėlėmis. Pareigūnui einant tiesiai, matomas virtuvės vaizdas, kur ant grindų guli šukės. Moteris nueina į kambarį dešinėje. Pareigūnas klausia ar pabėgo įtariamasis, moteris atsako, kad jis išvažiavo pas kaimyną, pabėgo, moteris sako, jog dabar bijos, kad jis grįš. Moteris aiškina, kad jis grįžo su vyrais, nes pavėsines vežė, prigėrė ir iš niekur šoko ją daužyti. Ir į akį trenkė, ir už peilio, jei nebūtų buvę tų vyrų, moteris sako, kad nežino kas būtų buvę. Pareigūnė pas moterį klausia kiek kartų jai trenkė, moteris sako, kad daug kartų ir spyrė, įrėmė į kampą, užrakino duris, bet ji išspruko, atsirakino duris ir pabėgo į lauką, kol tie vyrai buvo dar pas juos kieme. Moteris nurodo, kad jos sugyventinis nuo jaunystės durnas, bet daug metų negėrė, o dabar pradėjo vėl gerti ir pradėjo vėl tokias nesąmones daryti. Moteris nurodo, kad sugyventinio vardas ir pavardė yra K. J.. Moteris sako, kad ji alkoholio nevartoja. Moteris sako, kad dabar bijos būti namuose, galbūt važiuos pas mamą, nes dabar, kai pradėjo gerti, tai nesustos, sugyventinis „šoka ant baltų“, ji jam nieko nesakė, nei žodžio, tik stovėjo ir vakarienę gamino. Į namus įeina jų sūnus K. J., kuris parodo pareigūnams tėvo nuotrauką telefone, kad žinotų kaip jis atrodo. Vaikas sako, kad nieko nematė, tik dabar parėjo namo. Pareigūnai išeina iš namo ir atsisėda į tarnybinį automobilį.

- apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240322-174539UTC+0200“, kurio trukmė 00:03:38 min. Vaizdo įraše matomas automobilio vidaus vaizdas, pareigūnai įvažiuoja į namo kiemą, išlipa iš automobilio, namo kieme matomi keturi vyrai stovintys prie sunkvežimio su šienu. Pareigūnai sako, kad ieško K. J., vienas iš vyrų atsako, kad jis yra G. ir čia gyvena. Iš sunkvežimio keleivio vietos išlipa trumpai kirptas vyras, apsirengęs tamsios spalvos džemperį, pas vyrą pareigūnė paprašo, kad ateitų prie tarnybinio automobilio. Vyras prieina prie policijos tarnybinio automobilio, pas vyrą pareigūnė klausia ar jis neturi aštrių daiktų, vyras atsako, kad turi dujų, pistoletų ir viso kito. Pareigūnė dar kartą pasitikslina dėl draudžiamų daiktų turėjimo, vyras pakelia balsą ir sako: <...>, tuo metu kitas pareigūnas priremia vyrą prie automobilio ir aptikrina. Vyras pasodinamas į automobilio laikino sulaikymo kamerą.

- apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240322-175056UTC+0200“, kurio trukmė 00:03:44 min. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnas išsiima alkoholio matuoklį iš dėžutės. Pareigūnas aiškina vyrui, kuris uždarytas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, kad jis yra sulaikytas už smurtą artimoje aplinkoje, nes smurtavo prieš savo žmoną. Pareigūnas atidaro laikino sulaikymo grotas, kadangi vyras savo drabužių kišenėje turi vinių, apžiūrinėja ir išiminėja. Pareigūnas pasako vyrui, kad reikia nustatyti jo blaivumą. Vyras pradeda šaukti ir keiktis, necenzūriniais žodžiais vadinti pareigūną, sako, kad nepūs ir nesitikrins blaivumo. Vyras šaukia ir nuolat keikiasi, pareigūnas uždarinėja laikino sulaikymo kameros grotas ir vyras iš kameros bando pabėgti, neleidžia uždaryti grotų, priešinasi, vaizdo įrašas nutrūksta.

- apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240322-175459UTC+0200“, kurio trukmė 00:02:23 min. Vaizdo įraše vaizdo nesimato, girdisi triukšmas, po ko matomas vaizdas, kad vyras yra sulaikinėjamas, tačiau priešinasi pareigūnams. Vyras patalpinamas į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Vaizdo įrašas nutrūksta.

- apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240322-175540UTC+0200“, kurio trukmė 00:11:23 min. Vaizdo įraše matoma kaip sulaikinėjamas laikino sulaikymo kameroje sėdintis vyras. Vyras toliau keikiasi ir šaukia. Pareigūnas fotografuoja namo vaizdą iš išorės, taip pat iš vidaus. Pareigūnas užėjęs į namo vidų kalba su moterimi, moteris aiškina, kad ji virė vakarienei sriubą ir užeina į virtuvę, rodo, kad stovėjo prie viryklės ir kalbėjo telefonu su motina, motina viską telefonu girdėjo, kai sugyventinis „šoko“ už nieką ir ją įrėmęs kampe (tarp šaldytuvo ir stalo), ji vos spėjo peilį numesti, jis gal ir būtų dūręs jai. Moteris rodo, kad jai trenkė į akį, dar kažkur, moteris verkia ir kalba susijaudinusi. Moteris sako, kad paslėpė peilį, su kuriuo grasino, parodo, kad peilis padėtas po pledais virtuvėje ant pečiaus. Pareigūnas fotografuoja namo vidų. Pareigūnai su moterimi susitaria, kad ji atvažiuos į komisariatą ir po to ją nuveš apžiūrai į medicinos įstaigą. Pareigūnai atsisėda į tarnybinį automobilį ir važiuoja, daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše neužfiksuota.

- apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240322-182432UTC+0200“, kurio trukmė 00:01:51 min. Vaizdo įraše matoma kaip iš automobilio laikino sulaikymo kameros išlaipinamas vyras, kuris šūkauja ir nepagarbiai bendrauja su pareigūnais, vyras vedamas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 44 – 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. P. poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 87 – 88).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. J. ir nukentėjusioji S. P. gyvena kartu neįregistravę santuokos bei veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo partnerės nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu, kuomet šis sudavė jai du smūgius kumščiu į galvos sritį ir du kartus įspyrė į kairę koją. Tokiu būdu mušdamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo K. J. atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios S. P. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo K. J. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis K. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. K. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 64 – 71, 72 – 76).

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis K. J. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis K. J. Lietuvos Respublikoje teistas keturis kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. K. J., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis K. J. yra baustas administracine tvarka ir turintis dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 110, 115 – 116). Kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, turintis nepilnametį išlaikytinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis K. J. turėtų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ar priklausomybių ligomis (1 t., b. l. 129). Gyvenamosios vietos seniūnija kaltinamąjį charakterizavo vien teigiamai (1 t., b. l. 133). Šiuo atveju kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 2 t., b. l. 22 – 25, 56 – 59). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis K. J. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – partnerę S. P.. Tokia nustatyta aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo K. J. asmenybę, visas jį charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų bei aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį K. J. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamojo K. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis K. J. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 22 d. 17 val. 45 min. iki 2024 m. kovo 23 d. 17 val. 40 min. (2 t., b. l. 64 – 71, 72 – 76). Šis laikas įskaitomas į K. J. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Pažymėtina, jog ankstesniu Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu K. J. buvo paskirta 96 MGL (3 615,36 Eur) dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2024 m. kovo 26 d. Taigi šiuo metu nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta neatlikus pirmiau minėtos baudos bausmės. Tačiau šiuo metu ankstesnė baudos bausmė jau yra visiškai atlikta, todėl ji nebendrinama su naujai skiriama bausme.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. J. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šios kardomosios priemonės K. J. panaikinamos tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti K. J. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 22 d. 17 val. 45 min. iki 2024 m. kovo 23 d. 17 val. 40 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Išaiškinti kaltinamajam K. J. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam K. J. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė