- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 1-40-154/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Joniškyje, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 1 d. ir LR BK 233 str. 1 d., padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:
kad R. P. 2007 m. balandžio 29 d., apie 20-22 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, S. B. priklausančioje lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, bei lauke šalia jos, tyčia smogė A. K. ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į galvą, ne mažiau kaip 1 smūgį alkūne į galvą, ne mažiau kaip 1 smūgį keliu į galvą, ne mažiau kaip 2 smūgius koja ir keliu į krūtinės-pilvo sritį, taip padarydamas A. K. poodines kraujosruvas dešinėje smakro pusėje, dešiniajame žaste, kairėje pilvo pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje bei trauminį blužnies plyšimą, dėl ko nuo trauminio blužnies plyšimo, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, hemoraginiu šoku, hipovolemija, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, A. K. 2007 m. gegužės 12 d. ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais R. P. tyčia nužudė A. K..
Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme kaltu dėl A. K. nužudymo prisipažino iš dalies, o dėl poveikio darymo liudytojui neprisipažino ir nurodė, kad 2007 m. balandžio 29 d., apie 20 val., su A. K. nuėjo išgerti pas S. B.. Jiems S. B. lauko virtuvėje geriant alų, į kiemą įėjo nepažįstami vyriškiai, kaip dabar žino, tai buvo A. K. ir E. M.. A. K. pasakė „kas čia per „pederastai?“. Šie žodžiai buvo pasakyti ne vien jam, tačiau jį įžeidė, todėl jis (R. P.) smogė A. K. vieną kartą į veidą kumščiu. Po to lauko virtuvę visi gėrė alų, vėliau dar nusipirko degtinės ir kai išgėrė po keletą taurelių, A. K. kažkur dingo. Tuomet jam paskambino D. S. ir po kiek laiko atvažiavo su draugu V. M. bei atsivežė alaus. Jie gėrė D. S. atvežtą alų. Jam (R. P.) stovint lauke prie lauko virtuvės durų, vėl atėjo A. K., ir jam (R. P.) pasakius „vėl tu atėjai“, A. K. atsakė „gaidy, ne tavo reikalas“. Tuomet jis vieną kartą sudavė alkūne A. K. į žandikaulį, po ko pastarasis paėjęs atsisėdo ant žemės prie lauko virtuvės. Tada jis priėjo prie A. K. ir padavė ranką, sakydamas „duok, pakelsiu“. Kai A. K. jam padavė savo ranką, jis (R. P.), keldamas pastarąjį už rankos, keliu sudavė vieną smūgį A. K. į petį prie krūtinės ir paleido jo ranką. A. K. nenugriuvo, tik atsisėdo. Tada jis (R. P.) įėjo į lauko virtuvę. Iš virtuvės atėjęs D. S. parvertė A. K. ant žemės, tačiau kiek pastarajam sudavė smūgių, jis nematė, galėjo suduoti tris ar keturis smūgius ranka. Ar D. S. A. K. spyrė koja, jis nematė. Pamena, kad D. S. buvo apžergęs A. K.. Po to D. S. įėjo į vidų, o A. K. atsistojo ir taip pat įėjo į vidų, atsisėdo ant kėdės prie durų. V. M. parnešus iš parduotuvės alaus, jie visi vėl gėrė. Pamatęs ant A. K. rankos tatuiruotę su užrašu „zlo“, jis (R. P.) paklausė jo, ar žino, ką tai reiškia ir sudavė jam vieną kartą ranka į veidą bei pasakė, kad, jei nežino ką tai reiškia, nesirašinėtų tokių užrašų. Kai begeriant alų, A. K. išpylė alaus ant stalo, jis (R. P.) sudavė jam smūgį delnu į „žandą“, liepdamas nelaistyti alaus. Pripylus antrą stiklinę, A. K. ją imdamas vėl išpylė alų, tuomet D. S. sėdinčiam A. K. spyrė koja į veidą. Jis pasakė D. S. baigti, matė, kad A. K. iš lūpos pasirodė kraujas, A. K. nenugriuvo, liko sėdėti. Jie gėrė toliau o A. K. pasakė, kad eina namo, nes jau buvo girtas. Jis (R. P.) pasisiūlė jį palydėti. Jis parvedė A. K. į namus, tačiau pastarajam pabeldus į langą, jo niekas neįleido. A. K. pasakė, kad palauks ant laiptų, kol jį įleis. Jis su A. K. atsisveikino, pasakė jam, kad nepyktų, jog viskas taip įvyko. Daugiau smūgių A. K. jis nesudavė. Prisipažįsta sudavęs A. K. tris smūgius – vieną, kai pastarasis atėjo, antrą – kai išpylė stiklinę alaus ir trečią – už tatuiruotę. Nors, vadovaujantis ekspertų išvadomis, buvo surašytas susitaikymo protokolas, kurį jis pasirašė, tačiau jo parodymuose nėra prisipažinimo spyrus A. K. į pilvo sritį. Girtumas smūgių sudavimui įtakos neturėjo, nors prieš ateinant pas S. B. dviese buvo išgėrę du litrus penkių laipsnių stiprumo alaus ir jautėsi truputį apsvaigęs, tačiau jis negriuvinėjo. A. K. pasakytas žodis „gaidys“ jį įžeidė. Galvodamas, kad A. K. galėjo mirti nuo jo suduotų smūgių, pastarojo seseriai atlygino žalą, sumokėdamas jai 5000 litų.
Pamena, kad tuo metu, kai A. K. gulėjo ligoninėje, jie su sugyventine R. V. buvo atvykę pas D. S. į jo kiemą nusiplauti automobilio. Jiems su D. S. pradėjus kalbėtis, pastarasis paprašė, kad jis (R. P.) „nekištų“ jo, prašė sakyti, kad jo (D. S.) įvykio vietoje nebuvo, sakė, kad jo dėdė dirba policijoje. Vėliau, jau po A. K. mirties, jis sutiko D. S. prie Joniškio savivaldybės ir jam pasakė, kad yra sulaikytas A. K.. Tuomet D. S. vėl paprašė jo nieko apie jį nesakyti, o jis D. S. taip pat paprašė nieko nesakyti, tačiau pastarojo negąsdino, jam negrasino, jokio poveikio nedarė. Nors tyrėjai apklausų metu jis (R. P.) sakė, kad A. K. mušė D. S., tačiau tyrėja sakydavo, jog tai ne esmė, sakė, kad nereikia kišti kitų žmonių, jog taip greičiau viskas baigsis. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jam poveikio niekas nedarė, tačiau sakė, ko jam nereikia pasakoti. Prašo vadovautis teisiamojo posėdžio metu jo duotais parodymais.
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad su R. P. susipažino maždaug prieš dvi ar tris savaites iki įvykio, buvo apsikeitę telefono numeriais. Pamena, kad įvykio dieną jis, pasiskambinęs R. P., su V. M. atvažiavo pas S. B.. Jiems atvažiavus, R. P. pasakė, kad sudaužė vieną „asilą“, į ką jis (D. S.) atsakęs, jog tai jo reikalas. Iš R. P. išvaizdos jis suprato, kad pastarasis išgėręs. Jiems pradėjus gerti alų, atėjo A. K.. R. P. pasakė, kad sumušė šį žmogų. Po to R. P. ir A. K. pradėjo ginčytis lauke, kelių metrų atstumu nuo lauko virtuvės, susistumdė. A. K. visokiais žodžiais pradėjo vadinti R. P., todėl jis (D. S.) pagalvojo, kad A. K. R. P. įžeidė. R. P. trenkė A. K. ranka į veido sritį, A. K. nugriuvo ant žemės „aukštielninkas“. Po to R. P. A. K. padavė ranką, kad pastarajam būtų lengviau atsikelti ir tuo momentu trenkė A. K. vieną kartą kojos keliu. Paskui A. K. su R. P. atėjo į lauko virtuvę ir jie visi gėrė alų. A. K. išlaisčius alų, jis (D. S.) pastarajam sudavė. Kai R. P. mušė A. K., ir jis (D. S.) trenkė A. K. vieną kartą kumščiu į veido sritį, tačiau A. K. nespardė. Ar R. P. kieme spardė A. K., jis nematė. Po to R. P. padėjo A. K. pareiti į lauko virtuvę. A. K. jautėsi normaliai. Pamena, kad jiems geriant alų lauko virtuvėje, A. K. pasakė, kad prieš kelias dienas jį kažkas „sudaužė“ kieme. Matė ant A. K. kaklo „mėlynes“. Mano, kad tą turėjo girdėti ir R. P.. Kiek pamena, V. M. buvo išėjęs į parduotuvę, o A. K. turėjo girdėti, ką A. K. sakė. Nors tyrėjai jis sakė, kad A. K. buvo sumuštas prieš keletą dienų, tačiau tyrėja pasakė, kad tai neturi reikšmės. Po to, kai jis (D. S.) sudavė A. K., pastarojo daugiau niekas nemušė. Nuo kurio smūgio A. K. pradėjo bėgti kraujas, jis nepamena. Prisimena, kad R. P. paklausė A. K., ar pastarasis žino, ką reiškia jo tatuiruotė, ir jam sudavė. Paskui R. P. išvedė A. K. į namus ir po kiek laiko R. P. grįžo, o A. K. – negrįžo. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 133-134, 135,136, 140-142). Jo ir policijos pareigūno G. nesieja jokie giminystės ryšiai.
Pamena, kad kažkurią dieną po A. K. mirties prie savivaldybės jis sutiko R. P., kuris jam pasakė, kad A. K. „uždarė“, sakė, jog dabar juos (R. P. ir D. S.) pradės „tampyti“. Jis (D. S.) R. P. pasakė, kad geriau jo visai nekištų, nes jo žmona invalidė, vaikai maži, bus problemų. Jis žinojo, kad R. P. dirba apsaugoje. Dar kai A. K. gulėjo ligoninėje, R. P. buvo atvažiavęs pas jį į namus, sakė, kad jis priklauso nusikalstamai „G.“ grupuotei, jei reikės, atvažiuos, „galvą jam nusuks“. Jis patikėjo R. P. dėl „G.“ grupuotės, nes pastarasis turi auksines grandinėles, jam sakė, kad automobilyje turi šautuvą. Tai buvo prieš balandžio 29 dieną. Pamena, kad jo (D. S.) draugas buvo gavęs „į kailį“ nuo R. P.. Taip pat prisimena, kad tąkart, kai jis tvarkė šiluminę trasą, prie jo priėjęs R. P. sakė, kad jis (D. S.) jo nepažįsta, o jis jo (D. S.) nepažįsta, iš ko jis suprato, kad, jei ką nors pasakys, jam bus blogai, „galva lėks“. Kartą einant su žmona ir vaiku iš parduotuvės „M.“, R. P. jam pasakė „ateik čia, K.“ už „M.“, sakė, kad reikia pasišnekėti. R. P. buvo su draugu. Jis su R. P. nėjo, pasakė, kad neturi apie ką su juo šnekėti. Teisme jo duoti parodymai yra teisingi. Tvirtina savo anksčiau savo duotus parodymus (t.1, b.l. 140-142). Kad R. P. - buvęs policijos pareigūnas, sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu, iki to laiko žinojo, kad jis dirba apsaugoje, kad priklauso „G.“ grupuotei.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2007 m. gegužės 4 d. jai paskambinusi brolio sugyventinė B. P. pasakė, kad A. K. guli ligoninėje po operacijos. Nuvažiavusi aplankyti brolio, ji pamatė sumuštą jo veidą, dar ir kairysis šonas buvo labai mėlynas. Šoną ji matė, nes A. K. buvo reanimacijoje ir ta vieta buvo nuoga po paklode, kūnas matėsi iki juosmens. Jai paklausus brolio „ar jau kur nors susipešei ?“, jis tik pasakė, kad tai padarė „R.“. A. K. sunkiai kalbėjo, buvo sąmoningas, bet neturėjo sveikatos kalbėti. Skyriaus darbuotojai sakė, kad jam negerai, kad praranda sąmonę. Kai ji vėl atvažiavo aplankyti brolio, jis prieš 10 minučių buvo miręs. B. P. nieko daug jai nepasakojo, sakė, kad jos brolis susimušė. Pamena, kad po brolio laidotuvių praėjus trims dienoms, pas ją atvažiavo R. P. draugė R. V. susitarti, kad ji nekeltų bylos. Kadangi ji (D. S.) į teismus eiti nebeturėjo jėgų, paprašė atlyginti laidotuvių išlaidas. Jai turėtos išlaidos - 5000 litų - R. P. buvo atlygintos. A. K. laidojo ji, gedulingiems pietums prisidėjo brolio sugyventinė B. P.. Pradžioje ji brolio sumušimo detalių, kaip jis buvo sumuštas, nežinojo, o kai sužinojo, buvo baisu. Jos brolis buvo smulkaus kūno sudėjimo, o R. P. - stambus. Prieš tai, kai ji pamatė brolį ligoninėje, paskutinį kartą matė jį balandžio pradžioje. Tada A. K. nebuvo sužalotas. R. P. atsiprašė jos (D. S.) tyrėjos kabinete, kai sumokėjo pinigus. Ji matė susitaikymo protokolą, kažką skaitė, tik gal būt ne viską įsisąmonino. Nei įtakos, nei spaudimo jai niekas nedarė. Viena iš tyrėjų sakė, kad brolio nebeprikelsi, kad reikia taikytis. Norėdama ramybės, R. P. atleidžia, nemato prasmės jam neatleisti. Bausmės klausimą palieka spręsti teismui, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas B. K. parodė, kad 2007-04-29 d. jis parvežė savo brolį A. K., R. P. ir jo draugę R. V. į Joniškį. R. P. ir A. K. nuėjo pas S. B., vadinamą „B.“, o R. V. jis nuvežė į namus. Apie A. K. mirtį jis girdėjo iš kalbų, žino kad A. K. buvo visas mėlynas, „drebutis“, „alchašėlis“. Prieš dieną iki to įvykio jis buvo sutikęs A. K. ir kai jam paspaudė ranką, pastarasis prašė nespausti, sakydamas, jog yra visas mėlynas, o kai nusirengė iki pusės, jo kairė kūno pusė nuo pečių iki juosmens buvo mėlyna. Kas jį sumušė, jis A. K. neklausė. Tą pokalbį galėjo girdėti S. B., o brolio A. K. tuo laiku nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė, nes niekas apie tai neklausė. Duoti tokius parodymus jo niekas neprašė. Apie tai, kad R. P. priklausytų „G.“ grupuotei, negirdėjo.
Liudytoja R. V. parodė, kad 2007-04-29 ji kartu B. K., su mamos sugyventiniu A. K. ir savo sugyventiniu R. P. grįžo į Joniškį, ir A. K. su R. P. nuėjo pas S. B., o ją B. K. parvežė į namus. Pamena, kad tą naktį R. P. į namus negrįžo, o grįžęs pasakė, kad buvo sulaikytas policijos, tačiau tikrosios sulaikymo priežasties nesakė, tik pasakojo, kad pas S. B. su A. K. „apsižodžiavo“. Pirmosios apklausos metu ji nemelavo, tačiau buvo pasimetusi, todėl kalbėjo nepagalvojusi. Pamena, kad jiems su R. P. nuvažiavus pas D. S. nusiplauti automobilio, pastarasis prašė jo „nekišti“, sakyti, kad jo įvykio vietoje nebuvo, sakė, kad jo dėdė yra vyriausiasis komisaras, prašė nesakyti, kad jis (D. S.) mušė A. K.. Ji pasakė D. S., kad A. K. ligoninėje. Ji ankščiau pažinojo D. S., nes jie kartu yra dirbę. Žino, kad D. S. su R. P. susipažino prieš mėnesį iki 2007-04-29 vykusio įvykio. Su D. S. jie bendraudavo ne dažnai, tik tada, kai pastarasis klausė dėl darbo ir kai jie D. S. kieme plovė automobilį. Kad R. P. ir D. S. būtų dar susitikę, ji nemačiusi. R. P. ji gali apibūdinti kaip labai gerą vyrą, atsakingą šeimos žmogų, nepriklausantį jokiai „G.“ grupuotei. R. P. yra registruotas darbo biržoje, jie kartu augina du pastarojo vaikus iš pirmosios santuokos, nes jo buvusi žmona mirė.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2007 m. balandžio 29 d. jį ir R. P. pas S. B. atvežė jo brolis B. K.. Tą dieną jie buvo išgėrę alaus, tačiau girti nebuvo. R. P. buvo „lengvai“ išgėręs. Pas S. B. jie nusinešė „bambalį“ alaus ir pradėjo gerti lauko virtuvėje. Jiems begeriant atėjo E. M. ir A. K., kurie buvo stipriai išgėrę. A. K. tik įėjęs į kiemą iš karto juos visus pavadino „piderais“. R. P. už tą žodį sudavė A. K. per veidą. Pamena, jog A. K. ir E. M. buvo kažkur išėję, tačiau A. K. sugrįžo. Kai A. K. atėjo antrą kartą viskas buvo tvarkoje. Vėliau R. P. palydėjo A. K. į namus. Kad R. P. A. K. dar muštų, jis nematė, matė tik kaip sudavė vieną kartą. Pas A. K. ant rankos buvo tatuiruotė, tai R. P. klausė jo, ką tas ištatuiruotas žodis reiškia. Ką jie toliau šnekėjo, jis (A. K.) nesiklausė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 181-184). Pamena, kad A. K. prieš keturias ar penkias dienas iki 2007-04-29 įvykio jam rodė savo „mėlynes“ ant kūno. Kai A. K. rodė „mėlynes“, kartu dar buvo ir S. B.. Matė, kad D. S. 2007-04-29 buvo apsižergęs A. K. kojas ir jį mušė rankomis. A. K. tuo metu gulėjo. Matė, kad D. S. kumščiais mušė A. K., tačiau nematė, ar į krūtinę, ar į kitą vietą A. K. pataikė. Dabar sako teisybę, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėja V. sakė, kad „eina susitaikymas“ ir liepė sakyti visiems vienodai. Jis (A. K.) buvo sulaikytas dviem paroms, jam buvo daromas „spaudimas“, buvo pasakyta, kad D. S. yra komisaro giminaitis. Po muštynių praėjus dviem dienoms, A. K. buvo pas jį atėjęs, prašė „bulgarkės“ ir priekabos, sakė, kad reikia supjaustyti šiltnamį ir išvežti metalą. A. K. jis pažinojo, pastarasis gyveno kartu su B. P., su kuria tarpusavyje mušdavosi. A. K. sakė, kad jį sumušė policininkas, tada policininkas J. atsistatydino,- taip kalbėjo žmonės.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2007 m. balandžio 29 d. jie su draugu D. S., pastarajam susiskambinus su R. P., nuvažiavo pas S. B.. Lauko virtuvėje tuo metu išgėrinėjo R. P., A. K., o A. K. nebuvo. Po to atėjo neblaivus A. K. ir atsisėdo prie durų. D. S. ir R. P. po vieną kartą smogė A. K. į galvą už tatuiruotę. Vėliau konfliktas įvyko lauke, A. K. pats pradėjo ieškoti „priekabių“, sakė, kad gali jį mušti, kad jam nesvarbu. Pamena, kad lauke R. P. smogė stovinčiam A. K. į galvą. A. K. gulėsi, o po to, kai A. K. kėlėsi, D. koja smogė jam į galvą. R. smogė A. K. į krūtinės viršutinę dalį. Jis (V. M.) viską matė iš šono. Po to A. K. buvo pakeltas ir nuvestas į virtuvėlę, jam davė išgerti alaus. D. S. smogė A. K. tris kartus į galvą, vieną kartą smogė koja, kitą kartą – kumščiu ir dėl alaus išpylimo. Ar kas nors dar spardė A. K., jis nežino. Spirdamas A. K., D. S. stovėjo pastarajam iš šono, jis (V. M.) nematė, ar D. S. buvo A. K. apsižergęs. Jis pats tris kartus buvo išvykęs į parduotuvę. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis davė teisingus parodymus. Jam niekas negrasino. D. S. jam sakė, kad R. P. jam grasino, tačiau dėl ko, nesakė. Smūgių seką geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 161-162).
Liudytoja I. A. M. parodė, kad 2007 m. balandžio 29 d. pas ją atėjo buvęs sutuoktinis E. M., o po kiek laiko atėjo A. K.. Jie pasikalbėjo ir A. K. su E. M. išėjo pasivaikščioti. Po kiek laiko E. M. grįžo pas ją ir pasakė, kad jie su A. K. buvo užėję pas S. B., pasakojo, kad pas jį dar buvo draugų ir, kad A. ten pasiliko. Gal po pusvalandžio atėjo A. K., buvo pagėręs, paprašė jos, kad leistų permiegoti, nes jo sugyventinė neįsileido jo į kambarį. Ji leido A. K. permiegoti savo kambaryje, pati miegojo vaiko kambaryje. Kai A. K. atėjo, buvo jau prietema, jis buvo neblaivus, bet nesimatė, kad būtų buvęs sumuštas. Ji neatkreipė dėmesio, bet sužalojimų nesimatė, jai pasirodė, kad jis nebuvo sumuštas. A. K. sakė, kad buvo pas S. B. ir pas pastarąjį buvo draugų, vienas prisikabino prie jo dėl tatuiruotės ant rankos, dar grasino jam. A. K. nepasakojo, kad jį kažkas primušė, nors dabar ji gerai nebepamena, ką jai A. K. pasakojo. Pasakoja tą, ką prisimena, kadangi po įvykio praėjo daug laiko. Ji matė, kad A. K. išeidamas rytą buvo sveikas, nieko nesakė, ar jam ką skauda, ar neskauda. Vėliau iš B. P. ji sužinojo, kad A. K. išoperuota blužnis. E. M. ir A. K. pas ją buvo atėję neblaivūs, ji taip pat buvo išgėrusi. Kai grįžo E. M., jis buvo tokio pat girtumo, kaip ir išeidamas, o A. K. buvo girtesnis nei išėjo. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – t.1, b.l. 128-129 yra neteisingi, nes, kai pas ją atėjo A. K., ant jo kraujo nebuvo. Parodymus ji pasirašė neperskaičiusi, nes galvojo, kad viskas bus surašyta teisingai. Ji buvo pas A. K. sugyventinę B. P., visi šnekėjosi, A. K. pasakė, kad jis sumuštas, pakėlė marškinius ir jai parodė šoną, kuris buvo sumuštas – mėlynas. Kurį šoną rodė, ji nebeprisimena. Prieš tą vakarą, kai A. K. pas ją nakvojo, rodė jai „mėlynes“, o kada rodė, ji gerai neprisimena, nes viskas vyko seniai.
Liudytoja B. P. parodė, kad ji ir A. K. 19 metų buvo sugyventiniai. Kadangi A. K. 2007 m. balandžio 29 d. parėjo išgėręs, todėl, nors pastarasis ir beldė į langą, ji A. K. neįleido. Kai A. K. būdavo išgėręs, tarp jų kildavo konfliktai. Tąkart su A. K. buvo ir R. P., kuris išėjo ir A. K. liko vienas. Kitą rytą, t.y. balandžio 30 d., A. K. grįžo sumuštu veidu, jo lūpa, nosis buvo sumuštos, matėsi „mėlynės“ ant kūno. Jai paklausus kur buvo, A. K. atsakė, kad tai ne jos reikalas, nusiprausė ir išėjo į darbą. Po dviejų dienų ji sužinojo, kad jos sugyventinis balandžio 29 d. buvo pas S. B.. Nuėjusi pas S. B., ji paklausė, kas čia buvo. S. B. jai papasakojo, kad A. K. atsivedė žmogų, kurį vadino „R.“, kad A. K. buvo atėjęs su E. M., o daugiau nieko nepasakė. A. K. apie muštynes nieko su ja nenorėjo kalbėti. Maždaug po savaitės jie su A. K. susipyko, pastarasis ją pastūmė, ji nugriuvo, o atsikėlusi iškvietė policijos pareigūnus, kurie A. K. išvežė. Ji savo sugyventiniui nieko nedarė. Šeštadienį sutiko pažįstamą medicinos seselę, kuri jai pasakė, kad A. K. guli ligoninėje, kad jam išoperuota blužnis. Nuėjus aplankyti, A. K. jai pasakė, kad čia viskas dėl tų muštynių. Kai šeštadienį ryte ji atvažiavo į ligoninę, A. K. buvo jau be sąmonės, netrukus jis mirė. Lankant ligoninėje, A. K. jai sakė, kad nepažįsta to, kuris jį sumušė. Nesakė, nei kad mušė D. S., nei kas kitas. Kai 2007-04-29 vakare ji A. K. neįsileido, pas ją jis buvo buvęs prieš dieną. Pas ją A. K. būdavo beveik kiekvieną dieną, tačiau ji nematė, kad jis būtų buvęs sumuštas. Anksčiau A. K. buvo sutinusi apatinė blauzdų dalis ir pėdos, medikai sakė, kad jam taip yra dėl inkstų. Apie tai, kad I.A. M. A. K. būtų rodęs sumuštus savo šonus, ji nežino. A. K. gėrė beveik kasdien, prašydavo vaistų nuo kepenų, sakė, kad du kartus buvo persirgęs gelta. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 123-124, 125). Pamena, jog praėjus keletui dienų po to, kai A. K. neįsileido, A. K. pradėjo sakyti, kad jam pradėjo skaudėti šoną ir krūtinę. Kai ji 2007-05-04 iškvietė policiją, A. K. jai pasakė, kad dabar policija galės jį vežti tiesiai į ligoninę, o kodėl taip sakė, ji nežino. S. B. jai sakė, kad A. K. sumušė vyras vardu „R.“, kuris su jais gėrė 2007-04-29 vakare, to vyro pavardės S. B. nežinojo. Prieš tą įvykį A. K. nebuvo sumuštas. Ji kiekvieną dieną A. K. nusirengusį matydavo, nes jie kartu gyveno, be to, pastarasis apie sumušimą jai būtų pasisakęs.
Liudytojas E. M. parodė, kad įvykio dieną jie su A. K. buvo nuėję išgerti pas S. B., vadinamą „B.“. A. K. tada buvo pagėręs, bet sveikata nesiskundė. Pas S. B. dar buvo R. P. ir D. S., kurių jis anksčiau nepažinojo. Jie visi gėrė alų, šnekėjosi. A. K. susiginčijo su R. P. dėl smulkmenų. Kuris pradėjo ginčą, jis (E. M.) neprisimena. R. P. ir A. K. pasiginčijus, jie gėrė toliau. Paskui jis (E. M.) išėjo pas savo buvusią žmoną I.A. M., o A. K. pasiliko. Jam būnant pas S. B., muštynių nebuvo. Ryte ar naktį, tiksliai nebepamena, A. K. atėjo pas I.A. M.. Kiek pamena, A. K. buvo prakirsta lūpa, kraujo nesimatė, lūpa buvo tik patinusi. Jis nieko A. K. neklausė, šis nuėjo miegoti, o ryte išėjo. A. K. niekuo nesiskundė, nesakė, kad kur nors skauda. Vėliau sužinojo, kad A. K. ligoninėje. Mano, kad, jei A. K. būtų anksčiau kas nors primušęs, jis būtų papasakojęs, nes jie buvo geri draugai, pažinojo vienas kitą nuo vaikystės. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 126-127).
Liudytoja N. V. parodė, kad ji, dirbdama Joniškio r. PK tyrėja, tyrė bylą dėl A. K. nužudymo ir R. P. apklausė taip pat kaip ir visus sulaikytus asmenis, sulaikymo kameroje. Ji, surašiusi R. P. parodymus, liepė pastarajam perskaityti, pasakyti, jei ką turės papildyti. Jis parodymus skaitydavo, pasirašydavo. Daryti kam nors poveikį ji neturėjo jokio tikslo ar intereso. Jai taip pat niekas poveikio dėl A. K., D. S., R. P. apklausos nedarė. Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė prokuroras, o ne ji. Tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pradžioje įtariamojo veika buvo kvalifikuota kaip nužudymas dėl neatsargumo. Kad nužudymas buvo dėl neatsargumo, prokuroras nusprendė jai surašius visų asmenų parodymus. Pamena, kad paskutinėje apklausoje R. P. nurodžius J. Č., pastarasis buvo apklaustas. Kitų asmenų R. P. nenurodė. R. P. sakė, kad D. S. sudavė A. K. keletą smūgių. D. S. buvo apklaustas įtariamuoju. Kad geriau nekišti kitų žmonių, ji niekam nesakė, tokios kalbos nebuvo. Ji niekam nesakė, kokius parodymus duoti, ką jai apklausiamieji sakė, tą ir užrašė, neliepė visiems duoti vienodus parodymus. D. S. jai nesakė, kad A. K. buvo sumuštas prieš kelias dienas. R. P. buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui, jį be advokato ji išsikviesdavo tik konsultacijai, kur vežti, R. P. ateidavo kortelę atsišviesti, daugiau apie nieką jie nekalbėdavo.
Liudytojas S. B. (parodymai, vadovaujantis BPK 276 str., pagarsinti šiam liudytojui mirus) ikiteisminio tyrimo metu nurodė (t.1, b.l. 130-131), kad 2007 m. balandžio 29 d. pas jį atėjo A. K. su R., kurio pavardės jis nežino, ir atsinešė plastikinį 2 l talpos butelį alaus. Lauko virtuvėje jie visi trys išgėrė alų, tuomet jis dviračiu nuvažiavo į parduotuvę ir dar nupirko 2 l talpos butelį alaus bei 0,5 l talpos butelį degtinės. Jiems begeriant atėjo neblaivūs A. K. ir E. M.. Tarp R. ir A. K. kilo konfliktas dėl ant A. K. rankos buvusios tatuiruotės. R., priėjęs prie sėdinčio A. K., paėmė jam už rankos ir patraukė link savęs. A. K. atsistojus, R. kumščiu smogė pastarajam į kairės pusės žandikaulį. A. K. nuo smūgio atsisėdo ant kėdės. Jis (S. B.) pasakė R., kad pastarasis A. K. nemuštų. Po kurio laiko E. M. išėjo į namus, o po to išėjo ir A. K.. Po kurio laiko atvažiavo D. S. su savo draugu, jam, t.y. S. B., nepažįstamu vaikinu. D. S. telefonu pasikvietė R. P.. Jie visi gėrė D. S. atsivežtą alų. Jiems begeriant vėl atėjo A. K.. Tarp R. ir A. K. vėl kilo žodinis konfliktas. R. kumščiu trenkė A. K. į veidą ir pastarajam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ar R. sudavė A. K. į krūtinę, jis nepastebėjo. A. K. einant į namus, kartu su juo išėjo ir R.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje patvirtino abi specialisto išvadas ir jo paaiškinimus, esančius t.1, b.l. 75-78, 80, 82, 84, 95 bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo sužalojimo iki mirusiojo kūno tyrimo buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, A. K. buvo gydytas ligoninėje, išoriškai mirusiojo tyrimo metu buvo rastos žalsvai gelsvos spalvos kraujosruvos, todėl pagal kraujosruvų spalvą ir buvo nustatytas minimalus ir maksimalus laikotarpis, jog tie sužalojimai buvo padaryti prieš 8-16 parų iki mirties, nes kraujosruvų spalva kinta, jos buvo besirezorbuojančios. Atsižvelgiant į ligos istorijos duomenis, kadangi A. K. buvo operuotas 2007-05-04, taip pat atsižvelgiant į patį blužnies plyšimą, kadangi buvo pokapsulinis plyšimas ir kraujas kaupėsi ilgai, taip pat atsižvelgiant į atliktą histologinį blužnies tyrimą, nes tiriant blužnį buvo rasta, kad plyšusi kapsulė, įvertinant tai, kad kraujas gali kauptis keletą dienų po kapsule kol dėl didelės kraujo sankaupos kapsulė plyšta, labiausiai tikėtina, kad blužnis plyšo 2007-04-29.
Paaiškino, kad plyšus blužniai kraujas kaupiasi po kapsule ir ta kapsulė gali plyšti po kelių dienų, todėl labiausiai tikėtina, kad blužnis plyšo 2007-04-29, ir mažai tikėtina, kad nuo blužnies plyšimo iki susikaupusio kraujo kapsulės plyšimo praėjo daugiau laiko, t.y. savaitė ar 10 dienų. Tokia išvada, kad blužnis plyšo 2007-04-29, buvo padaryta vertinant visus duomenis, tame tarpe ligos istorijos duomenis ir tyrimo duomenis, t.y. tai, kas matėsi išoriškai, nes pati blužnis jau buvo pašalinta operacijos metu, ir atlikto blužnies histologinio tyrimo duomenis, kad yra fibrinas, kapsulė padengta fibrinu. Jei nebūtų suduota smūgių, kurių išorinė išraiška yra poodinės kraujosruvos, tai nebūtų ir blužnies plyšimo, jos tiesiogiai susijusios.
A. K. buvo padaryti du trauminiai poveikiai į pilvo sritį, turėjo būti du smūgiai. Vertinant subjektyviai, jei smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas kojos keliu per nukentėjusiojo sulenktą ranką (rankas) į krūtinę, tai, priklausomai nuo smūgio stiprumo, tikėtina, kad galėjo būti padaryti nurodyti blužnies sužalojimai. Dėl blužnies lokalizacijos galima pasakyti, kad kraujosruvos pagal lokalizaciją yra blužnies ribose, tai yra krūtinės kairėje pusėje, pilvo srityje, po pačiu šonkaulių lanku, todėl gali atrodyti, kad smūgis suduodamas į krūtinę.
Esant tokiam sužalojimui, kaip blužnies plyšimas, skausmo simptomų gali ir nebūti, ypač jei asmuo neblaivus, geria, tai skausmo gali ir nejausti. Dėl blužnies plyšimo žmogus gali judėti, vaikščioti, sėdėti. Dėl alkoholio poveikio kraujavimas į kapsulę greitesnis, nes mažesnis kraujo krešamumas. Iš tyrimo matyti, kad žmogus buvo vartojantis alkoholį, nustatyta kepenų cirozė, tai turi neigiamą įtaką, nes kraujavimas gali būti gausesnis. Žmogus, vartojantis alkoholį, po trauminio poveikio gali būti su trūkusia blužnimi keletą dienų iki operacijos, konkrečiau pasakyti 2, 3 ar 4 dienas, nėra galimybės. Šiuo atveju nukentėjusysis buvo operuojamas ketvirtą parą.
Kad pati blužnis būtų plyšusi operacijos dieną, t.y. 2007-05-04, duomenų nėra, nes histologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvo plyšusi blužnies kapsulė, o pokapsulinis kraujavimas tai nėra ūmus kraujavimas, tai nebuvo ūmus tiesioginis kraujavimas ir gali praeiti keletą dienų po trauminio poveikio. Nuo tiesioginio ūmaus blužnies kraujavimo plyšus blužniai pati blužnis būtų atrodžiusi kitaip.
Nurodė, kad tiesioginės įtakos A. K. mirčiai kitos nustatytos ligos neturėjo ir tiesioginė mirties priežastis - tik trauma.
Įrodymai dėl A. K. nužudymo ir veikos kvalifikacija
Kaltinamojo R. P. kaltė dėl A. K. nužudymo įrodyta paties R. P. prisipažinimu, nukentėjusiųjų D. S. ir D. S., liudytojų B. P., A. K., S. B., E. M., I.A. M. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Iš 2007-05-12 tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu 2007-05-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad 2007-05-04 į VšĮ Joniškio r. ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. K., gimęs 1960 m. kovo 15 d., dėl galimos blužnies traumos, kuris tolimesniam gydymui paguldytas į chirurgijos skyrių. Po operacijos buvo perkeltas į reanimacijos skyrių. 2007 m. gegužės 12 d. VšĮ Joniškio rajono ligoninės reanimacijos skyriuje A. K. mirė (t.1, b.l. 3).
Iš 2007-05-14 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 370/07(04) matyti (t.1, b.l. 75-78), kad A. K. mirė Joniškio ligoninės gydymo stacionare 2007 m. gegužės 12 d., 10 val. 40 min., nuo trauminio blužnies plyšimo, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, hemoraginiu šoku, hipovolemija, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. A. K. lavone rasti šie sužalojimai: trauminis blužnies plyšimas (medicininių dokumentų duomenimis), poodinės kraujosruvos dešinėje smakro pusėje, dešiniame žaste, kairėje pilvo pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai atsirado kontaktuojant kietais bukais paviršiais ir galėjo atsirasti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu. Blužnies plyšimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek kartu kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš teismo medicinos eksperto Henriko Daujoto 2007-10-24, 2008-03-19, 2008-05-08 paaiškinimų matyti (t.1, b.l. 80, 82, 84), kad A. K. blužnies plyšimas įvyko nuo trauminio poveikio į kairę pilvo pusę, kur užfiksuotos dvi poodinės kraujosruvos, tačiau konkrečiai nustatyti, nuo kurio trauminio poveikio plyšo blužnis, nėra galimybės. Nurodyta, kad visi sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių pasekoje. Mirtį sukėlė sužalojimas-blužnies plyšimas, padarytas keleto parų laikotarpyje iki A. K. pristatant į Joniškio ligoninę ir padarant jam operaciją, t.y. 2007-05-04. Mirusiojo kūno tyrimo metu nustatytos kraujosruvos, atsižvelgiant į jų spalvą, padarytos 8-16 parų laikotarpyje iki A. K. mirties. Atsižvelgiant į mirtį sukėlusio sužalojimo pobūdį, labiau tikėtina, kad mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas 2007-04-29, o ne anksčiau.
Iš 2008-11-25 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. PM 49-370(04) matyti (t.1, b.l. 95), kad papildomai įvertinus medicininius duomenis, tame tarpe 2007-06-01 Šiaulių ligoninės patologinės anatomijos skyriaus histologinį tyrimą, daroma išvada, jog labiausiai tikėtina, kad A. K. mirtį sukėlęs sužalojimas – trauminis blužnies plyšimas pastarajam buvo padarytas 2007 m. balandžio 29 d.
Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje patvirtino abi specialisto išvadas (t.1, b.l. 75-78, 95) ir jo paaiškinimus, esančius t.1, b.l. 80, 82, 84, bei nurodė, kad pagal išorinį mirusiojo lavono tyrimą, įvertinęs medicininius duomenis, tame tarpe histologinio tyrimo duomenis, jis daro išvadą, kad A. K. mirtis įvyko dėl trauminio blužnies plyšimo, ir kad labiausiai tikėtina, jog blužnis plyšo 2007-04-29, o ne anksčiau. Taip pat patvirtino, kad A. K. blužnis plyšo ne 2007-05-04, t.y. pristatymo į ligoninę dieną, o anksčiau, galimai 2007-04-29, nes buvo nustatyta, kad vidinis kraujavimas buvo „pokapsulinis“, t.y. 2007-05-04 plyšo kraujo perpildyta kapsulė.
Kaltinamasis R. P. apklaustas teisme pripažino, kad 2007m. balandžio 29 d., apie 20 val., girtaudamas lauko virtuvėje pas S. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Joniškio mieste, ir įsižeidęs dėl kartu girtavusio A. K. užgaulių žodžių, dėl išlieto alaus bei dėl tatuiruotės ant A. K. rankos, sudavė pastarajam tris-keturis smūgius: kumščiu į veidą, alkūne į žandikaulį ir vieną smūgį keliu į „petį prie krūtinės“.
Ir nors R. P. kategoriškai neneigė, kad A. K. galėjo mirti nuo jo suduoto smūgio keliu, tačiau nurodė, kad pagal liudytojų parodymus A. K. buvo sumuštas į kairį šoną anksčiau, nuo ko ir galėjo mirti. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną, t.y. 2007-04-29, tuo pačiu metu A. K. mušė ir D. S., todėl A. K. galėjo mirti ir nuo pastarojo suduotų smūgių.
Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino 2007-04-29 sudavęs smūgius A. K..
R. P., 2007-05-25 apklausiamas įtariamuoju dalyvaujant jo advokatui, nurodė (t.2, b.l. 39-40), kad 2007-04-29, girtaujant pas S. B., dėl užgaulių žodžių jis A. K. sudavė kumščiu į žandikaulį, po 15-20 min., jau atvažiavus D. S. ir V. M., iš kažkur grįžusiam A. K., išėjęs jo pasitikti iš lauko virtuvės, alkūne sudavė į žandikaulį, o pastarajam atsisėdus ant grindinio, jis (R. P.) neva norėdamas pakelti ir padavęs A. K. ranką, sudavė pastarajam keliu ar tai į petį, ar tai į krūtinę bei paleido A. K. ranką, dėl ko pastarasis vėl atsisėdo ant grindinio. Tada prie A. K. priėjęs D. S. spyrė pastarajam koja į galvą, nuo ko A. K. nugriuvo ant nugaros. Liepdamas D. S. nebemušti A. K., jis A. K. pakėlė ir abu įėjo į lauko virtuvę. A. K. atsisėdo ant kėdės prie durų. A. K. netyčia išliejus įpiltą alų, D. S. rankos plaštaka sudavė A. K. per veidą. Pamatęs ant A. K. rankos tatuiruotę „zlo“ (rusiškos raidės), paklausė, ar A. K. žino, ką tai reiškia, o šiam atsakius, kad žino, rankos kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, dėl ko šiam pradėjo bėgti kraujas. Po viso šio konflikto daugiau nebesipyko, palydėjo A. K. iki namų ir jį ten paliko, o pats grįžo pas S. B..
Iš R. P. parodymų patikrinimo vietoje 2007-05-25 protokolo (t.2, b.l. 55-58) matyti, kad R. P. lauko virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Joniškyje, paaiškino, jog jam (R. P.), A. K., S. B., A. K. ir E. M. geriant alkoholį, tarp jo (R. P.) ir A. K. kilo konfliktas dėl ant pastarojo rankos esančios tatuiruotės ir jis (R. P.) kumščiu sudavė A. K. į veido sritį. R. P. taip pat paaiškino, kad A. K. kažkur išėjus, atvažiavo D. S. ir V. M.. Grįžus A. K. ir pastarajam einant į lauko virtuvę, jis (R. P.) rankos alkūne trenkė A. K. į žandikaulį. A. K. nuo šio smūgio atsisėdus ant grindinio, jis (R. P.), priėjęs prie pastarojo, padavė ranką ir keldamas A. K. nuo grindinio kojos keliu smogė jam į krūtinę, po ko A. K. vėl „nuvirto“ ant grindinio. R. P. taip pat nurodė, kad prie A. K. priėjęs D. S. spyrė pastarajam į galvos sritį. Po to, jis (R. P.) atvedė A. K. ir pasodino lauko virtuvėje ant kėdės. A. K. lauko virtuvėje išpylus alų, D. S. plaštaka sudavė A. K. per veidą, o jis (R. P.) kumščiu sudavė A. K. į veido sritį ir pastarajam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas.
Papildomai 2007-11-16 apklausiamas įtariamuoju R. P. nurodė (t.2,b.l.43), kad tvirtina savo 2007-05-25 duotus parodymus, labai gailisi dėl įvykdytos veikos, susitaikė su nukentėjusiąja D. S., jos atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą.
Iš 2007-11-16 surašyto ir R. P. pasirašyto „Susitaikymo protokolo“ matyti (t.1, b.l. 122), jog R. P. savo parašu patvirtino minėtame protokole esančius faktinius duomenis, kad: „2007 m. balandžio 29 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu S. B. priklausančioje lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, kilus tarpusavio konfliktui, sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus A. K. į įvairias kūno vietas bei keliu suduodamas į krūtinę, padarė A. K. trauminį blužnies plyšimą, poodines kraujosruvas dešinėje smakro pusėje, dešiniame žaste, kairėje pilvo pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dėl kurių pastarasis 2007 m. gegužės 12 d. VšĮ Joniškio ligoninėje mirė“.
2007-12-13 papildomai apklausiamas įtariamuoju, R. P. vėl nurodė (t.2, b.l. 47), kad tvirtina savo 2007-05-25 ir 2007-11-16 duotus parodymus, nurodė, kad neturėjo tikslo sutrikdyti A. K. sveikatą ar nužudyti A. K., kuris po jo (R. P.) sumušimo po kelių parų ligoninėje mirė, labai gailisi šitaip pasielgęs, nes tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir A. K. sudavė smūgius į krūtinę bei veidą. Nesitikėjo, kad šitaip atsitiks, kad A. K. mirs.
Nors 2008-12-16 apklausiamas įtariamuoju (t.2, b.l. 53) R. P. nesutiko dėl jam pareikšto įtarimo nužudžius A. K., tačiau pripažino sudavęs A. K. keletą smūgių: vieną kartą į veidą, sulenktos rankos alkūne į smakrą, sulenktos kojos keliu į petį ir delnu per veidą.
Iš visų R. P. parodymų visumos seka, kad R. P. pripažino 2007-04-29 apie 20 val., A. K. sudavęs 5 tiesioginius smūgius: 3 smūgius kumščiu į veidą, 1 smūgį alkūne į veidą bei vieną smūgį keliu į krūtinę ar petį. Ir nors R. P. teisme neigė sudavęs keliu A. K. smūgį į krūtinę ar pilvą bei nurodė keliu sudavęs į „petį prie krūtinės“, tačiau tokius R. P. parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, nes ikiteisminio tyrimo metu pats R. P. nurodė keliu sudavęs smūgį A. K. į krūtinę (t.2, b.l. 47, 55-58), mušdamas A. K. R. P. buvo girtas ir akivaizdžiai netaikė, kur jam tiksliai suduoti keliu, taip pat, kad teismo medicinos ekspertas H.Daujotas nurodė, jog dvi kraujosruvos ant A. K. kūno pagal lokalizaciją buvo blužnies ribose, tai yra krūtinės kairėje pusėje, pilvo srityje, po pačiu šonkaulių lanku, todėl galėjo atrodyti, kad smūgis suduodamas į krūtinę.
Iš byloje surinktų įrodymų, ypač pirminių parodymų, visumos darytina išvada, kad R. P. 2007-04-29 nukentėjusiajam A. K. sudavė ne mažiau kaip 7 tiesioginius smūgius.
Nors apklausiami teisme liudytojai A. K., V. M., nukentėjęs D. S. savo parodymus kiek pakeitė, vengė teismui atvirai atsakyti dėl R. P. suduotų smūgių, pateisindami nebeprisiminimu arba tyrėjos N. V. jiems neva daryta įtaka duoti tam tikrus parodymus, tačiau tyrėja N. V. teisme patvirtino nedariusi jokios įtakos apklausiamiems asmenims, be to, iš minėtų asmenų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotų tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad šie parodymai yra pakankamai detalūs ir išsamūs, todėl negalėjo būti kaip nors „surežisuoti“. Be to, 2007-05-17 ir 2007-05-18 apklausiamas A. K. buvo sulaikytas, todėl negalėjo turėti kontakto su tuo pačiu metu apklausiamais D. S. bei V. M. ir suderinti parodymus. A. K. davė analogiškus parodymus tiek apklausiamas suimtas bei iš karto po paleidimo iš suėmimo, t.y. 2007-05-17 ir 2007-05-18, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje 2008-07-07 metu, t.y. po metų (t.1, b.l. 187-197). Apklausiami minėti liudytojai nenurodė, kad jiems buvo daroma kokia nors įtaka.
Kad R. P. sudavė A. K. jam inkriminuotus smūgius, patvirtina šie įrodymai.
Liudytojas S. B., pas kurį 2007-04-29 buvo girtaujama ir buvo sumuštas A. K., apklaustas 2007-05-17 patvirtino matęs, kaip R. P. dėl jam nepatikusios A. K. tatuiruotės sudavė lauko virtuvėje 1 smūgį į kairės pusės žandikaulį. Po to, atgal grįžusiam A. K., dėl kažkokio žodinio konflikto, R. P. sudavė kumščiu pastarajam į veidą, nuo ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kitų smūgių jis nepastebėjęs, nes tuo metu buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (t.1, b.l.130-131).
Liudytoju apklaustas D. S. 2007-05-17 patvirtino (t.1, b.l. 133-134), kad, kai jis su V. M. atvažiavo pas S. B., ten buvęs R. P. jam „pasigyrė, kad sumušė žmogų“. Priėjus A. K. prie S. B. lauko virtuvės, R. P. sulenkta rankos alkūne trenkė A. K. „į žandikaulį“, nuo ko A. K. nuvirto į lauko pusę ant nugaros. Prie A. K. priėjęs R. P. jam „koja kelis kartus spyrė į kūną“. Po to R. P. ištiesė A. K. ranką ir, kai A. K. įsikabino į ranką bandydamas atsistoti, R. P. „kojos keliu A. K. sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į galvą“. Į A. K. klausimą dėl ko jis jį muša, R. P. atsakęs, kad „nepatinka jo snukis“. Po šių smūgių A. K. buvo susirietęs, bet atėjo į lauko virtuvę ir atsisėdo prie stalo. Po to, kai D. S. sudavė A. K. „rankos plaštaka“ į veidą dėl išlieto alaus, po kurio laiko dėl jam nežinomų priežasčių R. P. sėdinčiam virtuvėje A. K. sudavė kumščiu į veidą, nuo ko pastarajam pradėjo bėgti kraujas.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju 2007-05-22 apklaustas D. S. (t.1, b.l. 140-142), davė analogiškus parodymus, kaip ir apklausiamas 2007-05-17, tik patikslino, kad, kai nuo R. P. smūgio alkūne A. K. „nugriuvo aukštielninkas ant kiemo grindinio“, „tuoj po to R. P. prišoko prie gulinčio A. K. ir įspyrė ar tai į kairį, ar į dešinį petį ar šoną“. Kur pataikė-gerai neįsidėmėjo. A. K. paklausus už ką jis yra mušamas, R. P. padavė ranką A. K. duodamas suprasti, kad padės jam atsikelti, „ir keldamas kojos keliu smogė vieną smūgį A. K. į galvą ir tuoj pat antrą smūgį keliu ar tai į pilvą, ar į krūtinę“. Nuo šių smūgių A. K. vėl nugriuvo, „bet tuoj atsikėlė ir susirietęs kelias sekundes pastovėjo“. Po to, kai jis virtuvėje sėdinčiam A. K. dėl išlieto alaus „delnu sudavė per veidą“, vėliau su juo susitaikė, po maždaug 5-10 min. tarp A. K. ir R. P. vėl kilo konfliktas dėl tatuiruotės, ir R. P. „perpykęs prišoko prie sėdinčio A. K. ir kumščiu smogė į burnos sritį“, A. K. pradėjo bėgti kraujas.
Liudytojas V. M. 2007-05-18 nurodė (t.1, b.l. 161-162), kad jis 2007-04-29 buvo blaivus ir pas S. B. atvežė savo pažįstamą D. S., kuris jau buvo išgėręs ir buvo susitaręs su R. P. dar išgerti. Atėjus prie S. B. lauko virtuvės, R. P. pasigyrė D. S., kad sumušė žmogų. Po kelių minučių atėjo A. K., o šiam einant prie lauko virtuvės durų prieš A. K. atėjo R. P. ir „sulenkta alkūne trenkė į smakrą“. Nuo smūgio A. K. nuvirto ant žemės, tada R. P. „iš kojos jam spyrė į petį“. Priėjęs R. P. A. K. „nuo žemės už pečių pakėlė ir sulenktu kojos keliu sudavė smūgį į galvą ir į krūtinę. A. K. krūtinę buvo užsidengęs sulenktomis rankomis. Smūgius R. P. sulenktu keliu sudavė palenkiant A. K. kūną link kelio. Po to R. P. A. K. atvedė į virtuvę ir pasodino ant kėdės. Kai A. K. netyčia išliejo D. S. įpiltą alų, D. S. sudavė „jam rankos plaštaka per skruostą“. Kai A. K. pasakė, kad „galite mane mušti, aš nieko nebijau“, R. P. supykęs A. K. „kumščiu sutrenkė į veidą“, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Girdėjo, kad konfliktas tarp R. P. ir A. K. buvo kilęs dėl ant A. K. rankos buvusios tatuiruotės „zlo“. Mušant A. K. šis nesipriešino, visi ten buvę asmenys buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio.
2007-05-22 apklausiamas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. M. nurodė (t.1, b.l. 166-167), analogiškas aplinkybes kaip ir 2007-05-15 apklausoje, tik patikslino, kad A. K. pas S. B. atėjo maždaug po pusvalandžio po jų atvažiavimo, kad po to, kai R. P. atėjusiam A. K. sudavė alkūne į smakrą, spyrė gulinčiam „aukštielninkam“ A. K. koja į petį, prie A. K. „prišoko D. S. ir, nieko nesakęs, spyrė A. K. į veidą. Tada R. P. „už pečių pakėlė A. K. ir kojos keliu smogė vieną smūgį į veidą, o antrą –į krūtinę. K. krūtinę dengėsi rankomis. Po šių smūgių A. K. vėl nugriuvo, mušamas jis nesipriešino, buvo stipriai girtas. Po to R. P. pakėlė A. K. ir pasodino virtuvėje ant kėdės. Šis konfliktas buvo trumpas. Toliau vėl visi gėrė alų, tame tarpe ir A. K.. A. K. išliejus alų, D. S. sudavė jam „kumščiu į veidą“, bet jie susitaikė ir gėrė toliau. Po kurio laiko R. P. vėl sukonfliktavo su A. K., kuris pasakė, kad „šis gali jį mušti, o jis nieko nebijo“, atsistojęs R. P. trenkė sėdinčiam A. K. į veidą ir pastarajam pradėjo bėgti kraujas. A. K. vėl gėrė su visais, o po kurio laiko paprašė jį palydėti namo. R. P. išvedė A. K. į namus.
A. K. (būdamas nuo 2007-05-16 iki 2007-05-18 sulaikytas), 2007-05-17 apklausiamas įtariamuoju dėl neatsargaus gyvybės atėmimo A. K., nurodė (t.1, b.l. 174-175), kad 2007-04-29, apie 19 val., su R. P. atėjo pas S. B. ir visi pastarojo lauko virtuvėje gėrė alų. Po kurio laiko į lauko virtuvę atėjo jau išgėrę A. K. ir E. M., ir A. K. juos išvadino „pederastais“. Tai išgirdęs R. P. kumščiu smogė A. K. į „veido sritį“. Po to visi lauko virtuvėje kartu gėrė. Begeriant R. P. ant A. K. rankos pamatė tatuiruotę „zlo“ (rusiškos raidės), paklausė A. K., ar pagal šią tatuiruotę „jis jau padėjo mentą į vietą ir A. K. du kartus kumščiu sudavė į veidą. A. K. nesipriešino. Po kurio laiko A. K. ir E. M. išėjo. R. P. susiskambinus telefonu, pas S. B. atvažiavo jau apsvaigęs nuo alkoholio D. S. (pravarde „I.“) su kitu vaikinu, kuris buvo blaivus. Išskyrus atvažiavusį vaikiną, toliau visi gėrė D. S. atsivežtą alų. Begeriant vėl į lauko virtuvę sugrįžo A. K., tačiau R. P. išėjo priešpriešiais sakydamas „vėl tu atsiradai“ ir „sulenkta alkūne A. K. trenkė į smakrą“, nuo ko A. K. „nukrito ant žemės, tada R. P. A. K. gulinčiam spyrė į kūną“. „Po to R. P. A. K. už pečių pakėlė nuo žemės ir A. K. lenkdamas link kelio, A. K. kojos keliu sudavė į galvą ir krūtinę“. Nematė, ar A. K. buvo užsidengęs krūtinę. Po to R. P. A. K. atvedė ir pasodino lauko virtuvėje. D. S. įpylė A. K. alaus, šis vieną stiklinę išgėrė, o antrą netyčia išliejo, dėl ko D. S. A. K. „rankos plaštaka sudavė per skruostą“. Po to matė, kaip R. P. priėjo prie A. K., pastarajam kumščiu sudavė į veidą ir A. K. iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Jie pradėjo raminti R. P., prašė A. K. nemušti. Nurodė, kad konfliktas tarp A. K. ir R. P. kilo dėl A. K. tatuiruotės. Patvirtino, kad R. P. A. K. sudavė „smūgius į veidą, kojos keliu į galvą ir krūtinę, spyrė koja į kūną“. Visi buvo girti, išskyrus su D. S. atvykusį vaikiną.
2007-05-18 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytoju A. K., dalyvaujant kaltinamajam R. P. ir jo gynėjui, nurodė (t.1, b.l. 181-184) iš esmės tas pačias A. K. sumušimo aplinkybes, kaip ir 2007-05-17 apklausiamas įtariamuoju, tik labiau detalizavo įvykių eigą. Nurodė, kad A. K. su E. M. atėjus pas S. B. į lauko virtuvę ir A. K. juos pavadinus „pederastais“, bei R. P. sudavus A. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, A. K. nieko neatsakė ir tuo šis konfliktas baigėsi. Visiems begeriant pas S. B., tarp A. K. ir R. P. vėl prasidėjo konfliktas dėl tatuiruotės „zlo“, buvusios ant A. K. rankos, dėl ko R. P. lauko virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė du kartus į veidą. A. K. tuo metu nenugriuvo ir nesipriešino. Po kurio laiko E. M. ir A. K. kažkur išėjo. Po susiskambinimo su R. P. pas S. B. atvažiavo gerokai apsvaigęs D. S. su kitu vaikinu, kuris buvo blaivus. Begeriant D. S. atsivežtą alų, sugrįžo A. K., o R. P., išėjęs iš lauko virtuvės, A. K. pasakė „ir vėl tu čia atsiradai“ ir po tų žodžių trenkė A. K. alkūne į veidą. A. K. nuo smūgio nukrito „aukštielninkas“ ant betoninės dangos. A. K. nuvirtus ant žemės, R. P. jam dar spyrė, į kokią kūno dalį pataikė - nematė. Po to pats R. P., paėmęs už pečių pakėlė A. K. nuo žemės ir tuo pačiu momentu, „pakėlęs nuo žemės, R. P. keliu dviem smūgiais sudavė A. K. į galvą ir į krūtinę“. A. K. nebandė priešintis. Šiuos R. P. veiksmus jis matė pro praviras lauko virtuvės duris. Po to R. P. parvedė A. K. į virtuvę ir pasodino ant kėdės prie durų. Kai A. K. netyčia išliejo D. S. įpiltą antrą alaus stiklinę, D. S. „sudavė A. K. į veidą“. Neužilgo R. P., priėjęs prie A. K., sudavė jam į veidą, nuo ko pradėjo A. K. iš lūpos bėgti kraujas. Tada jis (A. K.) apvalė A. K. lūpas, o D. S. ėmė raminti R. P.. Po kurio laiko R. P. išvedė A. K. į namus.
2008-01-21 papildomai apklaustas liudytoju A. K. nurodė (t.1,b.l.185), kad jis nematė, ar 2007-04-29 A. K. kieme prie lauko virtuvės spardė D. S., nes pro virtuvės duris ne viską matė. Tik patvirtino matęs, kaip D. S. virtuvėje sudavė ranka A. K. į veidą, kai šis išliejo alų.
2008-02-04 akistatos su V. M. metu D. S. patvirtino (t.1, b.l. 143), kad 2007-04-29 „gulinčiam A. K., kuris nuvirto po R. P. smūgio ant grindinio, koja spyrė į veidą, bet smūgis buvo nestiprus“, bei vieną smūgį sudavė sėdinčiam A. K., kai šis nuliejo jo įpiltą alų. V. M. nurodė matęs, kad jam 2007-04-29 būnant pas S. B. kieme, R. P. einančiam A. K. sudavė smūgį į smakrą alkūne ir šis nuvirto ant grindinio, po to prie gulinčio A. K. priėjo D. S. ir koja spyrė A. K. į veidą, tačiau smūgis buvo nestiprus, nes koja praslydo. Po to D. S. nestiprų smūgį A. K. sudavė per veidą, kai pastarasis išliejo alų. Daugiau, kad D. S. muštų A. K., nematė. „Pagrinde smūgius sudavė A. K. R. P.“.
2008-02-07 liudytoju apklaustas D. S. pripažino (t.1, b.l. 135), kad 2007-04-29, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parvirtusiam A. K. koja spyrė į veidą, tačiau smūgis buvo nestiprus, nes koja praslydo. Taip pat patvirtino, kad supykęs dėl išlieto alaus lauko virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė „rankos plaštaka per veidą“, kad daugiau smūgių A. K. nesudavė, kad A. K. mušė R. P..
Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-07-02 D. S. nurodė (t.1, b.l. 146-158), kad 2007-04-29, esant V. M. ir jiems su R. P. ir A. K. begeriant lauko virtuvėje pas S. B., atėjo A. K., kurį R. P. pasitiko lauko virtuvės tarpduryje ir sulenkta alkūne A. K. trenkė į žandikaulį. Tada A. K. nuvirto ant grindinio „aukštielninkas“, o R. P., priėjęs prie gulinčio A. K., koja spyrė į kairį šoną bei „pakeldamas A. K. nuo grindinio paėmė už dešinės rankos ir rūbų atlapų krūtinės srityje bei sulenktos kojos keliu sudavė smūgį A. K. į krūtinę“, po to R. P. rankos kumščiu A. K. sudavė į veido sritį“. D. S. parodė, kad kai jis dėl A. K. išlieto alaus pastarajam „rankos plaštaka sudavė per veidą“, R. P. sėdinčiam A. K. kumščiu sudavė į veidą ir iš lūpos pradėjo bėgti kraujas.
2008-07-07 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. parodė (t.1, b.l. 187-197), kad R. P. lauko virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė du kartus kumščiu į veidą. Po to parodė, kaip antrą kartą grįžus A. K. pas S. B., R. P. pastarajam „sulenkta alkūne sudavė į veidą“, „gulinčiam A. K. spyrė į koją“, „pakėlęs už pečių nuo grindinio kumščiu sudavė į veidą“ ir „keliu sudavė į krūtinę“. Parodė, kaip D. S. jau virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė „plaštaka per veidą“, po to R. P. A. K. kumščiu sudavė į veidą“.
Iš šių įrodymų daroma matyti, kad R. P. 2007-04-29 A. K. sudavė 1 smūgį ranka į galvą po to, kai ką tik pas S. B. atėjęs A. K. ten buvusius asmenis pavadino „pederastais“, 1 smūgį ranka į galvą dėl ant A. K. rankos buvusios tatuiruotės, kuri nepatiko R. P., 1 smūgį sulenkta alkūne į galvą (smakrą), kai A. K. sugrįžo atgal pas S. B., ne mažiau kaip 1 kartą spyrė gulinčiam A. K. koja į šoną, 1 kartą keliu smūgiavo neva keliamam A. K. į krūtinę ir 1 kartą keliu į galvą, 1 kartą ranka sudavė kumščiu į veidą po to kai A. K. išliejo alų ir jau buvo gavęs nuo D. S. ranka per veidą, vėl kilus konfliktui dėl tatuiruotės.
Būtent šiuos tiesioginius smūgius, 2007-04-29 suduotus A. K., teismas ir inkriminuoja kaltinamajam R. P..
Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad R. P. mirtinai sužalojo A. K. arba smūgiuodamas keliu A. K. į krūtinę-pilvą, arba spirdamas batu apauta koja ant nugaros gulinčiam A. K. į šoną pilvo srityje, ir vienas šių smūgių turėjo lemiamą reikšmę A. K. mirčiai, nes nuo jo plyšo blužnis.
Kraujosruvos A. K. dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje galėjo atsirasti A. K. griuvimo ant nugaros metu, kai jis nuo R. P. smūgio alkūne į smakrą nugriuvo „aukštielninkas“ ir kai, neva keliamas R. P., po jo smūgių keliu vėl nugriuvo ant nugaros, ką patvirtina aukščiau nurodyti liudytojų parodymai. Teismo medicinos ekspertas H.Daujotas savo išvadoje ir apklausiamas papildomai nurodė, kad sužalojimai A. K. kūne padaryti dėl ne mažiau 10 trauminių poveikių ir galėjo atsirasti tiek dėl tiesioginių smūgių, tiek dėl griuvimo. Tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad du sužalojimai į krūtinės-pilvo sritį, dėl vieno iš kurių plyšo blužnis, galėjo atsirasti dėl A. K. griuvimo, nes pagal liudytojų D. S., A. K. parodymus vietoje matyti, kad vieta, kur „aukštielninkas“ nugriuvo A. K., buvo lygus betoninis grindinys, todėl kaip nors susižaloti griūdamas ant nugaros taip, kad plyštų blužnis, A. K. negalėjo, juolab, kad blužnis yra vidaus organas, kurio sužalojimui akivaizdžiai reikalingas stiprus trauminis poveikis.
Liudytojų B. K., A. K., I.A. M., nukentėjusiojo D. S. parodymus, mačius, kad A. K. iki konflikto su R. P., t.y. iki 2007-04-29, jau buvo sumuštas kairysis šonas, dėl ko jau tada galėjo būti plyšusi blužnis, teismas vertina kaip nenuoseklius, duotus siekiant palengvinti kaltinamojo padėtį, prieštaraujančius teismo medicinos eksperto išvadai, todėl neturi pagrindo jais vadovautis.
Liudytoja I.A. M., apklausta teisme nurodė, kad prieš konfliktą (2007-04-29), jai būnant svečiuose pas B. P. ir jiems visiems besikalbant, A. K. pasakęs, kad jis buvo sumuštas ir pakėlęs marškinius parodė šoną, kuris buvo sumuštas - mėlynas. Tačiau pagarsinus jos anksčiau duotus parodymus dėl matytų sumušimų, ji nurodė, kad nebeprisimena, gal tik A. K. sakė, kad jis S. B. rodė savo mėlynes ant šono.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2007-05-17 I.A. M. nurodė, kad „savaitę prieš konfliktą lankydamasis pas S. B. A. K. ant kūno kairiame šone jam parodė jau violetinę kraujosruvą, bei ant rankos kraujosruvą, kuri baigė išnykti, sakydamas, kad susižalojo pats, nes neprisimena, kaip tai įvyko (t.1, b.l.128-129).
Liudytojas B. K. teisme nurodė, kad prieš dieną iki įvykio (2007-04-29) jis buvo sutikęs A. K., kuris „buvo visas mėlynas“, sveikinantis prašė nespausti stipriai jo rankos, „nusirengė iki pusės, jo kairė pusė nuo pečių iki juosmens buvo mėlyna“, dėmės buvo mėlynos į raudonumą. Tuo metu, kai jis kalbėjosi su A. K., buvo S. B..
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2008-01-22 B. K. apie A. K. kūno sumušimą nenurodė (t.2, b.l.1-2).
Liudytojas A. K. teisme nurodė, kad prieš 4 ar 5 dienas iki konflikto (2007-04-29) A. K., esant S. B., rodė jam savo mėlynes ant kūno, sakė, kad skauda kairį šoną, visa kairė pusė buvo mėlyna. Tos pačios apklausos metu liudytojas nurodė, kad A. K. jam nesakęs, iš kur tos mėlynės ant jo kūno, tik žadėjęs pats kažkam „atsilyginti“, o vėliau liudytojas A. K. nurodė, kad A. K. sakęs, jog sumušė policininkas, buvo kalbama, kad sumušė policininkas J.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2007-05-17 A. K. tokių aplinkybių nenurodė, nors jam pačiam buvo pareikštas įtarimas dėl A. K. sumušimo (t.1, b.l. 174-175).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2007-05-18 A. K. nurodė, kad prieš tris dienas iki įvykio (2007-04-29), A. K. jam ir S. B. lauko virtuvėje rodė savo turimas mėlynes ant kairiosios kūno pusės: rankos, kojos, šono. Pats A. K. negalėjo pasakyti iš kur tos mėlynės atsirado, nors jie A. K. klausė. Taip pat A. K. jiems skundėsi, kad jam skauda kairįjį šoną.
2007-05-17 apklausiamas S. B. (t.1, b.l.130-131) dėl anksčiau ant A. K. kūno matytų sužalojimų nieko nenurodė.
Liudytoja B. P. teisme nurodė, kad ji su A. K. išgyveno kartu apie 19 metų, A. K. pas ją nakvodavo, būdavo nusirengęs, tačiau iki 2007-05-29 nematė, kad būtų sumuštas jo pilvas ar šonas. Apie tai pats A. K. jai taip pat nesakė. Žino, kad A. K. buvo patinusios blauzdos ir pėdos galimai dėl nesveikų inkstų. Be to, liudytoja B. P. teisme patvirtino, kad ligoninėje A. K. jai pasakė, kad „čia viskas dėl tų muštynių“, kad jį sumušusio asmens jis nepažįsta, o S. B. jai sakęs, jog A. K. sumušė vyras vardu „R.“, kuris su jais gėrė 2007-04-29 vakare. E. M. jai taip pat sakė, kad A. K. sumušė jam nepažįstamas vaikinas, kai jie visi gėrė pas S. B. lauko virtuvėje. Nurodė, kad 2007-05-04 konflikto su A. K. metu ji pastarojo nesužalojo, tik A. K. ją pastūmė, dėl ko pakvietė policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. P. nurodė (t.123-124, 125), kad kraujosruvas ant A. K. veido, peties ir krūtinės ji pastebėjo tik tada, kai jis pas ją atėjo 2007-04-30 rytą, nes prausėsi ir buvo nusirengęs iki juosmens. Po kelių dienų A. K. jai pradėjo sakyti, kad jam skauda šoną ir krūtinę. Jos klausiamas A. K. apie jo sumušimą neaiškino, tik pasakė, kad, kai gėrė pas S. B., ten susistumdė. 2007-05-04 A. K. pas ją atėjo girtas ir kai dėl kilusio konflikto ji iškvietė policiją, A. K. nurodė, kad „policija jį gali vežti tiesiai į ligoninę“. Be to, 2007m. gegužės mėnesio pradžioje ji nuėjusi pas S. B. ir paklaususi, kas sumušė A. K., tai S. B. atsakė, kad sumušė vyras vardu „R.“, kuris su jais gėrė 2007-04-29 vakare. A. K. gulint ligoninėje ji sutikusi E. M., kuris pasakė, kad jos sugyventinį sumušė nepažįstamas vaikinas, kai jie gėrė pas S. B..
Nukentėjusioji D. S. teisme nurodė, kad jai atėjus pas brolį A. K. į ligoninę, šis pasakė, kad jį sumušė „R.“.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. S. taip pat nurodė, kad ligoninėje 2007-05-07 jai aplankius brolį A. K., į jos klausimą pastarasis nurodė, kad jį sumušė „iš matymo pažįstamas vaikinas vardu „R.“. Apie jokį ankstesnį sumušimą A. K. jai neminėjo.
Liudytojų I.A. M., A. K., B. K. parodymai, kad A. K. prieš juos nusirenginėjo ir rodė jiems savo sumušimus, teismo neįtikina, juolab, kad, kaip patvirtino A. K. sugyventinė liudytoja B. P., jis vengė pasakoti apie buvusias muštynes. Liudytojas E. M. teisme patvirtino, kad jie su A. K. buvo draugai nuo vaikystės, dažnai bendravo ir A. K. jam būtų pasakęs, jei būtų buvęs sumuštas anksčiau.
Nors nukentėjęs D. S. teisme taip pat nurodė, kad 2007-04-29 jiems geriant alų lauko virtuvėje pas S. B., A. K. pasakė, kad prieš kelias dienas jį kažkas „sudaužė“, matė ant A. K. kaklo mėlynės, tačiau tokius šio nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip melagingus, nes ikiteisminio tyrimo metu nei pats D. S., nei kiti liudytojai niekada nenurodė, kad A. K. 2007-04-29 lauko virtuvėje aiškino apie ankstesnį jo sumušimą, juolab, kad A. K. tą pačią dieną jau buvo sumuštas R. P. ir paties D. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat atmeta versiją, kad A. K. galėjo būti mirtinai sužalotas 2007-05-04 konflikto su B. P. metu arba pristatant į į policiją.
Liudytoja B. P. nurodė, kad ji pas ją atėjusio neblaivaus A. K. nesumušė, tik pastarasis ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ir tada iškvietė policiją. Be to, ši liudytoja patvirtino, kad A. K. nurodė, kad policijos pareigūnai jį gali vežti tiesiai į ligoninę, iš ko darytina išvada, kad tą dieną jis jau blogai jautėsi. Apklaustas teismo medicinos ekspertas H.Daujotas atmetė galimybę, kad A. K. blužnis trūko 2007-05-04, nes pagal medicininių dokumentų duomenis, tai nebuvo ūmus kraujavimas, o „pokapsulinis“ kraujavimas, kuris jau tęsėsi keletą dienų.
Kaltinamojo R. P. teisme iškeltą versiją, kad A. K. 2007-04-29 galėjo būti mirtinai sumuštas D. S., nes R. P. matė jį apsižergusį ant grindinio gulintį A. K., teismas atmeta kaip nepatvirtintą jokiais kitais įrodymais. Pats R. P. nenurodė matęs, kad D. S. spardė ar kitaip traumavo A. K. krūtinės-pilvo sritį, dėl ko potencialiai galėtų plyšti blužnis. Kiti liudytojai tokių D. S. veiksmų taip pat nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. S. 2007-04-29 kieme prie lauko virtuvės gulinčiam A. K. spyrė į galvą ir lauko virtuvėje sudavė ranka per veidą, tačiau, vadovaujantis teismo medicinos specialisto išvadomis ir teisme duotais paaiškinimais, visi A. K. galvos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tiesioginės įtakos A. K. mirčiai neturėjo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (t.1, b.l. 53-58), kad vieta, kur 2007-04-29 buvo sumuštas A. K., yra (duomenys neskelbtini), Joniškyje, esanti lauko virtuvė ir kiemas.
Kaltinamojo R. P. 2007 m. balandžio 29 d. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį, nes jis tyčia nužudė žmogų, t.y. A. K..
Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis R. P. A. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, nes iš bylos įrodymų matyti, kad iš anksto A. K. nužudyti jis nesiruošė, iki nusikaltimo padarymo jie su A. K. nebuvo pažįstami, kaip nurodė R. P., jis sudavė pastarajam smūgius už jam nepatikusį žodį „pederastai“, už jam nepatikusią tatuiruotę, už išlaistytą alų. Tai, jog R. P. sudavė smūgius kumščiu ir sulenktos rankos alkūne A. K. į galvą, spyrė koja A. K. į šoną, sudavė smūgį kojos keliu A. K. į krūtinę, rodo, kad kaltinamasis suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Nustačius, kad gyvybė atimta veikiant netiesiogine tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punktas), todėl kaltinamojo argumentas, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo ir nesiekė jo mirties, nekeičia jo veikos kvalifikacijos.
Veikos kvalifikavimui taikytina LR BK 129 str. 1 dalies 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija, nes šiuo metu galiojančios 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, redakcijos, įsigaliojusios 2007-09-21, LR BK 129 str. 1 dalies sankcija yra griežtesnė, - joje nustatyta didesnė minimalios laisvės atėmimo bausmės riba. Todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. nuostatomis, kaltinamajam taikytinas švelnesnis įstatymas.
R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios D. S., gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir savo noru jai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, sumokėdamas 5000 litų ( BK 59 str. 1 d.2,3 p.).
R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t.2, b.l. 77), kas, remiantis įvykio aplinkybėmis, turėjo esminės įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
R. P. nusikaltimo motyvas – išgėrusio A. K. ištarti užgaulūs žodžiai „pederastai“ bei ant nukentėjusiojo A. K. rankos buvusi tatuiruotė „zlo“ (rusiškos raidės), kurioje pats R. P. įžvelgė savo, kaip buvusio policijos pareigūno, įžeidimą, kuriuos akivaizdžiai sustiprino paties R. P. girtumas.
Dėl R. P. kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d., t.y. poveikio liudytojui
R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. gegužės 16 d. apie pietus, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Joniškyje, susitikęs D. S., įtikinėdamas griežtu tonu pastarajam liepė apie įvykius, vykusius 2007 m. balandžio 29 d. S. B. priklausančioje lauko virtuvėje, kai buvo sužalotas A. K., ikiteisminio tyrimo metu duoti neteisingus parodymus, esą jo nepažįsta ir nieko apie A. K. sužalojimo aplinkybes nesakyti, darė poveikį liudytojui.
Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. P. nepadarė veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d., todėl jis pagal šį kaltinimą išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo, teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalies dispoziciją atsakomybė iškyla tik už neteisėtus veiksmus siekiant paveikti konkrečiai įstatyme išvardytus baudžiamųjų procesinių santykių subjektus, t. y. liudytoją, nukentėjusįjį, ekspertą, specialistą, revizorių, vertėją, siekiant, kad jie duotų neteisingus parodymus, išvadas, pateiktų kitą melagingą informaciją. Taigi, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė siejama tik su tam tikromis nukentėjusiojo savybėmis, kurias jis įgyja dalyvaudamas baudžiamajame procese.
Iš surinktų įrodymų matyti, kad R. P. kaltinime inkriminuotos veikos padarymo metu, t.y. 2007-05-16, nukentėjusysis D. S. dėl A. K. nužudymo faktiškai buvo galimas įtariamasis kaip ir R. P., ir nors LR BPK nustatyta tvarka D. S. oficialus įtarimas nebuvo pareikštas, tik 2007-05-29 Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas D. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, kad 2007-04-29 „D. S. sudavė A. K. nestiprius smūgius, bei R. P. liepė nebemušti A. K., todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 132 str. 1 d. požymių, jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d., tačiau tokiose veikose ikiteisminis tyrimas atliekamas esant nukentėjusiojo pareiškimui ir tiriamas teisme privataus kaltinimo tvarka“, todėl, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas D. S. atžvilgiu „jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“ (t.1, b.l. 159).
Taigi, jei R. P. ir siekė 2007-05-16 paveikti D. S., kuris tuo laiku galėjo būti apklausiamas kaip įtariamasis, jau vien dėl šios aplinkybės kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. dėl A. K. sužalojimo pirmą kartą liudytoju buvo apklaustas 2007-05-17 (t.1, b.l. 133-134), todėl liudytoju pagal savo procesinę padėtį 2007-05-16 jis taip pat dar nebuvo, be to, R. P., 2007-05-16 kalbėdamasis su D. S. dėl parodymų davimo, negalėjo ir neturėjo numanyti, kad daro įtaką liudytojui, nes tiek R. P., tiek D. S. abu 2007-04-27 buvo sumušę A. K., tokiu būdu R. P. veikoje nėra ir subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio.
Be to, kaltinimas R. P. dėl poveikio darymo pagrįstas tik prieštaringais nukentėjusiojo D. S. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad jis iš viso darė poveikį D. S..
Teisme R. P. nurodė, kad, kai A. K. gulėjo ligoninėje, jie su sugyventine R. V. buvo nuvažiavę pas D. S. į jo kiemą nusiplauti automobilį ir jiems su D. S. pradėjus kalbėtis, būtent D. S. paprašė, kad jis (R. P.) „nekištų“ jo, prašė sakyti, kad jo (D. S.) įvykio vietoje nebuvo, sakė, kad jo dėdė dirba policijoje. Vėliau, jau po A. K. mirties, jis sutiko D. S. prie Joniškio savivaldybės ir jam pasakė, kad yra sulaikytas A. K.. Tuomet D. S. vėl paprašė jo nieko apie jį nesakyti, o jis D. S. taip pat paprašė nieko nesakyti, tačiau pastarojo negąsdino, jam negrasino, jokio poveikio nedarė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad 2007-05-16 buvo susitikęs D. S. dirbantį prie Joniškio savivaldybės, tačiau jam negrasino ir jo nieko neprašė, tik paklausė, ar žino, kad A. K. mirė, o šis atsakė, kad žino (t.2, b.l. 53).
Byloje pripažintas nukentėjusiuoju D. S. teisme nurodė, kad kažkurią dieną po A. K. mirties prie savivaldybės jis sutiko R. P., kuris jam pasakė, kad A. K. „uždarė“, sakė, jog dabar juos (R. P. ir D. S.) pradės „tampyti“. Jis (D. S.) R. P. pasakė, kad geriau jo visai nekištų, nes jo žmona invalidė, vaikai maži, bus problemų. Jis žinojo, kad R. P. dirba apsaugoje. Dar kai A. K. gulėjo ligoninėje, R. P. buvo atvažiavęs pas jį į namus, sakė, kad jis priklauso nusikalstamai „G.“ grupuotei, jei reikės, atvažiuos, „galvą jam nusuks“. Jis patikėjo R. P. dėl „G.“ grupuotės, nes pastarasis turi auksines grandinėles, dar prieš 2007-04-29 jam sakė, kad automobilyje turi šautuvą. Pamena, kad jo (D. S.) draugas buvo gavęs „į kailį“ nuo R. P.. Taip pat prisimena, kad tąkart, kai jis tvarkė šiluminę trasą, prie jo priėjęs R. P. sakė, kad jis (D. S.) jo nepažįsta, o jis jo (D. S.) nepažįsta, iš ko jis suprato, kad, jei ką nors pasakys, jam bus blogai, „galva lėks“. Kartą einant su žmona ir vaiku iš parduotuvės „M.“, R. P. jam pasakė „ateik čia, „K.“ už „M.“, sakė, kad reikia pasišnekėti. R. P. buvo su draugu. Jis pas R. P. nėjo, pasakė, kad neturi apie ką su juo šnekėti. Teisme jo duoti parodymai yra teisingi. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 140-142). Kad R. P. - buvęs policijos pareigūnas, sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu, iki to laiko žinojo, kad jis dirba apsaugoje, kad priklauso „G.“ grupuotei.
Ikiteisminio tyrimo metu 2007-05-17 apklaustas D. S. nurodė, kad 2007-05-16 jis mieste susitiko R. (P.) ir šis pasakė, kad nieko nepasakotų policijai apie A. K. sumušimą, sakė, kad yra nepažįstami, kuo bus mažiau žmonių, tuo geriau (t.1,b.l.133-134).
2007-04-22 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas D. S. nurodė, kad 2007-05-16, apie pietų metą, jis dirbo prie Joniškio savivaldybės, tvarkė trasą. Prie jo priėjo R. P. ir pasakė, kad jis (D. S.) niekam nesakytų apie A. K. sumušimą, o jei kas nors klaustų, sakytų, kad R. P. jo iš viso nepažįsta. R. P. paliepimas buvo pasakytas griežtai ir jis supratęs, kad privalo tylėti, kitaip su juo gali susidoroti. Jis R. P. prisibijo, nes kiek žino, jis gyrėsi, kad priklauso Šiaulių „G.“ gaujai (t.1,b.l.140-142).
2008-07-02 D. S. parodymų patikrinimo vietoje metu pastarasis visiškai nenurodė dėl R. P. jam daryto poveikio, nors įtarimas R. P. dėl poveikio D. S. darymo jau buvo pareikštas 2008-05-21.
Liudytoja R. V., apklausta teisme nurodė, kad po 2007-04-29 įvykio dar A. K. esant gyvam, ji su R. P. buvo nuvažiavę pas D. S. į kiemą nusiplauti mašinos, kur D. S. pasikvietė į svečius ir sakė jo „nekišti“, sakyti, kad jo ten nebuvo, sakė, kad jo dėdė yra vyriausias komisaras, prašė nesakyti, kad jis mušė A. K..
Iš šių parodymų darytina išvada, kad D. S. parodymai dėl neva jam daryto poveikio yra visiškai nenuoseklūs, paaiškinimai dėl R. S. galimo priklausymo „G.“ grupuotei bei galimo smurtavimo - neparemti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vadovautis tokiais įrodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas taip pat negali.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P. už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.), teismas atsižvelgia į tai, kad jis dėl menko motyvo padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, t.y. žmogaus mirtį, į tai, jog nusikaltimas yra baigtas, kad R. P. yra šio nusikaltimo tiesioginis vykdytojas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę -girtumą (BK 61 str.), kuris turėjo tiesioginės įtakos šio nusikaltimo padarymui, kad kelis kartus baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t.2, b.l. 67-76,79-84).
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl savo padarytos veikos, o taip pat visiškai atlygino tiesiogiai nusikaltimu padarytą turtinę žalą), kad R. P. anksčiau neteistas, yra užsiregistravęs darbo biržoje, kartu su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, tame tarpe 16 metų dukrą iš pirmosios santuokos, kurios motina yra mirusi, išlaiko pilnametį besimokantį sūnų iš pirmosios santuokos, šeima charakterizuojama teigiamai (t.2, b.l. 137-141, 185, 186).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai R. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 str.), mažesnę straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 10 metų).
Į bausmės laiką įskaitytinas R. P. sulaikymo ir suėmimo laikas (LR BK 66 str.).
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje numatyta visapusiška valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsauga bei prokuroro, palaikančio valstybinį kaltimą, pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai nepareiškė civilinio ieškinio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad už A. K. gydymą Šiaulių teritorinė ligonių kasa VšĮ Joniškio ligoninei sumokėjo 7128,- Lt (t.1, b.l. 105), todėl Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Valstybinės ligonių kasos interesais pareiškė 7128,- Lt civilinį ieškinį (t.2, b.l. 122). Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos suteikė įgaliojimus atstovauti ją Šiaulių teritorinei ligonių kasai, o pastaroji palaikė prokuratūros pareikštą ieškinį, prašė jį tenkinti ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Prokuroro pareikštas civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas ir iš R. P. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) priteistina 7128,- Lt turtinės žalos atlyginimo, nes žala, t.y. A. K. gydymo išlaidos, yra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika – A. K. sužalojimu.
Nukentėjusioji D. S. civilinio ieškinio nepareiškė.
Daiktinių įrodymų byloje nėra, nuosavybės teisės neapribotos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307-308 straipsniais, nusprendžia:
R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 66 str., R. P. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. gegužės 28 d.
Bausmę R. P. paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą –iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
R.P. pagal LR BK 233 str. 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteisti iš R.P. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, 08221, Vilnius) 7128,- (septynis tūkstančius šimtą dvidešimt aštuonis) litus turtinės žalos, patirtos dėl A. K. gydymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.