Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme kaltu dėl A. K. nužudymo prisipažino iš dalies, o dėl poveikio darymo liudytojui neprisipažino ir nurodė, kad 2007 m. balandžio 29 d., apie 20 val., su A. K. nuėjo išgerti pas S. B.. Jiems S. B. lauko virtuvėje geriant alų, į kiemą įėjo nepažįstami vyriškiai, kaip dabar žino, tai buvo A. K. ir E. M.. A. K. pasakė „kas čia per „pederastai?“. Šie žodžiai buvo pasakyti ne vien jam, tačiau jį įžeidė, todėl jis (R. P.) smogė A. K. vieną kartą į veidą kumščiu. Po to lauko virtuvę visi gėrė alų, vėliau dar nusipirko degtinės ir kai išgėrė po keletą taurelių, A. K. kažkur dingo. Tuomet jam paskambino D. S. ir po kiek laiko atvažiavo su draugu V. M. bei atsivežė alaus. Jie gėrė D. S. atvežtą alų. Jam (R. P.) stovint lauke prie lauko virtuvės durų, vėl atėjo A. K., ir jam (R. P.) pasakius „vėl tu atėjai“, A. K. atsakė „gaidy, ne tavo reikalas“. Tuomet jis vieną kartą sudavė alkūne A. K. į žandikaulį, po ko pastarasis paėjęs atsisėdo ant žemės prie lauko virtuvės. Tada jis priėjo prie A. K. ir padavė ranką, sakydamas „duok, pakelsiu“. Kai A. K. jam padavė savo ranką, jis (R. P.), keldamas pastarąjį už rankos, keliu sudavė vieną smūgį A. K. į petį prie krūtinės ir paleido jo ranką. A. K. nenugriuvo, tik atsisėdo. Tada jis (R. P.) įėjo į lauko virtuvę. Iš virtuvės atėjęs D. S. parvertė A. K. ant žemės, tačiau kiek pastarajam sudavė smūgių, jis nematė, galėjo suduoti tris ar keturis smūgius ranka. Ar D. S. A. K. spyrė koja, jis nematė. Pamena, kad D. S. buvo apžergęs A. K.. Po to D. S. įėjo į vidų, o A. K. atsistojo ir taip pat įėjo į vidų, atsisėdo ant kėdės prie durų. V. M. parnešus iš parduotuvės alaus, jie visi vėl gėrė. Pamatęs ant A. K. rankos tatuiruotę su užrašu „zlo“, jis (R. P.) paklausė jo, ar žino, ką tai reiškia ir sudavė jam vieną kartą ranka į veidą bei pasakė, kad, jei nežino ką tai reiškia, nesirašinėtų tokių užrašų. Kai begeriant alų, A. K. išpylė alaus ant stalo, jis (R. P.) sudavė jam smūgį delnu į „žandą“, liepdamas nelaistyti alaus. Pripylus antrą stiklinę, A. K. ją imdamas vėl išpylė alų, tuomet D. S. sėdinčiam A. K. spyrė koja į veidą. Jis pasakė D. S. baigti, matė, kad A. K. iš lūpos pasirodė kraujas, A. K. nenugriuvo, liko sėdėti. Jie gėrė toliau o A. K. pasakė, kad eina namo, nes jau buvo girtas. Jis (R. P.) pasisiūlė jį palydėti. Jis parvedė A. K. į namus, tačiau pastarajam pabeldus į langą, jo niekas neįleido. A. K. pasakė, kad palauks ant laiptų, kol jį įleis. Jis su A. K. atsisveikino, pasakė jam, kad nepyktų, jog viskas taip įvyko. Daugiau smūgių A. K. jis nesudavė. Prisipažįsta sudavęs A. K. tris smūgius – vieną, kai pastarasis atėjo, antrą – kai išpylė stiklinę alaus ir trečią – už tatuiruotę. Nors, vadovaujantis ekspertų išvadomis, buvo surašytas susitaikymo protokolas, kurį jis pasirašė, tačiau jo parodymuose nėra prisipažinimo spyrus A. K. į pilvo sritį. Girtumas smūgių sudavimui įtakos neturėjo, nors prieš ateinant pas S. B. dviese buvo išgėrę du litrus penkių laipsnių stiprumo alaus ir jautėsi truputį apsvaigęs, tačiau jis negriuvinėjo. A. K. pasakytas žodis „gaidys“ jį įžeidė. Galvodamas, kad A. K. galėjo mirti nuo jo suduotų smūgių, pastarojo seseriai atlygino žalą, sumokėdamas jai 5000 litų.

Pamena, kad tuo metu, kai A. K. gulėjo ligoninėje, jie su sugyventine R. V. buvo atvykę pas D. S. į jo kiemą nusiplauti automobilio. Jiems su D. S. pradėjus kalbėtis, pastarasis paprašė, kad jis (R. P.) „nekištų“ jo, prašė sakyti, kad jo (D. S.) įvykio vietoje nebuvo, sakė, kad jo dėdė dirba policijoje. Vėliau, jau po A. K. mirties, jis sutiko D. S. prie Joniškio savivaldybės ir jam pasakė, kad yra sulaikytas A. K.. Tuomet D. S. vėl paprašė jo nieko apie jį nesakyti, o jis D. S. taip pat paprašė nieko nesakyti, tačiau pastarojo negąsdino, jam negrasino, jokio poveikio nedarė. Nors tyrėjai apklausų metu jis (R. P.) sakė, kad A. K. mušė D. S., tačiau tyrėja sakydavo, jog tai ne esmė, sakė, kad nereikia kišti kitų žmonių, jog taip greičiau viskas baigsis. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jam poveikio niekas nedarė, tačiau sakė, ko jam nereikia pasakoti. Prašo vadovautis teisiamojo posėdžio metu jo duotais parodymais.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad su R. P. susipažino maždaug prieš dvi ar tris savaites iki įvykio, buvo apsikeitę telefono numeriais. Pamena, kad įvykio dieną jis, pasiskambinęs R. P., su V. M. atvažiavo pas S. B.. Jiems atvažiavus, R. P. pasakė, kad sudaužė vieną „asilą“, į ką jis (D. S.) atsakęs, jog tai jo reikalas. Iš R. P. išvaizdos jis suprato, kad pastarasis išgėręs. Jiems pradėjus gerti alų, atėjo A. K.. R. P. pasakė, kad sumušė šį žmogų. Po to R. P. ir A. K. pradėjo ginčytis lauke, kelių metrų atstumu nuo lauko virtuvės, susistumdė. A. K. visokiais žodžiais pradėjo vadinti R. P., todėl jis (D. S.) pagalvojo, kad A. K. R. P. įžeidė. R. P. trenkė A. K. ranka į veido sritį, A. K. nugriuvo ant žemės „aukštielninkas“. Po to R. P. A. K. padavė ranką, kad pastarajam būtų lengviau atsikelti ir tuo momentu trenkė A. K. vieną kartą kojos keliu. Paskui A. K. su R. P. atėjo į lauko virtuvę ir jie visi gėrė alų. A. K. išlaisčius alų, jis (D. S.) pastarajam sudavė. Kai R. P. mušė A. K., ir jis (D. S.) trenkė A. K. vieną kartą kumščiu į veido sritį, tačiau A. K. nespardė. Ar R. P. kieme spardė A. K., jis nematė. Po to R. P. padėjo A. K. pareiti į lauko virtuvę. A. K. jautėsi normaliai. Pamena, kad jiems geriant alų lauko virtuvėje, A. K. pasakė, kad prieš kelias dienas jį kažkas „sudaužė“ kieme. Matė ant A. K. kaklo „mėlynes“. Mano, kad tą turėjo girdėti ir R. P.. Kiek pamena, V. M. buvo išėjęs į parduotuvę, o A. K. turėjo girdėti, ką A. K. sakė. Nors tyrėjai jis sakė, kad A. K. buvo sumuštas prieš keletą dienų, tačiau tyrėja pasakė, kad tai neturi reikšmės. Po to, kai jis (D. S.) sudavė A. K., pastarojo daugiau niekas nemušė. Nuo kurio smūgio A. K. pradėjo bėgti kraujas, jis nepamena. Prisimena, kad R. P. paklausė A. K., ar pastarasis žino, ką reiškia jo tatuiruotė, ir jam sudavė. Paskui R. P. išvedė A. K. į namus ir po kiek laiko R. P. grįžo, o A. K. – negrįžo. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 133-134, 135,136, 140-142). Jo ir policijos pareigūno G. nesieja jokie giminystės ryšiai.

Pamena, kad kažkurią dieną po A. K. mirties prie savivaldybės jis sutiko R. P., kuris jam pasakė, kad A. K. „uždarė“, sakė, jog dabar juos (R. P. ir D. S.) pradės „tampyti“. Jis (D. S.) R. P. pasakė, kad geriau jo visai nekištų, nes jo žmona invalidė, vaikai maži, bus problemų. Jis žinojo, kad R. P. dirba apsaugoje. Dar kai A. K. gulėjo ligoninėje, R. P. buvo atvažiavęs pas jį į namus, sakė, kad jis priklauso nusikalstamai „G.“ grupuotei, jei reikės, atvažiuos, „galvą jam nusuks“. Jis patikėjo R. P. dėl „G.“ grupuotės, nes pastarasis turi auksines grandinėles, jam sakė, kad automobilyje turi šautuvą. Tai buvo prieš balandžio 29 dieną. Pamena, kad jo (D. S.) draugas buvo gavęs „į kailį“ nuo R. P.. Taip pat prisimena, kad tąkart, kai jis tvarkė šiluminę trasą, prie jo priėjęs R. P. sakė, kad jis (D. S.) jo nepažįsta, o jis jo (D. S.) nepažįsta, iš ko jis suprato, kad, jei ką nors pasakys, jam bus blogai, „galva lėks“. Kartą einant su žmona ir vaiku iš parduotuvės „M.“, R. P. jam pasakė „ateik čia, K.“ už „M.“, sakė, kad reikia pasišnekėti. R. P. buvo su draugu. Jis su R. P. nėjo, pasakė, kad neturi apie ką su juo šnekėti. Teisme jo duoti parodymai yra teisingi. Tvirtina savo anksčiau savo duotus parodymus (t.1, b.l. 140-142). Kad R. P. - buvęs policijos pareigūnas, sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu, iki to laiko žinojo, kad jis dirba apsaugoje, kad priklauso „G.“ grupuotei.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2007 m. gegužės 4 d. jai paskambinusi brolio sugyventinė B. P. pasakė, kad A. K. guli ligoninėje po operacijos. Nuvažiavusi aplankyti brolio, ji pamatė sumuštą jo veidą, dar ir kairysis šonas buvo labai mėlynas. Šoną ji matė, nes A. K. buvo reanimacijoje ir ta vieta buvo nuoga po paklode, kūnas matėsi iki juosmens. Jai paklausus brolio „ar jau kur nors susipešei ?“, jis tik pasakė, kad tai padarė „R.“. A. K. sunkiai kalbėjo, buvo sąmoningas, bet neturėjo sveikatos kalbėti. Skyriaus darbuotojai sakė, kad jam negerai, kad praranda sąmonę. Kai ji vėl atvažiavo aplankyti brolio, jis prieš 10 minučių buvo miręs. B. P. nieko daug jai nepasakojo, sakė, kad jos brolis susimušė. Pamena, kad po brolio laidotuvių praėjus trims dienoms, pas ją atvažiavo R. P. draugė R. V. susitarti, kad ji nekeltų bylos. Kadangi ji (D. S.) į teismus eiti nebeturėjo jėgų, paprašė atlyginti laidotuvių išlaidas. Jai turėtos išlaidos - 5000 litų - R. P. buvo atlygintos. A. K. laidojo ji, gedulingiems pietums prisidėjo brolio sugyventinė B. P.. Pradžioje ji brolio sumušimo detalių, kaip jis buvo sumuštas, nežinojo, o kai sužinojo, buvo baisu. Jos brolis buvo smulkaus kūno sudėjimo, o R. P. - stambus. Prieš tai, kai ji pamatė brolį ligoninėje, paskutinį kartą matė jį balandžio pradžioje. Tada A. K. nebuvo sužalotas. R. P. atsiprašė jos (D. S.) tyrėjos kabinete, kai sumokėjo pinigus. Ji matė susitaikymo protokolą, kažką skaitė, tik gal būt ne viską įsisąmonino. Nei įtakos, nei spaudimo jai niekas nedarė. Viena iš tyrėjų sakė, kad brolio nebeprikelsi, kad reikia taikytis. Norėdama ramybės, R. P. atleidžia, nemato prasmės jam neatleisti. Bausmės klausimą palieka spręsti teismui, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas B. K. parodė, kad 2007-04-29 d. jis parvežė savo brolį A. K., R. P. ir jo draugę R. V. į Joniškį. R. P. ir A. K. nuėjo pas S. B., vadinamą „B.“, o R. V. jis nuvežė į namus. Apie A. K. mirtį jis girdėjo iš kalbų, žino kad A. K. buvo visas mėlynas, „drebutis“, „alchašėlis“. Prieš dieną iki to įvykio jis buvo sutikęs A. K. ir kai jam paspaudė ranką, pastarasis prašė nespausti, sakydamas, jog yra visas mėlynas, o kai nusirengė iki pusės, jo kairė kūno pusė nuo pečių iki juosmens buvo mėlyna. Kas jį sumušė, jis A. K. neklausė. Tą pokalbį galėjo girdėti S. B., o brolio A. K. tuo laiku nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė, nes niekas apie tai neklausė. Duoti tokius parodymus jo niekas neprašė. Apie tai, kad R. P. priklausytų „G.“ grupuotei, negirdėjo.

Liudytoja R. V. parodė, kad 2007-04-29 ji kartu B. K., su mamos sugyventiniu A. K. ir savo sugyventiniu R. P. grįžo į Joniškį, ir A. K. su R. P. nuėjo pas S. B., o ją B. K. parvežė į namus. Pamena, kad tą naktį R. P. į namus negrįžo, o grįžęs pasakė, kad buvo sulaikytas policijos, tačiau tikrosios sulaikymo priežasties nesakė, tik pasakojo, kad pas S. B. su A. K. „apsižodžiavo“. Pirmosios apklausos metu ji nemelavo, tačiau buvo pasimetusi, todėl kalbėjo nepagalvojusi. Pamena, kad jiems su R. P. nuvažiavus pas D. S. nusiplauti automobilio, pastarasis prašė jo „nekišti“, sakyti, kad jo įvykio vietoje nebuvo, sakė, kad jo dėdė yra vyriausiasis komisaras, prašė nesakyti, kad jis (D. S.) mušė A. K.. Ji pasakė D. S., kad A. K. ligoninėje. Ji ankščiau pažinojo D. S., nes jie kartu yra dirbę. Žino, kad D. S. su R. P. susipažino prieš mėnesį iki 2007-04-29 vykusio įvykio. Su D. S. jie bendraudavo ne dažnai, tik tada, kai pastarasis klausė dėl darbo ir kai jie D. S. kieme plovė automobilį. Kad R. P. ir D. S. būtų dar susitikę, ji nemačiusi. R. P. ji gali apibūdinti kaip labai gerą vyrą, atsakingą šeimos žmogų, nepriklausantį jokiai „G.“ grupuotei. R. P. yra registruotas darbo biržoje, jie kartu augina du pastarojo vaikus iš pirmosios santuokos, nes jo buvusi žmona mirė.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2007 m. balandžio 29 d. jį ir R. P. pas S. B. atvežė jo brolis B. K.. Tą dieną jie buvo išgėrę alaus, tačiau girti nebuvo. R. P. buvo „lengvai“ išgėręs. Pas S. B. jie nusinešė „bambalį“ alaus ir pradėjo gerti lauko virtuvėje. Jiems begeriant atėjo E. M. ir A. K., kurie buvo stipriai išgėrę. A. K. tik įėjęs į kiemą iš karto juos visus pavadino „piderais“. R. P. už tą žodį sudavė A. K. per veidą. Pamena, jog A. K. ir E. M. buvo kažkur išėję, tačiau A. K. sugrįžo. Kai A. K. atėjo antrą kartą viskas buvo tvarkoje. Vėliau R. P. palydėjo A. K. į namus. Kad R. P. A. K. dar muštų, jis nematė, matė tik kaip sudavė vieną kartą. Pas A. K. ant rankos buvo tatuiruotė, tai R. P. klausė jo, ką tas ištatuiruotas žodis reiškia. Ką jie toliau šnekėjo, jis (A. K.) nesiklausė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 181-184). Pamena, kad A. K. prieš keturias ar penkias dienas iki 2007-04-29 įvykio jam rodė savo „mėlynes“ ant kūno. Kai A. K. rodė „mėlynes“, kartu dar buvo ir S. B.. Matė, kad D. S. 2007-04-29 buvo apsižergęs A. K. kojas ir jį mušė rankomis. A. K. tuo metu gulėjo. Matė, kad D. S. kumščiais mušė A. K., tačiau nematė, ar į krūtinę, ar į kitą vietą A. K. pataikė. Dabar sako teisybę, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėja V. sakė, kad „eina susitaikymas“ ir liepė sakyti visiems vienodai. Jis (A. K.) buvo sulaikytas dviem paroms, jam buvo daromas „spaudimas“, buvo pasakyta, kad D. S. yra komisaro giminaitis. Po muštynių praėjus dviem dienoms, A. K. buvo pas jį atėjęs, prašė „bulgarkės“ ir priekabos, sakė, kad reikia supjaustyti šiltnamį ir išvežti metalą. A. K. jis pažinojo, pastarasis gyveno kartu su B. P., su kuria tarpusavyje mušdavosi. A. K. sakė, kad jį sumušė policininkas, tada policininkas J. atsistatydino,- taip kalbėjo žmonės.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2007 m. balandžio 29 d. jie su draugu D. S., pastarajam susiskambinus su R. P., nuvažiavo pas S. B.. Lauko virtuvėje tuo metu išgėrinėjo R. P., A. K., o A. K. nebuvo. Po to atėjo neblaivus A. K. ir atsisėdo prie durų. D. S. ir R. P. po vieną kartą smogė A. K. į galvą už tatuiruotę. Vėliau konfliktas įvyko lauke, A. K. pats pradėjo ieškoti „priekabių“, sakė, kad gali jį mušti, kad jam nesvarbu. Pamena, kad lauke R. P. smogė stovinčiam A. K. į galvą. A. K. gulėsi, o po to, kai A. K. kėlėsi, D. koja smogė jam į galvą. R. smogė A. K. į krūtinės viršutinę dalį. Jis (V. M.) viską matė iš šono. Po to A. K. buvo pakeltas ir nuvestas į virtuvėlę, jam davė išgerti alaus. D. S. smogė A. K. tris kartus į galvą, vieną kartą smogė koja, kitą kartą – kumščiu ir dėl alaus išpylimo. Ar kas nors dar spardė A. K., jis nežino. Spirdamas A. K., D. S. stovėjo pastarajam iš šono, jis (V. M.) nematė, ar D. S. buvo A. K. apsižergęs. Jis pats tris kartus buvo išvykęs į parduotuvę. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis davė teisingus parodymus. Jam niekas negrasino. D. S. jam sakė, kad R. P. jam grasino, tačiau dėl ko, nesakė. Smūgių seką geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 161-162).

Liudytoja I. A. M. parodė, kad 2007 m. balandžio 29 d. pas ją atėjo buvęs sutuoktinis E. M., o po kiek laiko atėjo A. K.. Jie pasikalbėjo ir A. K. su E. M. išėjo pasivaikščioti. Po kiek laiko E. M. grįžo pas ją ir pasakė, kad jie su A. K. buvo užėję pas S. B., pasakojo, kad pas jį dar buvo draugų ir, kad A. ten pasiliko. Gal po pusvalandžio atėjo A. K., buvo pagėręs, paprašė jos, kad leistų permiegoti, nes jo sugyventinė neįsileido jo į kambarį. Ji leido A. K. permiegoti savo kambaryje, pati miegojo vaiko kambaryje. Kai A. K. atėjo, buvo jau prietema, jis buvo neblaivus, bet nesimatė, kad būtų buvęs sumuštas. Ji neatkreipė dėmesio, bet sužalojimų nesimatė, jai pasirodė, kad jis nebuvo sumuštas. A. K. sakė, kad buvo pas S. B. ir pas pastarąjį buvo draugų, vienas prisikabino prie jo dėl tatuiruotės ant rankos, dar grasino jam. A. K. nepasakojo, kad jį kažkas primušė, nors dabar ji gerai nebepamena, ką jai A. K. pasakojo. Pasakoja tą, ką prisimena, kadangi po įvykio praėjo daug laiko. Ji matė, kad A. K. išeidamas rytą buvo sveikas, nieko nesakė, ar jam ką skauda, ar neskauda. Vėliau iš B. P. ji sužinojo, kad A. K. išoperuota blužnis. E. M. ir A. K. pas ją buvo atėję neblaivūs, ji taip pat buvo išgėrusi. Kai grįžo E. M., jis buvo tokio pat girtumo, kaip ir išeidamas, o A. K. buvo girtesnis nei išėjo. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – t.1, b.l. 128-129 yra neteisingi, nes, kai pas ją atėjo A. K., ant jo kraujo nebuvo. Parodymus ji pasirašė neperskaičiusi, nes galvojo, kad viskas bus surašyta teisingai. Ji buvo pas A. K. sugyventinę B. P., visi šnekėjosi, A. K. pasakė, kad jis sumuštas, pakėlė marškinius ir jai parodė šoną, kuris buvo sumuštas – mėlynas. Kurį šoną rodė, ji nebeprisimena. Prieš tą vakarą, kai A. K. pas ją nakvojo, rodė jai „mėlynes“, o kada rodė, ji gerai neprisimena, nes viskas vyko seniai.

Liudytoja B. P. parodė, kad ji ir A. K. 19 metų buvo sugyventiniai. Kadangi A. K. 2007 m. balandžio 29 d. parėjo išgėręs, todėl, nors pastarasis ir beldė į langą, ji A. K. neįleido. Kai A. K. būdavo išgėręs, tarp jų kildavo konfliktai. Tąkart su A. K. buvo ir R. P., kuris išėjo ir A. K. liko vienas. Kitą rytą, t.y. balandžio 30 d., A. K. grįžo sumuštu veidu, jo lūpa, nosis buvo sumuštos, matėsi „mėlynės“ ant kūno. Jai paklausus kur buvo, A. K. atsakė, kad tai ne jos reikalas, nusiprausė ir išėjo į darbą. Po dviejų dienų ji sužinojo, kad jos sugyventinis balandžio 29 d. buvo pas S. B.. Nuėjusi pas S. B., ji paklausė, kas čia buvo. S. B. jai papasakojo, kad A. K. atsivedė žmogų, kurį vadino „R.“, kad A. K. buvo atėjęs su E. M., o daugiau nieko nepasakė. A. K. apie muštynes nieko su ja nenorėjo kalbėti. Maždaug po savaitės jie su A. K. susipyko, pastarasis ją pastūmė, ji nugriuvo, o atsikėlusi iškvietė policijos pareigūnus, kurie A. K. išvežė. Ji savo sugyventiniui nieko nedarė. Šeštadienį sutiko pažįstamą medicinos seselę, kuri jai pasakė, kad A. K. guli ligoninėje, kad jam išoperuota blužnis. Nuėjus aplankyti, A. K. jai pasakė, kad čia viskas dėl tų muštynių. Kai šeštadienį ryte ji atvažiavo į ligoninę, A. K. buvo jau be sąmonės, netrukus jis mirė. Lankant ligoninėje, A. K. jai sakė, kad nepažįsta to, kuris jį sumušė. Nesakė, nei kad mušė D. S., nei kas kitas. Kai 2007-04-29 vakare ji A. K. neįsileido, pas ją jis buvo buvęs prieš dieną. Pas ją A. K. būdavo beveik kiekvieną dieną, tačiau ji nematė, kad jis būtų buvęs sumuštas. Anksčiau A. K. buvo sutinusi apatinė blauzdų dalis ir pėdos, medikai sakė, kad jam taip yra dėl inkstų. Apie tai, kad I.A. M. A. K. būtų rodęs sumuštus savo šonus, ji nežino. A. K. gėrė beveik kasdien, prašydavo vaistų nuo kepenų, sakė, kad du kartus buvo persirgęs gelta. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 123-124, 125). Pamena, jog praėjus keletui dienų po to, kai A. K. neįsileido, A. K. pradėjo sakyti, kad jam pradėjo skaudėti šoną ir krūtinę. Kai ji 2007-05-04 iškvietė policiją, A. K. jai pasakė, kad dabar policija galės jį vežti tiesiai į ligoninę, o kodėl taip sakė, ji nežino. S. B. jai sakė, kad A. K. sumušė vyras vardu „R.“, kuris su jais gėrė 2007-04-29 vakare, to vyro pavardės S. B. nežinojo. Prieš tą įvykį A. K. nebuvo sumuštas. Ji kiekvieną dieną A. K. nusirengusį matydavo, nes jie kartu gyveno, be to, pastarasis apie sumušimą jai būtų pasisakęs.

Liudytojas E. M. parodė, kad įvykio dieną jie su A. K. buvo nuėję išgerti pas S. B., vadinamą „B.“. A. K. tada buvo pagėręs, bet sveikata nesiskundė. Pas S. B. dar buvo R. P. ir D. S., kurių jis anksčiau nepažinojo. Jie visi gėrė alų, šnekėjosi. A. K. susiginčijo su R. P. dėl smulkmenų. Kuris pradėjo ginčą, jis (E. M.) neprisimena. R. P. ir A. K. pasiginčijus, jie gėrė toliau. Paskui jis (E. M.) išėjo pas savo buvusią žmoną I.A. M., o A. K. pasiliko. Jam būnant pas S. B., muštynių nebuvo. Ryte ar naktį, tiksliai nebepamena, A. K. atėjo pas I.A. M.. Kiek pamena, A. K. buvo prakirsta lūpa, kraujo nesimatė, lūpa buvo tik patinusi. Jis nieko A. K. neklausė, šis nuėjo miegoti, o ryte išėjo. A. K. niekuo nesiskundė, nesakė, kad kur nors skauda. Vėliau sužinojo, kad A. K. ligoninėje. Mano, kad, jei A. K. būtų anksčiau kas nors primušęs, jis būtų papasakojęs, nes jie buvo geri draugai, pažinojo vienas kitą nuo vaikystės. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 126-127).

Liudytoja N. V. parodė, kad ji, dirbdama Joniškio r. PK tyrėja, tyrė bylą dėl A. K. nužudymo ir R. P. apklausė taip pat kaip ir visus sulaikytus asmenis, sulaikymo kameroje. Ji, surašiusi R. P. parodymus, liepė pastarajam perskaityti, pasakyti, jei ką turės papildyti. Jis parodymus skaitydavo, pasirašydavo. Daryti kam nors poveikį ji neturėjo jokio tikslo ar intereso. Jai taip pat niekas poveikio dėl A. K., D. S., R. P. apklausos nedarė. Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė prokuroras, o ne ji. Tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pradžioje įtariamojo veika buvo kvalifikuota kaip nužudymas dėl neatsargumo. Kad nužudymas buvo dėl neatsargumo, prokuroras nusprendė jai surašius visų asmenų parodymus. Pamena, kad paskutinėje apklausoje R. P. nurodžius J. Č., pastarasis buvo apklaustas. Kitų asmenų R. P. nenurodė. R. P. sakė, kad D. S. sudavė A. K. keletą smūgių. D. S. buvo apklaustas įtariamuoju. Kad geriau nekišti kitų žmonių, ji niekam nesakė, tokios kalbos nebuvo. Ji niekam nesakė, kokius parodymus duoti, ką jai apklausiamieji sakė, tą ir užrašė, neliepė visiems duoti vienodus parodymus. D. S. jai nesakė, kad A. K. buvo sumuštas prieš kelias dienas. R. P. buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui, jį be advokato ji išsikviesdavo tik konsultacijai, kur vežti, R. P. ateidavo kortelę atsišviesti, daugiau apie nieką jie nekalbėdavo.

Liudytojas S. B. (parodymai, vadovaujantis BPK 276 str., pagarsinti šiam liudytojui mirus) ikiteisminio tyrimo metu nurodė (t.1, b.l. 130-131), kad 2007 m. balandžio 29 d. pas jį atėjo A. K. su R., kurio pavardės jis nežino, ir atsinešė plastikinį 2 l talpos butelį alaus. Lauko virtuvėje jie visi trys išgėrė alų, tuomet jis dviračiu nuvažiavo į parduotuvę ir dar nupirko 2 l talpos butelį alaus bei 0,5 l talpos butelį degtinės. Jiems begeriant atėjo neblaivūs A. K. ir E. M.. Tarp R. ir A. K. kilo konfliktas dėl ant A. K. rankos buvusios tatuiruotės. R., priėjęs prie sėdinčio A. K., paėmė jam už rankos ir patraukė link savęs. A. K. atsistojus, R. kumščiu smogė pastarajam į kairės pusės žandikaulį. A. K. nuo smūgio atsisėdo ant kėdės. Jis (S. B.) pasakė R., kad pastarasis A. K. nemuštų. Po kurio laiko E. M. išėjo į namus, o po to išėjo ir A. K.. Po kurio laiko atvažiavo D. S. su savo draugu, jam, t.y. S. B., nepažįstamu vaikinu. D. S. telefonu pasikvietė R. P.. Jie visi gėrė D. S. atsivežtą alų. Jiems begeriant vėl atėjo A. K.. Tarp R. ir A. K. vėl kilo žodinis konfliktas. R. kumščiu trenkė A. K. į veidą ir pastarajam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ar R. sudavė A. K. į krūtinę, jis nepastebėjo. A. K. einant į namus, kartu su juo išėjo ir R.

Kaltinamasis R. P. apklaustas teisme pripažino, kad 2007m. balandžio 29 d., apie 20 val., girtaudamas lauko virtuvėje pas S. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Joniškio mieste, ir įsižeidęs dėl kartu girtavusio A. K. užgaulių žodžių, dėl išlieto alaus bei dėl tatuiruotės ant A. K. rankos, sudavė pastarajam tris-keturis smūgius: kumščiu į veidą, alkūne į žandikaulį ir vieną smūgį keliu į „petį prie krūtinės“.

Ir nors R. P. kategoriškai neneigė, kad A. K. galėjo mirti nuo jo suduoto smūgio keliu, tačiau nurodė, kad pagal liudytojų parodymus A. K. buvo sumuštas į kairį šoną anksčiau, nuo ko ir galėjo mirti. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną, t.y. 2007-04-29, tuo pačiu metu A. K. mušė ir D. S., todėl A. K. galėjo mirti ir nuo pastarojo suduotų smūgių.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino 2007-04-29 sudavęs smūgius A. K..

R. P., 2007-05-25 apklausiamas įtariamuoju dalyvaujant jo advokatui, nurodė (t.2, b.l. 39-40), kad 2007-04-29, girtaujant pas S. B., dėl užgaulių žodžių jis A. K. sudavė kumščiu į žandikaulį, po 15-20 min., jau atvažiavus D. S. ir V. M., iš kažkur grįžusiam A. K., išėjęs jo pasitikti iš lauko virtuvės, alkūne sudavė į žandikaulį, o pastarajam atsisėdus ant grindinio, jis (R. P.) neva norėdamas pakelti ir padavęs A. K. ranką, sudavė pastarajam keliu ar tai į petį, ar tai į krūtinę bei paleido A. K. ranką, dėl ko pastarasis vėl atsisėdo ant grindinio. Tada prie A. K. priėjęs D. S. spyrė pastarajam koja į galvą, nuo ko A. K. nugriuvo ant nugaros. Liepdamas D. S. nebemušti A. K., jis A. K. pakėlė ir abu įėjo į lauko virtuvę. A. K. atsisėdo ant kėdės prie durų. A. K. netyčia išliejus įpiltą alų, D. S. rankos plaštaka sudavė A. K. per veidą. Pamatęs ant A. K. rankos tatuiruotę „zlo“ (rusiškos raidės), paklausė, ar A. K. žino, ką tai reiškia, o šiam atsakius, kad žino, rankos kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, dėl ko šiam pradėjo bėgti kraujas. Po viso šio konflikto daugiau nebesipyko, palydėjo A. K. iki namų ir jį ten paliko, o pats grįžo pas S. B..

Iš R. P. parodymų patikrinimo vietoje 2007-05-25 protokolo (t.2, b.l. 55-58) matyti, kad R. P. lauko virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Joniškyje, paaiškino, jog jam (R. P.), A. K., S. B., A. K. ir E. M. geriant alkoholį, tarp jo (R. P.) ir A. K. kilo konfliktas dėl ant pastarojo rankos esančios tatuiruotės ir jis (R. P.) kumščiu sudavė A. K. į veido sritį. R. P. taip pat paaiškino, kad A. K. kažkur išėjus, atvažiavo D. S. ir V. M.. Grįžus A. K. ir pastarajam einant į lauko virtuvę, jis (R. P.) rankos alkūne trenkė A. K. į žandikaulį. A. K. nuo šio smūgio atsisėdus ant grindinio, jis (R. P.), priėjęs prie pastarojo, padavė ranką ir keldamas A. K. nuo grindinio kojos keliu smogė jam į krūtinę, po ko A. K. vėl „nuvirto“ ant grindinio. R. P. taip pat nurodė, kad prie A. K. priėjęs D. S. spyrė pastarajam į galvos sritį. Po to, jis (R. P.) atvedė A. K. ir pasodino lauko virtuvėje ant kėdės. A. K. lauko virtuvėje išpylus alų, D. S. plaštaka sudavė A. K. per veidą, o jis (R. P.) kumščiu sudavė A. K. į veido sritį ir pastarajam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas.

Papildomai 2007-11-16 apklausiamas įtariamuoju R. P. nurodė (t.2,b.l.43), kad tvirtina savo 2007-05-25 duotus parodymus, labai gailisi dėl įvykdytos veikos, susitaikė su nukentėjusiąja D. S., jos atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą.

Iš 2007-11-16 surašyto ir R. P. pasirašyto „Susitaikymo protokolo“ matyti (t.1, b.l. 122), jog R. P. savo parašu patvirtino minėtame protokole esančius faktinius duomenis, kad: „2007 m. balandžio 29 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu S. B. priklausančioje lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, kilus tarpusavio konfliktui, sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus A. K. į įvairias kūno vietas bei keliu suduodamas į krūtinę, padarė A. K. trauminį blužnies plyšimą, poodines kraujosruvas dešinėje smakro pusėje, dešiniame žaste, kairėje pilvo pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dėl kurių pastarasis 2007 m. gegužės 12 d. VšĮ Joniškio ligoninėje mirė“.

2007-12-13 papildomai apklausiamas įtariamuoju, R. P. vėl nurodė (t.2, b.l. 47), kad tvirtina savo 2007-05-25 ir 2007-11-16 duotus parodymus, nurodė, kad neturėjo tikslo sutrikdyti A. K. sveikatą ar nužudyti A. K., kuris po jo (R. P.) sumušimo po kelių parų ligoninėje mirė, labai gailisi šitaip pasielgęs, nes tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir A. K. sudavė smūgius į krūtinę bei veidą. Nesitikėjo, kad šitaip atsitiks, kad A. K. mirs.

Nors 2008-12-16 apklausiamas įtariamuoju (t.2, b.l. 53) R. P. nesutiko dėl jam pareikšto įtarimo nužudžius A. K., tačiau pripažino sudavęs A. K. keletą smūgių: vieną kartą į veidą, sulenktos rankos alkūne į smakrą, sulenktos kojos keliu į petį ir delnu per veidą.

Iš visų R. P. parodymų visumos seka, kad R. P. pripažino 2007-04-29 apie 20 val., A. K. sudavęs 5 tiesioginius smūgius: 3 smūgius kumščiu į veidą, 1 smūgį alkūne į veidą bei vieną smūgį keliu į krūtinę ar petį. Ir nors R. P. teisme neigė sudavęs keliu A. K. smūgį į krūtinę ar pilvą bei nurodė keliu sudavęs į „petį prie krūtinės“, tačiau tokius R. P. parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, nes ikiteisminio tyrimo metu pats R. P. nurodė keliu sudavęs smūgį A. K. į krūtinę (t.2, b.l. 47, 55-58), mušdamas A. K. R. P. buvo girtas ir akivaizdžiai netaikė, kur jam tiksliai suduoti keliu, taip pat, kad teismo medicinos ekspertas H.Daujotas nurodė, jog dvi kraujosruvos ant A. K. kūno pagal lokalizaciją buvo blužnies ribose, tai yra krūtinės kairėje pusėje, pilvo srityje, po pačiu šonkaulių lanku, todėl galėjo atrodyti, kad smūgis suduodamas į krūtinę.

Iš byloje surinktų įrodymų, ypač pirminių parodymų, visumos darytina išvada, kad R. P. 2007-04-29 nukentėjusiajam A. K. sudavė ne mažiau kaip 7 tiesioginius smūgius.

Nors apklausiami teisme liudytojai A. K., V. M., nukentėjęs D. S. savo parodymus kiek pakeitė, vengė teismui atvirai atsakyti dėl R. P. suduotų smūgių, pateisindami nebeprisiminimu arba tyrėjos N. V. jiems neva daryta įtaka duoti tam tikrus parodymus, tačiau tyrėja N. V. teisme patvirtino nedariusi jokios įtakos apklausiamiems asmenims, be to, iš minėtų asmenų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotų tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad šie parodymai yra pakankamai detalūs ir išsamūs, todėl negalėjo būti kaip nors „surežisuoti“. Be to, 2007-05-17 ir 2007-05-18 apklausiamas A. K. buvo sulaikytas, todėl negalėjo turėti kontakto su tuo pačiu metu apklausiamais D. S. bei V. M. ir suderinti parodymus. A. K. davė analogiškus parodymus tiek apklausiamas suimtas bei iš karto po paleidimo iš suėmimo, t.y. 2007-05-17 ir 2007-05-18, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje 2008-07-07 metu, t.y. po metų (t.1, b.l. 187-197). Apklausiami minėti liudytojai nenurodė, kad jiems buvo daroma kokia nors įtaka.

Kad R. P. sudavė A. K. jam inkriminuotus smūgius, patvirtina šie įrodymai.

Liudytojas S. B., pas kurį 2007-04-29 buvo girtaujama ir buvo sumuštas A. K., apklaustas 2007-05-17 patvirtino matęs, kaip R. P. dėl jam nepatikusios A. K. tatuiruotės sudavė lauko virtuvėje 1 smūgį į kairės pusės žandikaulį. Po to, atgal grįžusiam A. K., dėl kažkokio žodinio konflikto, R. P. sudavė kumščiu pastarajam į veidą, nuo ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kitų smūgių jis nepastebėjęs, nes tuo metu buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (t.1, b.l.130-131).

Liudytoju apklaustas D. S. 2007-05-17 patvirtino (t.1, b.l. 133-134), kad, kai jis su V. M. atvažiavo pas S. B., ten buvęs R. P. jam „pasigyrė, kad sumušė žmogų“. Priėjus A. K. prie S. B. lauko virtuvės, R. P. sulenkta rankos alkūne trenkė A. K. „į žandikaulį“, nuo ko A. K. nuvirto į lauko pusę ant nugaros. Prie A. K. priėjęs R. P. jam „koja kelis kartus spyrė į kūną“. Po to R. P. ištiesė A. K. ranką ir, kai A. K. įsikabino į ranką bandydamas atsistoti, R. P. „kojos keliu A. K. sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į galvą“. Į A. K. klausimą dėl ko jis jį muša, R. P. atsakęs, kad „nepatinka jo snukis“. Po šių smūgių A. K. buvo susirietęs, bet atėjo į lauko virtuvę ir atsisėdo prie stalo. Po to, kai D. S. sudavė A. K. „rankos plaštaka“ į veidą dėl išlieto alaus, po kurio laiko dėl jam nežinomų priežasčių R. P. sėdinčiam virtuvėje A. K. sudavė kumščiu į veidą, nuo ko pastarajam pradėjo bėgti kraujas.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju 2007-05-22 apklaustas D. S. (t.1, b.l. 140-142), davė analogiškus parodymus, kaip ir apklausiamas 2007-05-17, tik patikslino, kad, kai nuo R. P. smūgio alkūne A. K. „nugriuvo aukštielninkas ant kiemo grindinio“, „tuoj po to R. P. prišoko prie gulinčio A. K. ir įspyrė ar tai į kairį, ar į dešinį petį ar šoną“. Kur pataikė-gerai neįsidėmėjo. A. K. paklausus už ką jis yra mušamas, R. P. padavė ranką A. K. duodamas suprasti, kad padės jam atsikelti, „ir keldamas kojos keliu smogė vieną smūgį A. K. į galvą ir tuoj pat antrą smūgį keliu ar tai į pilvą, ar į krūtinę“. Nuo šių smūgių A. K. vėl nugriuvo, „bet tuoj atsikėlė ir susirietęs kelias sekundes pastovėjo“. Po to, kai jis virtuvėje sėdinčiam A. K. dėl išlieto alaus „delnu sudavė per veidą“, vėliau su juo susitaikė, po maždaug 5-10 min. tarp A. K. ir R. P. vėl kilo konfliktas dėl tatuiruotės, ir R. P. „perpykęs prišoko prie sėdinčio A. K. ir kumščiu smogė į burnos sritį“, A. K. pradėjo bėgti kraujas.

Liudytojas V. M. 2007-05-18 nurodė (t.1, b.l. 161-162), kad jis 2007-04-29 buvo blaivus ir pas S. B. atvežė savo pažįstamą D. S., kuris jau buvo išgėręs ir buvo susitaręs su R. P. dar išgerti. Atėjus prie S. B. lauko virtuvės, R. P. pasigyrė D. S., kad sumušė žmogų. Po kelių minučių atėjo A. K., o šiam einant prie lauko virtuvės durų prieš A. K. atėjo R. P. ir „sulenkta alkūne trenkė į smakrą“. Nuo smūgio A. K. nuvirto ant žemės, tada R. P. „iš kojos jam spyrė į petį“. Priėjęs R. P. A. K. „nuo žemės už pečių pakėlė ir sulenktu kojos keliu sudavė smūgį į galvą ir į krūtinę. A. K. krūtinę buvo užsidengęs sulenktomis rankomis. Smūgius R. P. sulenktu keliu sudavė palenkiant A. K. kūną link kelio. Po to R. P. A. K. atvedė į virtuvę ir pasodino ant kėdės. Kai A. K. netyčia išliejo D. S. įpiltą alų, D. S. sudavė „jam rankos plaštaka per skruostą“. Kai A. K. pasakė, kad „galite mane mušti, aš nieko nebijau“, R. P. supykęs A. K. „kumščiu sutrenkė į veidą“, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Girdėjo, kad konfliktas tarp R. P. ir A. K. buvo kilęs dėl ant A. K. rankos buvusios tatuiruotės „zlo“. Mušant A. K. šis nesipriešino, visi ten buvę asmenys buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio.

2007-05-22 apklausiamas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. M. nurodė (t.1, b.l. 166-167), analogiškas aplinkybes kaip ir 2007-05-15 apklausoje, tik patikslino, kad A. K. pas S. B. atėjo maždaug po pusvalandžio po jų atvažiavimo, kad po to, kai R. P. atėjusiam A. K. sudavė alkūne į smakrą, spyrė gulinčiam „aukštielninkam“ A. K. koja į petį, prie A. K. „prišoko D. S. ir, nieko nesakęs, spyrė A. K. į veidą. Tada R. P. „už pečių pakėlė A. K. ir kojos keliu smogė vieną smūgį į veidą, o antrą –į krūtinę. K. krūtinę dengėsi rankomis. Po šių smūgių A. K. vėl nugriuvo, mušamas jis nesipriešino, buvo stipriai girtas. Po to R. P. pakėlė A. K. ir pasodino virtuvėje ant kėdės. Šis konfliktas buvo trumpas. Toliau vėl visi gėrė alų, tame tarpe ir A. K.. A. K. išliejus alų, D. S. sudavė jam „kumščiu į veidą“, bet jie susitaikė ir gėrė toliau. Po kurio laiko R. P. vėl sukonfliktavo su A. K., kuris pasakė, kad „šis gali jį mušti, o jis nieko nebijo“, atsistojęs R. P. trenkė sėdinčiam A. K. į veidą ir pastarajam pradėjo bėgti kraujas. A. K. vėl gėrė su visais, o po kurio laiko paprašė jį palydėti namo. R. P. išvedė A. K. į namus.

A. K. (būdamas nuo 2007-05-16 iki 2007-05-18 sulaikytas), 2007-05-17 apklausiamas įtariamuoju dėl neatsargaus gyvybės atėmimo A. K., nurodė (t.1, b.l. 174-175), kad 2007-04-29, apie 19 val., su R. P. atėjo pas S. B. ir visi pastarojo lauko virtuvėje gėrė alų. Po kurio laiko į lauko virtuvę atėjo jau išgėrę A. K. ir E. M., ir A. K. juos išvadino „pederastais“. Tai išgirdęs R. P. kumščiu smogė A. K. į „veido sritį“. Po to visi lauko virtuvėje kartu gėrė. Begeriant R. P. ant A. K. rankos pamatė tatuiruotę „zlo“ (rusiškos raidės), paklausė A. K., ar pagal šią tatuiruotę „jis jau padėjo mentą į vietą ir A. K. du kartus kumščiu sudavė į veidą. A. K. nesipriešino. Po kurio laiko A. K. ir E. M. išėjo. R. P. susiskambinus telefonu, pas S. B. atvažiavo jau apsvaigęs nuo alkoholio D. S. (pravarde „I.“) su kitu vaikinu, kuris buvo blaivus. Išskyrus atvažiavusį vaikiną, toliau visi gėrė D. S. atsivežtą alų. Begeriant vėl į lauko virtuvę sugrįžo A. K., tačiau R. P. išėjo priešpriešiais sakydamas „vėl tu atsiradai“ ir „sulenkta alkūne A. K. trenkė į smakrą“, nuo ko A. K. „nukrito ant žemės, tada R. P. A. K. gulinčiam spyrė į kūną“. „Po to R. P. A. K. už pečių pakėlė nuo žemės ir A. K. lenkdamas link kelio, A. K. kojos keliu sudavė į galvą ir krūtinę“. Nematė, ar A. K. buvo užsidengęs krūtinę. Po to R. P. A. K. atvedė ir pasodino lauko virtuvėje. D. S. įpylė A. K. alaus, šis vieną stiklinę išgėrė, o antrą netyčia išliejo, dėl ko D. S. A. K. „rankos plaštaka sudavė per skruostą“. Po to matė, kaip R. P. priėjo prie A. K., pastarajam kumščiu sudavė į veidą ir A. K. iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Jie pradėjo raminti R. P., prašė A. K. nemušti. Nurodė, kad konfliktas tarp A. K. ir R. P. kilo dėl A. K. tatuiruotės. Patvirtino, kad R. P. A. K. sudavė „smūgius į veidą, kojos keliu į galvą ir krūtinę, spyrė koja į kūną“. Visi buvo girti, išskyrus su D. S. atvykusį vaikiną.

2007-05-18 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytoju A. K., dalyvaujant kaltinamajam R. P. ir jo gynėjui, nurodė (t.1, b.l. 181-184) iš esmės tas pačias A. K. sumušimo aplinkybes, kaip ir 2007-05-17 apklausiamas įtariamuoju, tik labiau detalizavo įvykių eigą. Nurodė, kad A. K. su E. M. atėjus pas S. B. į lauko virtuvę ir A. K. juos pavadinus „pederastais“, bei R. P. sudavus A. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, A. K. nieko neatsakė ir tuo šis konfliktas baigėsi. Visiems begeriant pas S. B., tarp A. K. ir R. P. vėl prasidėjo konfliktas dėl tatuiruotės „zlo“, buvusios ant A. K. rankos, dėl ko R. P. lauko virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė du kartus į veidą. A. K. tuo metu nenugriuvo ir nesipriešino. Po kurio laiko E. M. ir A. K. kažkur išėjo. Po susiskambinimo su R. P. pas S. B. atvažiavo gerokai apsvaigęs D. S. su kitu vaikinu, kuris buvo blaivus. Begeriant D. S. atsivežtą alų, sugrįžo A. K., o R. P., išėjęs iš lauko virtuvės, A. K. pasakė „ir vėl tu čia atsiradai“ ir po tų žodžių trenkė A. K. alkūne į veidą. A. K. nuo smūgio nukrito „aukštielninkas“ ant betoninės dangos. A. K. nuvirtus ant žemės, R. P. jam dar spyrė, į kokią kūno dalį pataikė - nematė. Po to pats R. P., paėmęs už pečių pakėlė A. K. nuo žemės ir tuo pačiu momentu, „pakėlęs nuo žemės, R. P. keliu dviem smūgiais sudavė A. K. į galvą ir į krūtinę“. A. K. nebandė priešintis. Šiuos R. P. veiksmus jis matė pro praviras lauko virtuvės duris. Po to R. P. parvedė A. K. į virtuvę ir pasodino ant kėdės prie durų. Kai A. K. netyčia išliejo D. S. įpiltą antrą alaus stiklinę, D. S. „sudavė A. K. į veidą“. Neužilgo R. P., priėjęs prie A. K., sudavė jam į veidą, nuo ko pradėjo A. K. iš lūpos bėgti kraujas. Tada jis (A. K.) apvalė A. K. lūpas, o D. S. ėmė raminti R. P.. Po kurio laiko R. P. išvedė A. K. į namus.

2008-01-21 papildomai apklaustas liudytoju A. K. nurodė (t.1,b.l.185), kad jis nematė, ar 2007-04-29 A. K. kieme prie lauko virtuvės spardė D. S., nes pro virtuvės duris ne viską matė. Tik patvirtino matęs, kaip D. S. virtuvėje sudavė ranka A. K. į veidą, kai šis išliejo alų.

2008-02-04 akistatos su V. M. metu D. S. patvirtino (t.1, b.l. 143), kad 2007-04-29 „gulinčiam A. K., kuris nuvirto po R. P. smūgio ant grindinio, koja spyrė į veidą, bet smūgis buvo nestiprus“, bei vieną smūgį sudavė sėdinčiam A. K., kai šis nuliejo jo įpiltą alų. V. M. nurodė matęs, kad jam 2007-04-29 būnant pas S. B. kieme, R. P. einančiam A. K. sudavė smūgį į smakrą alkūne ir šis nuvirto ant grindinio, po to prie gulinčio A. K. priėjo D. S. ir koja spyrė A. K. į veidą, tačiau smūgis buvo nestiprus, nes koja praslydo. Po to D. S. nestiprų smūgį A. K. sudavė per veidą, kai pastarasis išliejo alų. Daugiau, kad D. S. muštų A. K., nematė. „Pagrinde smūgius sudavė A. K. R. P.“.

2008-02-07 liudytoju apklaustas D. S. pripažino (t.1, b.l. 135), kad 2007-04-29, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parvirtusiam A. K. koja spyrė į veidą, tačiau smūgis buvo nestiprus, nes koja praslydo. Taip pat patvirtino, kad supykęs dėl išlieto alaus lauko virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė „rankos plaštaka per veidą“, kad daugiau smūgių A. K. nesudavė, kad A. K. mušė R. P..

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-07-02 D. S. nurodė (t.1, b.l. 146-158), kad 2007-04-29, esant V. M. ir jiems su R. P. ir A. K. begeriant lauko virtuvėje pas S. B., atėjo A. K., kurį R. P. pasitiko lauko virtuvės tarpduryje ir sulenkta alkūne A. K. trenkė į žandikaulį. Tada A. K. nuvirto ant grindinio „aukštielninkas“, o R. P., priėjęs prie gulinčio A. K., koja spyrė į kairį šoną bei „pakeldamas A. K. nuo grindinio paėmė už dešinės rankos ir rūbų atlapų krūtinės srityje bei sulenktos kojos keliu sudavė smūgį A. K. į krūtinę“, po to R. P. rankos kumščiu A. K. sudavė į veido sritį“. D. S. parodė, kad kai jis dėl A. K. išlieto alaus pastarajam „rankos plaštaka sudavė per veidą“, R. P. sėdinčiam A. K. kumščiu sudavė į veidą ir iš lūpos pradėjo bėgti kraujas.

2008-07-07 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. parodė (t.1, b.l. 187-197), kad R. P. lauko virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė du kartus kumščiu į veidą. Po to parodė, kaip antrą kartą grįžus A. K. pas S. B., R. P. pastarajam „sulenkta alkūne sudavė į veidą“, „gulinčiam A. K. spyrė į koją“, „pakėlęs už pečių nuo grindinio kumščiu sudavė į veidą“ ir „keliu sudavė į krūtinę“. Parodė, kaip D. S. jau virtuvėje sėdinčiam A. K. sudavė „plaštaka per veidą“, po to R. P. A. K. kumščiu sudavė į veidą“.

Iš šių įrodymų daroma matyti, kad R. P. 2007-04-29 A. K. sudavė 1 smūgį ranka į galvą po to, kai ką tik pas S. B. atėjęs A. K. ten buvusius asmenis pavadino „pederastais“, 1 smūgį ranka į galvą dėl ant A. K. rankos buvusios tatuiruotės, kuri nepatiko R. P., 1 smūgį sulenkta alkūne į galvą (smakrą), kai A. K. sugrįžo atgal pas S. B., ne mažiau kaip 1 kartą spyrė gulinčiam A. K. koja į šoną, 1 kartą keliu smūgiavo neva keliamam A. K. į krūtinę ir 1 kartą keliu į galvą, 1 kartą ranka sudavė kumščiu į veidą po to kai A. K. išliejo alų ir jau buvo gavęs nuo D. S. ranka per veidą, vėl kilus konfliktui dėl tatuiruotės.

Būtent šiuos tiesioginius smūgius, 2007-04-29 suduotus A. K., teismas ir inkriminuoja kaltinamajam R. P..

Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad R. P. mirtinai sužalojo A. K. arba smūgiuodamas keliu A. K. į krūtinę-pilvą, arba spirdamas batu apauta koja ant nugaros gulinčiam A. K. į šoną pilvo srityje, ir vienas šių smūgių turėjo lemiamą reikšmę A. K. mirčiai, nes nuo jo plyšo blužnis.