Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuotoliniu būdu (per ,,Zoom“ programą) dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei ir

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nedirbančio, teisto, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria įtariamajam M. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. liepos 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. D. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pardavė ar kitaip platino psichotropines medžiagas, o būtent: (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ir taip gauti neteisėtas pajamas, automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurios masė ne mažiau nei 233,820 g, ir kurios sudėtyje yra amfetamino (masė 2,750 g) ir metamfetamino (masė 45,534 g), kol tą pačią dieną 20.24 val., (duomenys neskelbtini), šį didelį psichotropinių medžiagų kiekį neteisėtai išplatino P. M. Tokiu būdu M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu M. D. laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 1 d. 10.05 val.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams nuo 2022 m. gruodžio 2 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi M. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. balandžio 2 d.

5. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi M. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. liepos 2 d.

6. Skunde apygardos teismui kaltinamasis M. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 nutartį.

6.1. Skunde teigiama, jog buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje numatytas proporcingumo principas, nesilaikyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos, kurioje konstatuota, jog įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą; suėmimo negalima pagrįsti vien remiantis galimos bausmės griežtumu.

6.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl jam turi būti pratęsta išimtinė ir pati griežčiausia kardomoji priemonė. Taip pat nutartyje išimtinis dėmesys skiriamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumui bei gresiančiam bausmės griežtumui. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta.

6.3. Teigiama, jog sprendžiant ar jis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Nagrinėdamas šį klausimą teismas nesivadovavo EŽTT praktika.

6.4. Skundžiamoje nutartyje teismas ignoravo faktus, nurodė, kad nereikšminga, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, taip patį tai, jog jiems finansiškai padeda sutuoktinės tėvai, gauna valstybės paramą, ko pakanka pragyvenimui, jis šiuo metu registruotas darbo biržoje, žmona vykdo individualią veiklą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. gegužės 7 d. jam atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, 2021 m. gruodžio 1 d. buvo atleistas nuo viešųjų darbų, iki šiol gydosi ir jaučia skausmą, taip pat nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. gulėjo ligoninėje, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl šių sveikatos problemų negalėjo dirbti.

6.5. Nurodoma, jog asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį teisto žmogaus gyvenimą, neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo.

6.6. Teigiama, kad kardomoji priemonė – suėmimas paskirta be pagrindo, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones.

Kaltinamojo M. D. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis M. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai: kratos, daiktų apžiūros, slapto sekimo protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokolai, cheminio tyrimo specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą (ar pratęsiant jos terminą), nekyla būtinybė turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Aukštesniajame teisme nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės taikymo (ar jos termino pratęsimo), tik patikrinamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau įtariamojo ar kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka, ką skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

9. BPK 121 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

10. Susipažinus su pateiktos bylos medžiaga, matyti, jog suėmimas M. D. skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi pratęstas nustačius du suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tai yra, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai nėra išnykęs ir tebėra aktualūs, todėl keisti griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę (-es) šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. D. pratęsta konstatavus, jog jis kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis dideliu kiekiu ir ši nuskalstama veika pasižymi itin dideliu pavojingumu visuomenėje. Už tokio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki 10 metų. Sutiktina su kaltinamojo skundo argumentu, jog gresiančios bausmės griežtumas negali būti pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju teismo įsitikinimą, kad būdamas laisvas kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo sustiprina ir tai, kad M. D. teistas tris kartus, taip pat ir užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini) už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką. Be to, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 15 d. nuosprendžiu įtariamajam paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Į probuojamų asmenų sąrašą M. D. įtrauktas 2021 m. balandžio 19 d. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad naują nusikalstamą veiką kaltinamasis galimai padarė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas padidina kaltinamojo asmenybės pavojingumo laipsnį. Kaltinamojo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruojasi darbo biržoje, yra vedęs, šeimoje auga trys nepilnamečiai ir vienas naujagimis, neabejotinai patvirtina jo socialinius ryšius, tačiau vertinant šiuos socialinius ryšius kitų aplinkybių kontekste (ankstesni teistumai, nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumo laipsnis) jie nesudaro pagrindo išvadai, kad esami socialiniai ryšiai jį galėtų sulaikyti bėgant (slepiantis) nuo teismo. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, galima daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis M. D., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai.

13. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. D. praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir užsienio valstybėje už narkotinių medžiagų laikymą, paskutinį kartą nuteistas 2021 m. kovo 15 d. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo (nedirba nuo (duomenys neskelbtini)), pajamų iš darbo užmokesčio negavo, todėl traktuotina, jog jo gaunamos pajamos yra iš nusikalstamos veikos. Nors kaltinamasis skunde nurodo nedirbęs dėl sveikatos problemų (2021 m. gegužės 7 d. jam atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 . lapkričio 9 d. gulėjo ligoninėje dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini)), tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, jis nedirba jau pakankamai ilgą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini)) ir negauna pajamų iš darbinės veiklos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kurios padarymu kaltinamas M. D. bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, galima daryti išvadą, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai.

15. Nagrinėjamame skunde nurodoma, jog bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia aplinkybę, tokią kaip asmens nuteisimas praeityje, pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo. Teisėjų kolegijos nuomone, su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Skunde minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą (lot. non bis in idem) principas. Kaip jau minėta, aukštesniajame teisme nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės taikymo (ar jos termino pratęsimo), tik patikrinamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau įtariamojo ar kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ir skundžiamoje nutartyje vertinti tik kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai ir sąlygos, o ne spręstas M. D. kaltės klausimas dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo kardomosios priemonės pratęsimo pagrindų vertinti non bis in idem principo kontekste ar teigti, kad jis buvo pažeistas.

16. Sprendžiant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo asmenybės pavojingumo laipsnį, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus bei kitus bylos duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo M. D. skirti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas nagrinėjamu atveju neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo ir neužkirstų fizinės galimybės įtariamajam bėgti (slėptis), daryti naujas nusikalstamas veikas, juo labiau, kad šioje byloje M. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir šį sunkų nusikaltimą jis galėjo padaryti jam taikomos probacijos laikotarpiu. Ši aplinkybė patvirtina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai ir kad pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga M. D. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju asmens teisė į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl kaltinamojo skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.