Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-12-21 · Administracinė byla Nr. A-143-1599-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
A-143-1599-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
H. J.
Atsakovas
Pravieniškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A143 – 1599/2010Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui H. J.,atsakovo atstovui Rimantui Ladinskui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Pravieniškių 1-iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas H. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 11–13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 44/08-904 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“, atsakovo Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 2008 m. spalio 15 d. pažymą dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas Nr. 38/07-7272 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2S-3838 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. dėl neteisėtų pataisos namų administracijos veiksmų paskelbė bado akciją, kurią tęsė iki 2008 m. rugsėjo 30 d. 2008 m. spalio 15 d. buvo iškviestas į Drausmės komisiją, kur buvo supažindintas su 2008 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo paskirta ginčijama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pareiškėjas pabrėžė, kad bado akcija yra teisėta kalinių protesto forma, tačiau administracija, slėpdama savo neteisėtus veiksmus, apkaltino pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus bei paskyrė sunkiausią įmanomą bausmę. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimą, kuriuo buvo paskirta drausminė nuobauda, apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau jo skundas buvo atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 21–25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. 37 nuteistieji įteikė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriui pareiškimus, jog jie atsisako valgyti pataisos įstaigoje pagamintą maistą, nes, jų manymu, administracija vykdo nuteistųjų persekiojimą. Pataisos namų administracija, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriaus nuostatos, siekdama išsiaiškinti, ar nuteistųjų paskelbta bado akcija yra teisėta, pasikalbėjo su kiekvienu nuteistuoju dėl badavimo priežasčių. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad badavimas vyko dėl nuteistojo D. V. (D. V.) nubaudimo ir (ar) per griežto nubaudimo – perkėlimo iš paprastosios į drausmės grupę 12 mėnesių. Pažymėjo, kad nuteistųjų reikalavimai buvo neteisėti, nes pats bado akcijos reikalavimas – panaikinti teisėtai paskirtą nuobaudą nuteistajam, vartojusiam alkoholinius gėrimus ir surogatus, yra neteisėtas. Nuteistųjų paskelbtos akcijos neteisėtumą pagrindžia ir faktas, kad, vadovaujantis Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1/05-88 patvirtintų Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.23 punktu, nuteistiesiems draudžiama kreiptis į pataisos namų administraciją su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalimi, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Akivaizdu, kad bado akcijos tikslas buvo nuobaudos, paskirtos nuteistajam D. V., panaikinimas ir (ar) sušvelninimas, tačiau nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir griežtumo apskundimas yra tik šio nuteistojo asmeninis reikalas, o jis pats nuobaudos neskundė. Atsakovas nurodė, kad pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio 2 dalimi, pareikalavo neteisėtus veiksmus nutraukti, paaiškino nuteistiesiems apie galimas teisines pasekmes ir atsakomybę, taip pat ėmėsi priemonių, kad būtų išaiškinti visi neteisėtų reikalavimų organizatoriai, kurstytojai, kiti pažeidėjai. Atsakovo nuomone, pataisos įstaigos administracijos sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui yra teisėtas, paremtas tarnybinio tyrimo metu nustatytais faktais ir teisiškai pagrįstas Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.21 punktu nekurstyti kitų nuteistųjų atsisakyti vykdyti teisėtų pataisos namų personalo reikalavimų ir nurodymų bei Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis draudimą kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus, o tai vertintina kaip itin piktybinis režimo pažeidimas. Teigė, jog pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui, paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, prieš tai paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį bei nuteistojo atsisakymą pasiaiškinti raštu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 46–48) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nustatė, jog dėl 2008 m. rugsėjo 26 d. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 37 nuteistųjų atsisakymo valgyti įstaigoje gaminamą maistą šios įstaigos Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai 2008 m. spalio 14 d. atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu pripažino, kad nuteistųjų paskelbta bado akcija yra neteisėta. Akivaizdu, kad bado akcijos tikslas buvo nuobaudos, paskirtos nuteistajam D. V., panaikinimas ir (ar) sušvelninimas, tačiau nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir griežtumo apskundimas yra tik šio nuteistojo asmeninis reikalas, o jis pats nuobaudos neskundė. Pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio 2 dalimi, pareikalavo neteisėtus veiksmus nutraukti, paaiškino nuteistiesiems apie galimas teisines pasekmes ir atsakomybę, taip pat ėmėsi priemonių, kad būtų išaiškinti visi neteisėtų reikalavimų organizatoriai, kurstytojai, kiti pažeidėjai. Atkreipė dėmesį, jog nuteistieji, išskyrus pareiškėją, supratę ir įvertinę bado akcijos neteisėtumą, ją nutraukė tą pačią dieną, o pareiškėjas tęsė iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pataisos įstaigos administracijos sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui yra teisėtas, paremtas tarnybinio tyrimo metu nustatytais faktais ir teisiškai pagrįstas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis draudimą kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus, ir Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.21 punktu nekurstyti kitų nuteistųjų atsisakyti vykdyti teisėtų pataisos namų personalo reikalavimų ir nurodymų, o tai vertintina kaip itin piktybinis režimo pažeidimas. Pareiškėjas iki šios nuobaudos paskyrimo jau buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, todėl administracijos sprendimas skirti nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 6 mėnesių, yra teisėtas ir pagrįstas (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 d. 6 p.). Teigė, jog Kalėjimų departamento atsakymas į pareiškėjo skundą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu (T 2, b. l. 58–60) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas ir kiti 36 nuteistieji įteikė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriui pareiškimus, jog jie atsisako valgyti pataisos įstaigoje pagamintą maistą, nes, jų manymu, administracija vykdo nuteistųjų persekiojimą. Pataisos namų administracija, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriaus nuostatos, siekdama išsiaiškinti, ar nuteistųjų paskelbta bado akcija yra teisėta, pasikalbėjo su kiekvienu nuteistuoju dėl badavimo priežasčių. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos buvo nustatyta, kad badavimas vyko dėl nuteistojo D. V. nubaudimo ir (ar) per griežto nubaudimo – perkėlimo iš paprastosios į drausmės grupę 12 mėnesių. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.23 punktu, nuteistiesiems draudžiama kreiptis į pataisos namų administraciją su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu, o, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalimi, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų reikalavimai buvo neteisėti, tokia aplinkybė buvo nustatyta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio 2 dalimi, pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, paaiškino nuteistiesiems apie galimas teisines pasekmes ir atsakomybę, taip pat ėmėsi priemonių, kad būtų išaiškinti visi neteisėtų reikalavimų organizatoriai, kurstytojai, kiti pažeidėjai. Buvo nustatyta, kad nuteistųjų paskelbtą bado akciją organizavo ir kurstė pareiškėjas, todėl jam buvo paskirta ginčijama nuobauda. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjo bado akcijos organizavimas ir kurstymas buvo nustatytas nuteistųjų G. B., P. G. (P. G.) ir R. S. (R. S.) paaiškinimais. Teismas apklausė kaip liudytojus P. G., R. S., pareigūną V. A. Teismas pripažino pagrįsta liudytojo V. A. nurodytą aplinkybę, jog visi nuteistieji paaiškinimus dėl paskelbtos bado akcijos rašė savo valia ir ranka, tekstai jiems nebuvo diktuojami. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė liudytojų P. G. ir R. S. parodymus teismo posėdžio metu ir tikėjo pirminiais jų paaiškinimais. Teismas konstatavo, kad sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui yra teisėtas, paremtas tarnybinio tyrimo metu nustatytais faktais ir teisiškai pagrįstas Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.21 punkto ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis. Pažymėjo, jog bado akcija yra teisėta nuteistųjų protesto forma, tačiau nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne už jo badavimą, kaip protesto formą, o už kitų nuteistųjų kurstymą ir organizavimą raštiškai skelbti badavimą. Be to, pareiškėjas iki šios nuobaudos paskyrimo jau buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, jam jau buvo paskirtos nuobaudos, todėl, teismo nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 2 d.), todėl paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo, jos pagrįstumą pripažino ir Kalėjimų departamentas. Teismas nenustatė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 2008 m. spalio 15 d. pažymos Nr. 38/07-7272 ir Kalėjimų departamento 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 2S-3838 panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 65–67) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įstatymai nenumato draudimo reikšti savo nuomonę (Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2 d., Konstitucijos 33 str.). Jokio draudimo kritikuoti sprendimus, priimtus dėl kito asmens, nėra ir negali būti.

2. Bausmių vykdymo kodekse nustatytas draudimas kreiptis kito nuteistojo vardu yra draudimas atstovauti kito nuteistojo interesus. Kiekvienas badavimą paskelbęs asmuo į administraciją kreipėsi asmeniškai. Faktinėmis aplinkybėmis nepatvirtintas argumentas, jog buvo pažeisti Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.23 punkto reikalavimai.

3. Neįvardyti neteisėti nuteistųjų veiksmai. Bado akcija yra teisėta nuteistųjų protesto forma.

4. Nenurodyti jokie konkretūs jo veiksmai organizuojant neteisėtus veiksmus. Joks pataisos namų pareigūnas negali uždrausti jam reikšti savo nuomonę (Konstitucijos 25 str.).

5. Nepadarius veiklos, negali būti keliamas ir drausminės atsakomybės pagal kitą sudedamąją to pačio neįvykdyto veiksmo dalį klausimas (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p.).

6. Išskirtinai šališkai įvertinta bylos medžiaga, susijusi su kitų nuteistųjų parodymais. Tai jau nebe pirmas atvejis, kai pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai verčia duoti melagingus parodymus prieš administraciją kritikuojantį kalinį.

7. Badavimą paskelbė kiekvienas nuteistasis asmeniškai, suvokdamas savo sprendimą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad visi apklausti liudytojai teisme kalbėjo apie kitą, Vidaus tyrimų tarnyboje priverstinai rašytą pasiaiškinimą.

8. Teismas neišreikalavo iš trečiojo suinteresuoto asmens jo pareiškimo dėl skelbiamo badavimo tikslų; trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo apklaustas.

9. Teismas nekomentavo nuobaudos skyrimo pagrindo – atsisakymo teikti raštišką pasiaiškinimą dėl savo veiksmų. Šiuo pagrindu skiriant jam nuobaudą pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 74–78) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Bausmių vykdymo kodeksas aiškiai įpareigoja nuteistuosius laikytis nustatytos tvarkos pataisos įstaigoje ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pataisos įstaigos administracijos nurodymas nutraukti neteisėtą bado akciją, nuobaudos skyrimas už nuteistųjų kurstymą nepaklusti administracijos reikalavimams buvo teisėti ir apelianto nepagrįstai traktuojami kaip teisės turėti savo nuomonę ir kritikuoti pareigūnų darbą suvaržymas.

2. Badavimas vyko dėl nuteistojo D. V. nubaudimo ir (ar) per griežto nubaudimo. Bado akcijos reikalavimas – panaikinti teisėtai paskirtą nuobaudą nuteistajam, kuris nuobaudos paskyrimo ar jos griežtumo neskundė, – yra neteisėtas. Tai, kad nuteistieji patys asmeniškai rašė pareiškimus dėl bado akcijos paskelbimo ir juos įteikė administracijai, jų reikalavimų ir pačios bado akcijos nedaro teisėta.

3. Bado akcija yra teisėta nuteistųjų protesto forma. Tačiau neteisėtas bado akcijos turinys ir esmė, bado akcija keliami reikalavimai, būdami neteisėti, pačios bado akcijos nepadaro teisėta. Apeliantas nepateikė jokių bado akcijos reikalavimų teisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

4. Teismo sprendime aiškiai įvardinta, kokiais veiksmais apeliantas kurstė kitus nuteistuosius ir organizavo raštiškai skelbti badavimą.

5. Surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas pažeidė Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.21 punkto ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, draudžiančias kurstyti kitus nuteistuosius nevykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimų. Požymių, kad apeliantas reikalavo paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, nenustatyta. Tai, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savaime nereiškia, jog už tai negali būti taikoma teisės aktuose numatyta drausminė atsakomybė.

Šalies argumentai

6. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad R. S. ir kiti nuteistieji paaiškinimus dėl badavimo rašė paveikti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų smurto. Apeliantas sau teigiama linkme suvokia ir iškraipo teismo sprendimo tekstą.

7. Apelianto pareiškime nurodytas bado akcijos motyvas ginčo dalykui įtakos neturi, nes tikrieji bado akcijos tikslai ir motyvai nuteistųjų pareiškimuose nebuvo nurodyti. Bado akcijos motyvai ir tikslai buvo nustatyti pokalbių su nuteistaisiais metu.

8. Jokios drausminės nuobaudos už atsisakymą pasiaiškinti apeliantui nebuvo taikytos ir negali būti taikomos, tačiau į tai atsižvelgta skiriant nuobaudą (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 79–81) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Badavimas vyko dėl nuteistojo D. V. nubaudimo. Vadovaujantis Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.23 punktu, Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalimi, nuteistųjų reikalavimai buvo neteisėti.

2. Nuteistųjų reikalavimai, kurių pagrindu jie paskelbė bado akciją, buvo neteisėti. Vadinasi, pati bado akcija bei jos organizavimas buvo neteisėti.

3. Nuteistųjų paskelbtą badavimą organizavo ir kurstė pareiškėjas, todėl jam buvo paskirta ginčijama nuobauda. Šis faktas nustatytas nuteistųjų G. B., P. G. ir R. S. paaiškinimais.

4. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skundžia atsakovo 2008 m. spalio 15 d. nutarimą, iš kurio matyti, kad perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams pareiškėjui (kaip drausminė bausmė) paskirtas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, kurie pasireiškė tuo, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. jis „kurstė ir organizavo nuteistuosius raštiškai skelbti badavimą“ (T 1, b. l. 14). Pažymėtina, kad nuoroda šiame nutarime į tai, jog pareiškėjas atsisakė duoti raštu paaiškinimą, (kaip pripažįsta ir pats atsakovas) Bausmių vykdymo kodekso taikymo požiūriu nėra ir negali būti laikoma nei režimo (drausmės) pažeidimu, nei atsisakymu vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant šios pareiškėjui paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos bausmės pagrįstumo, kolegija pažymi, kad specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos įstatymo lygmeniu yra nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje. Todėl, nagrinėjant šią administracinę bylą, yra būtina vadovautis šia materialinės teisės norma. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, tausoti pataisos įstaigos turtą), o jo 2 dalyje – šios kategorijos nuteistiesiems adresuoti draudimai, tarp kurių yra ir pareiškėjo skundžiamame nutarime nurodyti draudimai organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti (1 p.) bei kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus (7 p.). Todėl bylai yra aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti, ar šiame atsakovo nutarime nurodyti pareiškėjo veiksmai patenka į Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytos draudžiamos veiklos sampratą, t. y. nustatyti, ar šie pareiškėjo veiksmai gali būti laikomi neteisėtų renginių organizavimu arba kitų kalinamųjų ar nuteistųjų kurstymu atsisakyti vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Atsakydama į šiuos klausimus, kolegija pirmiausia pažymi, kad asmens badavimas (badavimo paskelbimas) kaip socialinis reiškinys negali būti atsiejamas nuo paties badaujančio (badavimą paskelbusio) asmens, t. y. badavimas (badavimo paskelbimas) yra konkretaus asmens saviraiškos, reaguojant į tam tikrą, jo manymu, socialiai reikšmingą situaciją, forma. Šiuo požiūriu piliečių, o tuo pačiu ir nuteistųjų teisė į badavimą nėra ribojama (Konstitucijos 25 str. 1, 3 d., Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d.). Todėl badavimui (badavimo paskelbimui) apibūdinti būtino individualumo aspektu jis kaip saviraiškos forma negali būti laikomas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais, tačiau grupinį požymį turinčiais piketu, mitingu, demonstracija arba riaušėmis. Sprendžiant klausimą, ar badavimas (badavimo paskelbimas) Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme gali būti laikomas neteisėtu renginiu, kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, pažymi, kad tam (neliečiant konstitucingumo klausimo) turėtų būti nustatytas specialus tokią akciją (jos paskelbimą) draudžiantis imperatyvas. Šio teiginio kontekste pažymėtina Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalies teisėtumo principo taikymo nuostata, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Nei Bausmių vykdymo kodekse, nei šio kodekso nuostatas detaliau reglamentuojančiuose poįstatyminiuose aktuose tokio draudžiančio imperatyvo nėra. Priešingai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriaus (kuriame nurodyti pataisos įstaigos personalo veiksmai nuteistajam pareiškus apie badavimą) nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo badavimas nėra draudžiamas (šiame skyriuje yra nustatytas nuteistojo badavimo atveju pataisos įstaigos personalui privalomas elgesio modelis ir nurodytos tik įtikinamojo pobūdžio priemonės, kurios tokiais atvejais gali būti taikomos badaujančio atžvilgiu). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, konstatuotina, kad nuteistojo badavimas (badavimo paskelbimas) Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme taip pat negali būti laikomas (kitu) neteisėtu renginiu.

Toliau pasisakydama dėl Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo, kolegija pažymi, kad šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra nukreiptas į joje nurodytų renginių organizavimą. Tačiau tam, kad ją (šią teisės normą) galima būtų taikyti, yra būtina nustatyti, jog yra neteisėtas (pripažintas neteisėtu) pats šis renginys. Nenustačius aukščiau aptarto badavimo (badavimo paskelbimo) neteisėtumo, negalima daryti išvados, kad badavimo (badavimo paskelbimo) organizavimas yra draudžiamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme. Todėl darytina išvada, kad skundžiamame atsakovo nutarime nurodyti pareiškėjo veiksmai negali būti pagrindu pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėjo skundžiamame atsakovo nutarime nėra nurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo (tariamai) padarytas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimas, o pateiktas pažeidimo aprašymas neturi nieko bendro su kitų kalinamųjų ar nuteistųjų kurstymu atsisakyti vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (nutarime nėra jokios nuorodos į administracijos reikalavimus, kurių nevykdyti buvo kurstomi kiti kalinamieji ar nuteistieji).

Iš skundžiamo atsakovo nutarimo taip pat matyti, kad jame yra nuoroda į Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.2 ir 2.21 punktų pažeidimą. Pagal šiuos taisyklių punktus, nuteistieji privalo vykdyti pataisos namų arba pareigūno nurodymus, įsakymus ir reikalavimus (2.2 p.) ir nekurstyti kitų nuteistųjų atsisakyti vykdyti teisėtus pataisos namų personalo reikalavimus ir nurodymus (2.21 p.). Atsižvelgdama į aptartą skundžiamo atsakovo nutarimo turinį, kolegija konstatuoja, kad aukščiau išdėstyti Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo atžvilgiu argumentai taikytini ir šių Nuteistųjų elgesio taisyklių punktų atžvilgiu.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai (netinkamai) išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 1 ir 7 p., Nuteistųjų elgesio taisyklių 2.2 ir 2.21 p.). Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p., 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo H. J. skundą patenkinti: panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 44/08-904 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2S-3838 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas` Artūras DrigotasStasys Gagys