- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1587-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Rasa Užkuraitienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-926-528/2010 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l.3-6) prašė nutraukti šalių santuoką, registruotą 2004-11-05 Kauno rajono CMS, įrašo Nr.286; nustatyti šalių dukters L. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki jos pilnametystės, lėšų administratore paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. J. išlaikymo įsiskolinimą 8 100 Lt; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 93-97) ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes, nustatė nepilnametės L. J. gyvenamąją vietą su motina V. J., priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. J. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė L. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja V. J., priteisė iš atsakovo 6 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą L. J., priteisė iš atsakovo ieškovei 65,50 Lt žyminio mokesčio ir 1 285,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo valstybei 297 Lt žyminio mokesčio ir 17,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovės valstybei 8,59 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei liudytojos N. B. parodymus, nustatė, kad šalių norai, poreikiai bei požiūris į bendrą gyvenimą ir siekius jame, šeimą ir teises bei pareigas joje yra skirtingas, šalys abi nesugebėjo ir nerodė reikiamų pastangų suderinti bendrus šeimos interesus, iš esmės nebuvo lojalios ir nerodė tinkamos pagarbos viena kitai, nerėmė viena kitos pagal išgales moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pagal turimas galimybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino santuoką iširus abiejų šalių kaltės. Nesant ginčo tarp šalių, nepilnametės šalių dukters L. J. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog nepilnametės šalių dukters išlaikymui būtinoms išlaidoms kas mėnesį reikia 1 274,39 Lt. Atsakovas sutinka dukters išlaikymui per mėnesį skirti 250 Lt ir sumokėti už dukters draudimą. Dukters išlaikymui reikalingų išlaidų paskaičiavimo atsakovas nepateikė. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie šalių dukters sveikatos problemas, yra pateiktas tik kvitas apie jos dantų gydymą, ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn., išskaičiavus mokesčius, yra 2 389 Lt, atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn., išskaičiavus mokesčius, yra 574,70 Lt. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog šiuo metu gauna 850 Lt atlyginimą ir 259 Lt dydžio nedarbingumo pensiją. Priteisdamas išlaikymą nepilnametei L. J., teismas atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas mėnesines pajamas, tai, jog atsakovas yra neįgalus ir šiuo metu jo darbingumo lygis yra 50% procentų, į valstybėje šiuo metu nustatyto minimalaus atlyginimo dydį bei nepilnamečio vaiko būtinam vystymuisi reikalingas išlaidas, ir padarė išvadą, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, o prašoma priteisti išlaikymo dukrai suma iš esmės pažeistų atsakovo turtinę padėtį, todėl iš atsakovo A. J. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai L. J. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą – 2009-11-13 iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodė, jog atsakovas nepaneigė, jog pinigų dukters išlaikymui nėra davęs, tik yra pirkęs rūbų. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgė į atsakovo teiktą dukrai išlaikymą drabužiais ir priteisė įsiskolinimą ne už 33, o už 21 mėnesį, kas sudaro 6 300 Lt. Teismas nurodė, jog santuokos metu 2007-05-18 šalys sudarė vedybinę sutartį, kurioje numatė, jog po sutarties sudarymo įgytas turtas ir prievolės yra asmeninė nuosavybė, kuri tokia lieka ir nutraukus santuoką, todėl šalių turimo turto – automobilių nedalino.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 102-104) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista nepilnametės dukros L. J. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistas 6 300 Lt išlaikymo įsiskolinimas, priteistos 1 285,67 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 297 Lt žyminis mokestis, priteisiant iš atsakovo dukters L. J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-13 iki dukters pilnametystės ir 4 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas bei atitinkamai perskirstyti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. teismas nenustatė konkrečios vaiko poreikių sumos. Teismas privalėjo paskirstyti priteistiną sumą ieškovei ir atsakovui proporcingai jų turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra 850 Lt ir 259 Lt netekto nedarbingumo pensija. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. atsakovui yra priskaičiuotas 8 000 Lt atlyginimas, t.y. po 800 Lt per mėnesį, o išmokėtas tik 6 860 Lt, t.y. 686 Lt per mėnesį. Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 389 Lt arba beveik 3,5 karto didesnės nei atsakovo. Byloje rašytiniais įrodymais įrodyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į jo sveikatos problemas. Atsakovas sutinka mokėti dukrai 200 Lt kas mėnesį, tuo atveju ieškovė pagal savo pajamas galėtų teikti vaikui 600 Lt išlaikymą. Toks vaiko išlaikymo naštos paskirstymas tarp ieškovės ir atsakovo užtikrintų tiek vaiko, tiek abiejų tėvų būtiniausių poreikių tenkinimą;
2. teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovo 6 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas turi galimybę teikti dukrai tik 200 Lt išlaikymą per mėnesį, todėl iš atsakovo galėjo būti priteistas tik 4 200 Lt įsiskolinimas;
3. teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 285,67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas ieškovei. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausiniai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Tokiu būdu, šioje byloje negalima konstatuoti fakto, jog teismas priėmė sprendimą ieškoves naudai. Iš visų kitų reikalavimų, nagrinėjamų kartu su santuokos nutraukimu, teismas visa apimtimi patenkino tik 2 reikalavimus, dėl kurių atsakovas neprieštaravo, t.y. reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, palikti santuokines pavardes. Atsakovas mano, jog ieškovei iš atsakovo turi būti priteista tik 1/2 dalis visų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 65,50 Lt žyminio mokesčio, t.y. 1/2 dalį ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Todėl ir sprendžiant klausimą dėl kitų ieškovės turėtų išlaidų (t.y. advokato teisinei pagalbai apmokėti), teismas turėjo vadovautis tokiu pat principu ir priteisti ieškovei iš atsakovo tik pusę išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, teismas privalo atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85). Ši byla nelaikytina sudėtinga. Paduodant ieškinį ieškovė pateikė 400 Lt dydžio kvitą advokato pagalbai apmokėti, kuriame nurodyta, jog mokestis sumokėtas už procesinio dokumento surašymą. Byloje įvyko 3 teismo posėdžiai, kurių maksimali suminė trukmė apie 4 val. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisine valandą rekomenduotina priteisti 0,15 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesines algos. Tokių būdu už advokato atstovavimą galėtų būti priteistina 480 Lt, o už visas teisines paslaugas – 880 Lt.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-112) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
Atsiliepimas
1. atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai priteisė dukters išlaikymui į mėnesį po 300 Lt. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog šiuo metu gauna 850 Lt atlyginimą ir 259 Lt dydžio nedarbingumo pensiją, taigi atsakovo pajamos į mėnesį sudaro 1 109 Lt, todėl gaudamas tokias pajamas atsakovas išgali mokėti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt;
2. atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, priteisiamas išlaikymą, pažeidė įtvirtintą proporcingumo principą. Lėšos dukters išlaikymui sudaro į mėnesį po 1 274,39 Lt. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams ir buto nuomai yra per didelės, tačiau teismo nepripažintos išlaidos yra realios, kadangi komunalinių mokesčių ir nuomos lėšos yra realios ir būtinos, tam kad ieškovė galėtų dukrai užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas. Dukters maistui ir transportui skiriamos lėšos taip pat nėra per didelės. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad dukra neturi specialių poreikių. Duktė dažnai serga peršalimo ligomis, todėl reikalinga stiprinti dukters imuninę sistemą, dėl ko reikia pirkti vitaminus, vaistus , o be to reikia pirkti kokybiškesnį, sveikesnį maistą, turintį daugiau vitaminų bei mineralinių medžiagų. Be to dukra turi padidėjusį jautrumą, todėl reikalingos papildomos kūrybinės išraiškos terapijos. Tai patvirtina pateikiamos pažymos nuorašas. Nurodyta dukters išlaikymui reikalinga suma atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus paskelbtus kasacine tvarka išnagrinėtose bylose;
3. atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovo išlaikymo 6 300 Lt įsiskolinimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo dukrai, todėl teismas pagrįstai priteisė 6 300 Lt sumą, kadangi realus atsakovo įsiskolinimas buvo daug didesnis;
4. atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas patenkino tik pusę reikalavimų iš pareikštų keturių, dėl kurių atsakovas neprieštaravo. Atsakovas visiškai nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris teismo buvo patenkintas ir buvo pripažinta, kad atsakovas neteikė išlaikymo, todėl laikytina, kad teismas patenkino 2/3 dalis pareikštų reikalavimų ir todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas už advokato pagalbą. Atstovavimo išlaidos iš atsakovo priteistos pagrįstai, kadangi dėl atsakovo nesutikimo mokėti išlaikymo įsiskolinimą bylos nebuvo galima išspręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog teismas nenustatė konkrečios vaiko poreikių sumos, teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra 850 Lt per mėnesį ir 259 Lt netekto nedarbingumo pensija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nurodė, jog dukros išlaikymui yra reikalingos 1 274,39 Lt išlaikymas per mėnesį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių dukra L. J. (gim.(duomenys neskelbtini)) lanko Kauno gimnastikos klubą, už kurį yra mokamas 30 Lt mėnesinis mokestis, lanko lopšelį darželį bei papildomus dailės užsiėmimus, už kuriuos ieškovė moka apie 120 Lt per mėnesį, ieškovė pateikė įrodymus apie būtinų vaikui prekių pirkimą, išlaidas jos gydymui. Kolegija pažymi, kad vaiko poreikių institutas neturėtų būti aiškinamas siaurai bei suprantamas kaip vien tik elementariausių vaiko poreikių tenkinimas. Kolegija pažymi, kad vaikui turi būti skiriamas toks išlaikymas, kad jis garantuotų saugų ir sveiką vaiko augimą ir vystymąsi, užtikrintų vaikui tinkamas gyvenimo bei lavinimosi sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, būtinu pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Kolegija nesutinka su atsakovo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra 5 metų amžiaus, greitai eis į mokyklą, ją išlaiko vien tik ieškovė, kuri užtikrina visas vaiko auginimo sąlygas, pateikė įrodymus apie išlaidas vaiko poreikiams, kolegija nelaiko, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai per mėnesį negalėtų viršyti 600 Lt, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Kolegijos nuomone, priteistas 300 Lt išlaikymas iš atsakovo yra minimalus būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį. Pažymėtina, kad byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad abiejų šalių vardu yra registruota po vieną automobilį, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 2 300 Lt. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2009 sausio mėn. jam buvo išmokėta 13 218,19 Lt darbo užmokesčio bei atsakovas gauna 259 Lt netekto darbingumo pensiją per mėnesį. 2010 m. gegužės 5 d. vykusio teismo posėdžio metui atsakovas patvirtino teismui, jog jis gauna apie 850 Lt darbo užmokestį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, dėl to pagrįstai prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį sumažino nuo 400 Lt iki 300 Lt. Nors byloje ir yra nustatyta, jog atsakovas yra 50 proc. nedarbingas, tačiau kolegijos nuomone, atsakovas nepateikė teismui jokių argumentų kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, profesines galimybes bei sveikatos būvį pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek geresnė už atsakovo, kuris, kolegijos nuomone, nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas nei nurodė teismui, kolegija laiko, kad nustatytas išlaikymo dydis dukrai yra proporcingas atsakovo galimybėms teikti tokį išlaikymą. Kadangi, kaip jau minėta, 600 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir šiuo metu pakankama suma šalių dukrai išlaikyti, kolegijos nuomone, atsakovas, kurio turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek sunkesnė už ieškovės, yra pajėgus mokėti savo dukrai 300 Lt išlaikymą per mėnesį. Kolegijos nuomone, atsakovo siūlomas 200 Lt kasmėnesinės išmokos dukrai, atsižvelgiant į šiandieninę Lietuvos situaciją, neužtikrintų elementariausių vaiko poreikių.
Kitu apeliacinio skundu argumentu atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovo 6 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Kolegija dėl šalių dukters poreikių, kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, būtino išlaikymo dydžio jau pasisakė, todėl toliau byloje analizuotina kiek atsakovas yra prisidėjęs per visą laikotarpį prie dukters išlaikymo bei nuo kada atsakovas nebevykdo savo prievolės išlaikyti dukrą. Iš 2010 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog byloje buvo nustatyta, jog nuo 2007-02-01 atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nuo to laiko yra skyręs dukrai 300 Lt bei nupirkęs rūbų. Atsakovas neneigė, jog dukrai nuo 2007 metų yra skyręs apie 1 000 Lt. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nuo 2007 m. netinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, neprisidėjo prie pilnaverčio jos materialinio išlaikymo, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis CK 3.200 straipsniu, priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 300 Lt įsiskolinimą už 21 mėnesį, kas sudarė 6 300 Lt.
Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovas nurodo, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausiniai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Tokiu būdu, šioje byloje negalima konstatuoti fakto, jog teismas priėmė sprendimą ieškoves naudai. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, teismas privalo atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors ieškovė prašė pripažinti, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat prašė priteisti dukters išlaikymui 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tuo tarpu teismas priteisė 300 Lt išlaikymo. Kitus reikalavimus teismas tenkino pilna apimtimi. Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad nagrinėjamu atveju teismas patenkino tik pusę ieškovės pareikštų reikalavimų. Kaip matyti visi ieškovės turtiniai reikalavimai, t.y. priteisti išlaikymą bei jo įsiskolinimą, buvo patenkinti 87,5 proc., reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ieškovės reikalavimu buvo tenkintas, tik modifikuojant kaltės klausimą dėl santuokos iširimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė už advokato dalyvavimą byloje sumokėjo 1 900 Lt, tuo tarpu iš atsakovo teismas priteisė tik 1 285,67 Lt atstovavimo išlaidų. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, byloje vykos trys teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė. Taigi priteista bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga ieškovės atstovės sugaištam laikui byloje bei neprieštarauja Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose nustatytiems dydžiams. Taip pat nesutiktina ir su atsakovo argumentu dėl bylos sudėtingumo. Kaip matyti, byloje buvo keliamas šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas, šalys ginčijosi dėl išlaikymo dydžio bei pagrįstumo, tai kad byla buvo sudėtinga liudija ir tai, jog šalys bylos nebaigė taikiai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija pažymi, jog, ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201 str.).
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 400 Lt atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme bei valstybei priteistinos 6,85 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 400 Lt (keturių šimtų litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 6,85 Lt (šešių litų 85 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.