Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 12 d. leido dirbti darbuotojai – budinčiajai prižiūrėtojai S. Š. bendrovės motelyje (duomenys neskelbtini), atlikti motelio tvarkos prižiūrėtojos – budinčiosios funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos S. Š. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje R. S. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad jokių darbo santykių nepažeidė, nes darbuotojai buvo išsinuomoti. S. Š. įmonėje dirba nuo liepos 7 d., darbo sutartis sudaryta su Lenkijos įmone. Jis turi pasirašęs sutartį su Lenkijos įmonės vadovu G. M. dėl šios darbuotojos darbo. Tai sutartiniai santykiai. Ši sutartis, kurią jis pateikė teismui, yra tarp dviejų ūkio subjektų, kurie susitarė, kad UAB „L.“ turės darbo vietoje darbuotoją ir aptartomis darbo sąlygomis mokės kitai įmonei atlygį. Jis pinigus moka kitam ūkio subjektui, o ne S. Š., kad ji pas jį dirbtų. S. Š. dirba jo įmonėje, atlieka visas funkcijas, kurios yra išvardytos. Darbo sutarties su ja nepasirašė, nes tokia sutartis nereikalinga, kadangi turi sutartį su kompanija, kuri pateikia darbuotojus. Negali atsakyti, kokio dydžio atlyginimas mokamas S. Š., kadangi pinigus moka minėtai įmonei „A.“. Tiesiogiai su S. Š. neatsiskaito. Su įmone atsiskaito tiek grynaisiais, tiek pavedimais. Galėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo metu turi tik vieną sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų kopiją (pateikia teismui kopiją). Sutartyje ir jos priede yra nurodyta, kiek darbuotojų yra nuomojama, tačiau nėra nurodytos darbuotojų pavardės. Mano, kad S. Š. pavardė galėtų atsispindėti el. laiškuose arba dokumentuose iš minėtos kompanijos. Įmonei moka konkrečią pinigų sumą, yra nuoroda į visus sutarties punktus, o el. paštu paderina papildomus klausimus. Atskirai už S. Š. nemoka, tai yra kitos įmonės rūpestis. S. Š. pas jį dirba. Dėl atlygio su S. Š. jis nesitarė, kadangi tenkina mokėjimas kitai kompanijai ir atliktų darbų kokybė. Dėl darbo sąlygų mano, kad viskas yra išdėstyta aiškiai, ko nori iš S. Š.. Yra supažindinę S. Š. su reikalavimais, jai tai tinka, tinka ir jam. Darbo grafiką derina su darbuotoja. Jokių dokumentų su S. Š. nepasirašinėjo. Buvo kartą susitikę prieš visa tai, susitarimų nebuvo, viskas tiko. Negali tiksliai pasakyti, kada įvyko pirmas kontaktas. Mano, kad buvo taip, jog administratorė pasakė, kad vykdoma žmogaus paieška per minėtą įmonę, ji nuvyko į susitikimą, jie pasimatė trise, o po to buvo ir pas juos susirinkimas. Turi omenyje, kad susitikimas buvo tarp administratorės, S. Š. ir G. M.. Tačiau tiksliai pasakyti, kaip buvo, negali. Mano, kad klausimą, nuo kada ji pradėjo dirbti, gali atsakyti S. Š.. Jis turi dokumentus, kuriuose parašyta, kad ji dirba nuo liepos 7 d., taip parašyta darbo grafike. Jo įmonės el. paštas – (duomenys neskelbtini). Jo įmonės veikla susijusi su darbuotojų apgyvendinimu, todėl kita įmonė ir rado juos. Atėjo žmogus ir pasakė, kad turi žmonių įdarbinimui. G. M. atėjo pas juos pats, viską papasakojo. Tai buvo gal gegužės mėn. G. M. atsivedė 5 darbuotojus, kurie yra užsieniečiai ir juos reikėjo apgyvendinti. Jis buvo atėjęs, tačiau kažkas nesusiderino ir tie darbuotojai išvyko. S. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietė. Matė sutartį, kad S. Š. sudariusi sutartį su minėta įmone. Pateikti tą darbo sutartį gali, ji turėtų būti kažkur buhalterijoje. Mano, kad S. Š. buvo instruktuota dėl vidaus darbo tvarkos ir saugos. Jis nevengia bendravimo su Valstybinės darbo inspekcija. Iš pradžių jis turėjo darbo, buvo susitaręs, kad susisieks po VDI atstovų atostogų ir visus tuos dokumentus galės pateikti. Nuo to laiko bendravimo iš VDI nebuvo, o jis taip pat turi darbo. G. M. yra kilęs iš Kauno, tačiau gyvena Varšuvoje. Turi jo kontaktus, t. y. el. paštą ir telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Administratorė Z. S. pas jį (R. S.) dirba iki šiol.

Teismo posėdyje liudytoja S. Š. parodė, kad dirba „L.“ viešbutyje (duomenys neskelbtini). Ji yra budinti, gauna 300 Eur atlyginimą „į rankas“. Atlyginimą gauna pavedimu arba grynais. Pagal skelbimą birželio mėnesį rado firmą „A.“. Buvo nuvykusi į Vilnių, ten susitiko su firmos direktoriumi M. Pasikalbėjo su juo, aptarė darbo sąlygas, kad ji budės kas trečią dieną po tris su puse valandos (duomenys neskelbtini). Susitikimas įvyko mieste, t. y. autobusų stotyje. Ją paėmė ir nuvežė prie „Panorama“, tiksliai pasakyti negali, susitarė, kad jai tinka darbas ir pasirašė sutartį. Jai pasiūlė 300 Eur „į rankas“. Pasirašė darbo sutartį, gali ją parodyti (rodo teismui sutartį). Sutartį pasirašė liepos mėn. Birželio mėn. susipažino su darbu, o pradėjo dirbti liepos mėn. Ji viską apžiūrėjo, žmonės parodė, ką reikia daryti, susipažino su darbu. Ėjo du kartus budėti. Sutartį pasirašė po to, kai susipažino su darbu. Porą kartų budėjo su kitais darbuotojais, o tada pasirašė sutartį. Jai atlyginimą moka buhalterija. Buhalterė yra įmonės „A.“. Buhalterė atvažiuoja į jos (liudytojos) darbovietę ir sumoka atlyginimą, tai buvo du kartus, visus kitus kartus buvo atlikti pavedimai. R. S. jai paaiškino apie darbą ir viskas, daugiau nebendravo. Su R. S. nepasirašinėjo jokių dokumentų. Teismui leidus liudytojai S. Š. susipažinti su byloje esančiu jos rašytiniu paaiškinimu (b. l. 9), liudytoja patvirtino, kad tai yra jos raštas. Tiesiog sumaišė direktoriaus pavardę, parašė ne savo direktoriaus pavardę, o to direktoriaus, pas kurį dirbo. Dirbo pagal tą sutartį, kurią pateikė. Nesidomėjo, ar kažkas už ją moka soc. draudimo įmokas. G. M. jai sakė, kad Lietuvoje lenkų įmonės dokumentai „neveikia“. Ji turi nustatytą neįgalumą. Skelbimą dėl darbo matė internete. Buvo nurodyta įmonė „A.“. Ten buvo nurodyti telefonai. Skelbime buvo nurodyta, kad yra ieškomi valytojai, statybininkai ir kt. G. M. matė du kartus. Pirmą kartą susitiko autobusų stotyje, o antrą kartą jis buvo atvažiavęs, paskambino, kad reikia susitikti. Darbo sutartį pasirašė antro susitikimo metu. Su R. S. nekalbėjo apie darbo užmokestį. Dėl darbo sąlygų tarėsi su G. M., o kad reiks budėti, sakė R. S.. Prieš posėdį nebendravo su R. S., tik šiandien susitiko. Po patikrinimo su R. S. nebendravo. Ji nemoka naudotis internetu, tačiau dukra moka. Dukra pasakė, kad yra skelbimas. R. S. kontaktų neturi. G. M. telefono numerį turi, t. y. (duomenys neskelbtini). R. S. telefono numeris darbe yra, jei ko prireiktų. Patį patikrinimo faktą pamena. Patikrinimo metu nebuvo filmuojama. Jos klausė, ar ji turi sutartį, ji pasakė, kad neturi. Nesinešioja dokumentų. Patikrinimo metu ne viską suprato, ką kalbėjo lietuviškai. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus byloje pateiktą patikrinimo metu S. Š. pateiktų paaiškinimų vaizdo įrašą (b. l. 22), liudytoja paaiškino, kad turi R. S. telefono numerį, kad galėtų jam paskambinti, jei kas atsitiktų. Juk skambins ne savo direktoriui, o R., jei kas atsitiktų. Taip sakė, nes ji suprato, kad ten dirba ir turi pasakyti, kad dirba čia ir turi pasakyti direktoriaus pavardę (turi omeny R. S. pavardę). Dabar kalba per vertėją, o tuomet kalbėjo ir lietuviškai, ne tik rusiškai. Dabar supranta, ko jos klausiama, o tada sakė, ką rašyti. Nurodė, kad įsidarbino per pažįstamą, nes, kai rado skelbimą, pažįstama sakė, kad „A.“ yra nebloga firma ir kad ji (S. Š.) gali ten paskambinti.

Teismo posėdyje liudytoja Z. S. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „L.“ (duomenys neskelbtini), administratore. Tai yra viešbutis, kuriame gyvena darbuotojai. Kalba apie darbuotojus apskritai, ne apie įmonės darbuotojus. Šiame objekte dirba nuo šių metų kovo mėnesio, o pačioje įmonėje – apie 2 metus. Dirba pagal darbo sutartį. Pažįsta S. Š., ji yra budėtoja ir dirba tame pačiame viešbutyje iki šiol. Negali pasakyti tiksliai, nuo kada ji dirba, bet mano, kad nuo liepos mėnesio pradžios viešbutyje ji dirba savarankiškai. Juk reikia apmokyti žmogų, gal pats darbas nepatiks, todėl reikia pabandyti padirbti. Kada tas pabandymo laikotarpis prasidėjo, negali pasakyti, gal birželio mėnesį ji (liudytoja) davė S. Š. pagrindus, bet reikėjo ir praktikos, ją apmokė ir kiti darbuotojai. Ji (S. Š.) davė sutikimą, kad dirbs ir davė sutikimą asmeniui, kuris nukreipė ją pas ją (Z. S.). Tai buvo G. M.. Apie sutikimo davimą jai pasakė S. Š.. G. M. matė kelis kartus, bet nežino, kas jis yra. Jis padeda žmonėms įsidarbinti. Jos (liudytojos) įmonės direktorius yra R. S.. Jis nedažnai būna objekte. Jai yra žinoma apie Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimą. Kai atvyko iš VDI, jos darbovietėje nebuvo. Kai patikrinimas buvo baigtas, ji atėjo į darbą, inspekcijos atstovai jai klausimų neturėjo, padarė jos darbo pažymėjimo nuotrauką ir viskas. Inspektorius bendravo su S. Š.. Kai ji (liudytoja) atėjo, buvo tik inspektorius ir S. Š.. Tuo metu jie atsisveikino. Jokių paaiškinimų inspektoriui ji (Z. S.) nedavė, jos nieko neklausinėjo. Budėtoja turi vykdyti jos (liudytojos) nurodymus. Tokių budėtojų pas juos yra 3, anksčiau buvo 4. Yra grafikas, kuriuo dirbama 8 val., per išeigines, taip pat naktį. Kaip kam išeina. Yra numatytas ir poilsis. Yra žmonės, kurie dirba iš ryto, kurie dirba po pietų arba naktį. Pas juos yra pamainos, jos yra apibrėžtos. Į darbą reikia ateiti kas trečią dieną, dirbti tenka įvairiai. Yra, kas ateina 8 val., o yra ir darbuotojų, kurie ateina 4 val. ryto. Pas juos keičiasi žmonės, vieni kitiems padeda padirbti po kelias valandas. Grafikai yra tvirtinami, tą daro direktorius. Ji (liudytoja) sudėlioja grafiką, o direktorius tai patvirtina. Patikrinimo metu S. Š. jai paskambino ir pasakė, kad ji (liudytoja) atvažiuotų, kadangi atėjo žmonės tikrinti. Inspekcijos atstovas K. B. jai klausimų neturėjo, ji (liudytoja) padavė jam savo darbo pažymėjimą, jis pasidarė jo nuotrauką, davė jai (liudytoja) kažką pasirašyti ir jis išėjo.

Teismo posėdyje liudytoja D. J.-G. parodė, kad yra Valstybinės darbo inskepcijos vyr. darbo inspektorė. Šių metų liepos 12 d. atlikinėjo patikrinimą motelyje (duomenys neskelbtini). Atvyko po pietų, rado ten dirbančią moterį S. Š., kuri paaiškino, kad dirba budėtojos pareigose, sakė, kad yra pasirašiusi darbo sutartį. Jie patikrino Sodros bazę, jos nebuvo apdraustų asmenų įmonės sąraše, todėl buvo pradėtas tyrimas dėl galimai nelegalaus darbo. Kitos įmonės, kuriose dirbtų šis asmuo, nebuvo minimos. S. Š. neminėjo kitų įmonių. Pradžioje ji negalėjo nurodyti, kurioje įmonėje dirba, po to nurodė UAB „L.“, sakė, kad pasirašė darbo sutartį su R. Ji minėjo, kad pasirašė darbo sutartį, bet Sodroje tokių duomenų nebuvo. Įmonė „A.“ jai (liudytojai) nebuvo girdėta patikrinimo metu. Girdėjo, kaip S. Š. patikrinimo metu davė paaiškinimus, ta apklausa buvo filmuojama. Spaudimas nebuvo daromas. Buvo uždavinėjami atviri klausimai, į kuriuos asmuo atsakė.

Apklausus liudytojus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. papildomai paaiškino, kad neturėjo galimybės ištraukti visus dokumentus iš el. laiškų. Tai faktiniai dalykai, kad yra bendraujama tiek el. paštu, tiek telefonu, dar yra atstovė ukrainietė V., su kuria derina kitų darbuotojų atvykimą. Neturi ko pridėti, nes tai telefoninis pokalbis. Gali pasakyti, kad su darbuotoja iš „A.“, kaip nurodė G. M., V. derina dviejų darbuotojų atvykimą. Ankstesnio el. laiško šiuo metu negali pateikti.

Iš 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akto matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai K. B. ir D. J.-G. patikrino motelį (duomenys neskelbtini), UAB „L.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad rasta dirbanti budinčioji S. Š., kuri pateikė paaiškinimą apie darbą motelyje. Pagal VSDFV duomenis apie jos draudėjus informacijos nėra (b. l. 8

Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0893-1150 matyti, kad 2017 m. liepos 12 d., apie 13.40 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai K. B. ir D. J.-G. atlikti planinį ND patikrinimą UAB „L.“ motelyje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta dirbanti tvarkos prižiūrėtoja – budinčioji S. Š., tačiau patikrinus VSDFV duomenis apie jos draudėjus nustatyta, kad duomenų nėra. S. Š. pateikė paaiškinimą nurodydama, kad motelyje įsidarbino per pažįstamą, dirba nuo 2017 m. birželio 3 d., dėl darbo tarėsi su administratore. Darbo sutartį pasirašinėjo su direktoriumi R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis minimalus, dirba nuo 08.00 val. ryto iki kitos dienos 08.00 val. ryto, kas trečią parą. Vadovas R. S.. Dirba budėtojos darbą, prižiūri tvarką motelyje. Gyventojus apgyvendina administratorė Z., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). R. būna kartą per savaitę (b. l. 5–6).

Iš S. Š. 2017 m. liepos 12 d. paaiškinimo matyti, kad ji pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių turinys nurodytas nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 9–10). Šių paaiškinimų davimas užfiksuotas vaizdo įraše (b. l. 22).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad S. Š. 2017 m. liepos 12 d. duomenis niekur nedirbo (b. l. 11, 12).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „L.“ vadovas nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. yra R. S. (b. l. 14–15).

Iš 2017 m. gegužės 10 d. darbuotojų nuomos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017-05-10 matyti, kad šia sutartimi paslaugų teikėjas – A., buveinė – (duomenys neskelbtini), įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikiniesiems darbuotojams atlikti šioje sutartyje numatytas darbo funkcijas užsakovo – UAB „L.“ naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o užsakovas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiūrėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti teisės aktuose ir šioje sutartyje nustatytas darbo sąlygas; laikinųjų darbuotojų asmens duomenys, kvalifikacija ir darbo funkcijos (pareigos) nustatomos priede Nr. 1; paslaugos yra teikiamos užsakovo darbo vietoje, naudojant užsakovo priemones ir įrankius iš užsakovų medžiagų (b. l. 42–49).

Iš 2017 m. liepos 7 d. darbo sutarties matyti, kad ji sudaryta 2017 m. liepos 7 d. Varšuvoje tarp A. pirmininko A. G. M., nustatant šias darbo sąlygas: sutartinio darbo tipas – viešbučio darbuotojas, darbo vieta – Lietuva, darbo laikas – 1 etatas, atlyginimas – 500 Lenkijos zlotų (b. l. 98–99).

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. įdarbinimo ir atlyginimo pažymėjimo matyti, kad šiuo pažymėjimu A. pirmininkas A. G. M. patvirtina, kad S. Š. yra įdarbinta įmonėje A. neribotam laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 17 d. vykdyti valytojos pareigas pilnu etatu, o laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. spalio 31 d. gavo atlyginimą, kurio dydis yra 6 060,80 (b. l. 67, 96–97).

Iš vietinių mokėjimų nurodymų matyti, kad UAB „L.“ 2017 m. rugpjūčio 16 d., rugsėjo 14 d. ir spalio 16, 27 d. atliko mokėjimus A. (b. l. 70–72, 76).

Iš budėjimo grafikų kopijų matyti budėjimo grafikai viešbutyje (duomenys neskelbtini) (b. l. 73–75).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbą.

Nagrinėjamu atveju R. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas nustatytas 2017 m. liepos 12 d., atliekant planinį ND patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nelegalaus darbo tyrimo akto, nelegalaus darbo laikotarpis prasideda nuo 2017 m. birželio 3 d., t. y. galiojant senajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad R. S. kaltinamas būtent tuo, kad 2017 m. birželio 3 d. leido dirbti S. Š., teisės aktų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šios darbuotojos įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, šiuo atveju taikytinos nurodytą dieną galiojusios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose. Naujojo DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nors R. S. nepripažino kaltės, jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina darbuotojos S. Š. pirminiai patikrinimo metu duoti paaiškinimai, liudytojų D. J.-G. ir iš dalies Z. S. teisme duoti parodymai, administracinio nusižengimo protokole nurodyti duomenys ir kita bylos rašytinė medžiaga.

R. S. teisme neneigė, kad S. Š. dirba motelyje (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo vadovaujamai UAB „L.“, tačiau teigė, kad ji pradėjo darbą nuo 2017 m. liepos 7 d., o darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, nes ši darbuotoja iš tikrųjų dirba Lenkijos įmonėje „A.“ ir pagal su šia įmone 2017 m. gegužės 10 d. sudarytą darbuotojo nuomos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017-05-10 buvo nukreipta atlikti tvarkytojos – budėtojos darbo funkcijas jo vadovaujamoje įmonėje, todėl darbo užmokesčio už atliktą darbą pačiai darbuotojai nemoka, o atsiskaito tiesiogiai su Lenkijos įmone. Nepaisant to, kad R. S. pateikė teismui minėtą sutartį ir įrodymus, kad UAB „L.“ vykdo atsiskaitymus su Lenkijos įmone pagal sutartį, teismo neįtikina ši R. S. byloje užimta pozicija, kadangi byloje pateikti įrodymai nepatvirtina R. S. nurodytų aplinkybių.

Visų pirma, byloje būtina nustatyti, kad S. Š. buvo nukreipta dirbti į UAB „L.“ būtent pagal minėtą sutartį. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pačioje sutartyje nurodyta, kad laikinųjų darbuotojų asmens duomenys, kvalifikacija ir darbo funkcijos (pareigos) nustatomos šios sutarties priede Nr. 1. Kaip matyti iš šio priedo, jokių S. Š. asmens duomenų nenurodyta. Be to, teismui prašant, R. S. nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių UAB „L.“ ir Lenkijos įmonės „A.“ susitarimą būtent dėl S. Š.. R. S. pateikti dokumentai, patvirtinantys tiesiog vykdomus atsiskaitymus pagal minėtą sutartį, nepatvirtina, kad buvo atsiskaitoma būtent už S. Š. atliktą darbą. Dėl šių priežasčių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šios sutarties realaus vykdymo, kas liečia S. Š.. Šias abejones patvirtina ir kitos aplinkybės. Teismo neįtikina S. Š. teismo posėdyje pateiktos darbo sutarties su Lenkijos įmone „A.“ sudarymo aplinkybės. Ji teigia, kad šios įmonės skelbimą apie ieškomus darbuotojus ji susirado internete, nors vėliau pripažino, kad internetu nesinaudoja, o jai padėjo dukra. Nors dar teigė, kad jai apie šią įmonę pasakojo jos pažįstama. Visiškai neįtikinamos yra S. Š. nurodytos aplinkybės dėl pačios sutarties pasirašymo, t. y. kad ji susitiko su įmonės vadovu A. G. M. stotyje, vėliau buvo vežama prie prekybos centro „Panorama“. Teismui bandant detaliai išsiaiškinti šias aplinkybes, ji nurodė, kad buvo susitikusi du kartus. Pažymėtina, kad S. Š. pateiktoje pačioje sutartyje, sudaryta su Lenkijos įmone, nurodyta, jog ji sudaryta Varšuvoje, Lenkijoje. Teismo posėdyje, prieš S. Š. apklausą, R. S. buvo nurodęs dar kitokias susitarimo dėl S. Š. darbo jo įmonėje aplinkybes. Teismo prašymu, A. G. M. turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad S. Š. legaliai dirba jo vadovaujamoje įmonėje (t. y. už ją mokami privalomi su darbo santykiais susiję mokesčiai), be to, duomenis, patvirtinančius, kokiu pagrindu ši darbuotoja buvo nukreipta dirbti į Lietuvą. A. G. M. prašomų duomenų teismui nepateikė, išskyrus paties jo pasirašytą raštišką patvirtinimą apie darbo sutarties su S. Š. sudarymą. Pažymėtina, kad teismas dėjo pastangas apklausti A. G. M. teismo posėdyje, tačiau šis neatvyko į teismą, pateisindamas savo neatvykimą užimtumu. Vykdant teismo priimtą nutartį dėl liudytojo atvesdinimo, jam policijos pareigūnų buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį ir jis pažadėjo atvyko į teismą, tačiau neatvyko. Taigi Lenkijos įmonė „A.“ taip pat nepateikė duomenų, kad S. Š. legaliai pas juos dirba ir už ją mokami privalomi mokesčiai ir pan.

Antra, teismas kritiškai vertina pačios S. Š. teisme duotus parodymus apie jos santykius su Lenkijos įmone. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo metu S. Š. inspektoriams nebuvo nurodžiusi, kad yra sudariusi darbo sutartį su Lenkijos įmone arba A. G. M.. Ji nurodė, kad dėl visų darbo sąlygų tarėsi su R. S.. Teismo vertinimu, S. Š. patikrinimo metu duoti paaiškinimai yra objektyvūs ir teismais jais vadovaujasi. Šie paaiškinimai duoti prieš tai ją įspėjus dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, išdėstyti raštu ir pasirašyti, be to, paaiškinimų davimas buvo užfiksuotas vaizdo įraše. S. Š. nurodė savo paaiškinimų keitimo priežastį, t. y. kad jai buvo daromas spaudimas, ji nesuprato lietuvių kalbos. Tačiau teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą ir apklausos patikrinimo metu dalyvavusią kitą Valstybinės darbo inspekcijos atstovę D. J.-G., šios aplinkybės nepasitvirtino. Iš vaizdo įrašo matyti, kad su S. Š. buvo bendrauta ramiu tonu ir rusų kalba, visas paaiškinime nurodytas aplinkybes S. Š. nurodė pati. Teismo įsitikinimu, tikroji S. Š. parodymų keitimo priežastis yra aplinkybė, kad ji ir bylos nagrinėjimo metu dirbo nurodytame motelyje ir bijodama prarasti darbą teisme nurodė savo darbdaviui palankias aplinkybes.

Trečia, net ir darant prielaidą, kad S. Š. nuo 2017 m. liepos 7 d. dirbo aptariamame motelyje pagal minėtą darbuotojų nuomos paslaugų teikimo sutartį, vis tiek konstatuotinas nelegalaus darbo faktas. R. S. teigė, kad S. Š. pradėjo darbą motelyje 2017 m. liepos 7 d., nors iš pačios S. Š. paaiškinimų matyti, kad ji pradėjo darbą 2017 m. birželio 3 d. Apklausiama teisme, S. Š. taip pat nurodė, kad su darbu susipažino dar birželio mėnesį, o pradėjo dirbti nuo liepos mėnesio. Teisme liudytoja apklausta motelio administratorė Z. S. patvirtino, kad S. Š. pradėjo darbą nuo liepos mėn. pradžios, tačiau prieš tai, t. y. birželio mėn., bandė dirbti, kad galėtų susipažinti su būsimu darbu. Iš šių S. Š. ir Z. S. paaiškinimų matyti, kad motelyje S. Š. realiai pradėjo dirbti dar birželio mėn. Pažymėtina, kad DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu (DK 99 str. 5 d.). Nors iš minėtų aplinkybių matyti, kad birželio mėnesį buvo tikrinamos tik S. Š. galimybės dirbti motelyje, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jokie teisės aktai nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Teismas nelaiko patikimais įrodymais R. S. pateiktus darbo grafikus, iš kurių matyti, kad S. Š. dirba tik nuo 2017 m. liepos 7 d., nes šiuose grafikuose dalis įrašų yra atspausdinta kompiuteriu, kita dalis – ranka, matyti dalies įrašų pašalinimo požymių.

Aptartas teisinis reguliavimas ir minėti įrodymai patvirtina, kad UAB „L.“ direktorius R. S. nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 12 d. leido dirbti darbuotojai – budinčiajai prižiūrėtojai S. Š. bendrovės motelyje (duomenys neskelbtini), atlikti motelio tvarkos prižiūrėtojos – budinčiosios funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos S. Š. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė nusižengimo metu galiojančio DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), R. S. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens baustumą nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. S. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, nustatant jos dydį, artimą minimumui (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17072131000. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.