Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-08-20 · Civilinė byla Nr. 2-1543-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-20
Bylos Nr.
2-1543-117/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Fajetona“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Reikalavimas.LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurodebt LT“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Fajetona“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fajetona“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Reikalavimas.LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurodebt LT“, uždaroji akcinė bendrovė transporto firma „TRANSMITTO“, V. S., V. M., S. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. P. ir tretieji asmenys V. S., V. M. bei S. N. prašė iškelti atsakovui UAB „Fajetona“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad atsakovo skola jiems atsirado iš darbo teisinių santykių.

Tretieji asmenys UAB „Reikalavimas.LT“, UAB „Eurodebt LT“ ir UAB transporto firma „TRANSMITTO“ prašė iškelti atsakovui bankroto bylą ĮBĮ 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad atsakovas nesumoka jiems skolų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Fajetona“.

Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. birželio 30 d. UAB „Fajetona“ balanso duomenis, įmonė turėjo turto už 1 451 807 Lt (420 472,37 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 622 738 Lt (180 357,39 Eur) (visos mokėtinos per vienerius metus, iš jų: 115 144 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai). Pagal 2014 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė dirbo pelningai (pelnas sudarė 223 260 Lt). Ši informacija, pasak teismo, rodo, kad įmonė formaliai yra moki. Iš įmonės vadovo pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad įmonės pagrindinė veikla – krovinių pervežimas tarptautiniais ir vietiniais maršrutais. Iš 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu yra registruotos 8 transporto priemonės. Visų šių transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Pagal minėtus VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, atsakovas šiuo metu naudojasi tik viena transporto priemone, kuri jam nepriklauso nuosavybės teise. Tai, pasak teismo, sudaro pagrindą abejoti įmonės vadovo teiginiais apie sėkmingą įmonės veiklą ir apskritai apie vykdomą įmonės veiklą. Pagal 2014 m. birželio 30 d. UAB „Fajetona“ balanso duomenis teismas nustatė, kad įmonės turimo turto (1 451 807 Lt) didžiąją dalį (1 230 744 Lt) sudarė gautinos sumos. Iš atsakovo pateikto debitorių sąrašo matyti, kad debitorių Aligaier Translog GmbH, Andreas Andersen A/S, F.lli Canil SPA, HCS A/S Transport Spedition, Nordisk Bioline Trucking skola atsakovei sudaro 920 006,28 Lt. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie galimybę atgauti šias sumas, priešingai nei teigia įmonės vadovas, nėra pagrindo šias sutartis laikyti pelningomis ir įrodančiomis esant galimybę pagerinti įmonės finansinę padėtį. Pasak teismo, blogėjančią atsakovo turtinę padėtį įrodo ir byloje esantys duomenys apie didėjančias skolas socialinio draudimo ir valstybės (savivaldybės) biudžetams.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pagal 2014 m. birželio 30 d. UAB „Fajetona“ balansą su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 115 144 Lt. Įmonės vadovas 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė darbuotojų sąrašą, pagal kurį skola jiems sudaro tik 6 959,17 Lt, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos darbuotojams sumažėjimą. Įmonės vadovas savo paaiškinimo, kad skola buvusiems darbuotojams neišmokėta dėl kilusių ginčų tarp darbdavio ir darbuotojų, nepagrindė įrodymais. Pagal Liteko duomenis teismas nustatė, kad atsakovas nėra pareiškęs ieškinių darbuotojams, kurie, atsakovo teigimu, jam padarė žalą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendė, kad nustatytas UAB „Fajetona“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pasak teismo, tai sudaro pagrindą iškelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 6 str. 1 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Fajetona“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti sprendimą atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė atsakovo vadovui 20 dienų terminą pateikti nutartyje nurodytus duomenis ir dokumentus, tačiau toje pačioje nutartyje pripažinta, kad minėta nutartis atsakovui įteikta nebuvo. Pakartotinai į atsakovą dėl įmonės finansinių dokumentų pateikimo kreiptasi nebuvo. Atsakovas yra įvykdęs ankstesnį teismo įpareigojimą ir pateikęs bylai reikšmingus dokumentus, kurie atspindi naujausius įmonės finansinius duomenis ir yra pakankami efektyviam bylos nagrinėjimui teisme.

2. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą nėra. Atsakovo debitoriniai reikalavimai (226 452,24 Eur) tris kartus viršija įmonės įsiskolinimus kreditoriams (87 653,96 Eur).

3. Šiuo metu įmonė realiai veiklai ir sutarčių su užsakovais vykdymui naudoja 5 transporto priemones. Šios aplinkybės įrodo, kad įmonės veikla nėra ir nebuvo sustabdyta, ji gauna pajamų, yra moki ir turi finansines galimybes atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir darbuotojais, ką sėkmingai daro. Su keturiais buvusiais darbuotojais nėra atsiskaityta dėl iškilusių ginčų dėl jų reikalaujamų sumų dydžio, nes šie darbuotojai turi neįvykdytų įsipareigojimų įmonei. Neįvykdytų įsipareigojimų savo dabartiniams darbuotojams įmonė neturi.

4. Atsakovas aktyviai veikia, siekdamas susitarti su įmonės kreditoriais. UAB „Reikalavimas.LT“ grąžinus reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Altas informacinės technologijos“, atsakovas su šiuo kreditoriumi sudarė skolų grąžinimo grafiką, pagal kurį atsakovas skolą moka dalimis. Skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui atsakovas pripažįsta bei bendradarbiauja su šiuo kreditoriumi, siekdamas susitarti dėl mokėjimo atidėjimo. Kadangi įmonėsAtsakovas aktyviai veikia, siekdamas susitarti su įmonės kreditoriais. UAB „Reikalavimas.LT“ grąžinus reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Altas informacinės technologijos“, atsakovas su šiuo kreditoriumi sudarė skolų grąžinimo grafiką, pagal kurį atsakovas skolą moka dalimis. Skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui atsakovas pripažįsta bei bendradarbiauja su šiuo kreditoriumi, siekdamas susitarti dėl mokėjimo atidėjimo. Kadangi įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, sprendimas iškelti atsakovui bankroto bylą yra priimtas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. M. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad pagal bylos duomenis įmonės skolos didėja, todėl konstatuoti, kad įmonė yra moki ir pelninga nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė darbo užmokesčio žiniaraščio su darbuotojų parašais kopijų, pavedimų kopijų, duomenų apie darbuotojams išmokėtus komandiruotpinigius, kurie įrodytų realų atsiskaitymą su darbuotojais. Neatsiskaitymas su buvusiais darbuotojais yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), nevertinant net įmonės mokumo. V. M. teigimu, atsakovas nėra jam pareiškęs pretenzijų dėl įmonei padarytos žalos, jis nėra padaręs drausminių nusižengimų, iš darbo išėjo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (dėl darbdavio kaltės) dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei neatsiskaitymo už buvimą komandiruotėje. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skolos mokamos laiku ar jau yra sumokėtos, kad atsakovas aktyviai bendradarbiauja su kitais įmonės kreditoriais, kuriems įsiskolinimo sumos yra didelės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl bankroto bylos iškėlimo vėluojant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas

Kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išlaidas, įmonei iškeliama bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas (apeliantas) UAB ,,Fajetona“ pripažįsta, kad su keturiais buvusiais darbuotojais nėra atsiskaityta, tačiau ne dėl įmonės nemokumo, o dėl iškilusių ginčų, nes šie darbuotojai turi priešpriešinių neįvykdytų įsipareigojimų įmonei. Darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams klausimus reglamentuoja Darbo kodeksas. Atleidžiant iš darbo ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, darbuotojui darbdavys privalo sumokėti visą jam priklausantį darbo užmokestį (DK 206 str. 1 d.). Sulaikyti darbo užmokesčio mokėjimą ar daryti išskaitas yra draudžiama, išskyrus įstatymo nustatytais atvejais. Darbdavio patvarkymu išskaitos iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio gali būti daromos permokėjus dėl skaičiavimo klaidų arba paaiškėjus darbuotojo padarytai žalai, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (DK 224 str., 258 str. 2 d.). Taigi atsakovas atleidžiamiems darbuotojams jų atleidimo iš darbo dieną privalėjo sumokėti visas jiems priklausančio darbo užmokesčio sumas. Atsakovas pripažįsta, kad su keturiais darbuotojais nėra atsiskaitęs. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad šie darbuotojai turi įsipareigojimų įmonei, nesuteikia atsakovui teisės nesumokėti jiems darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.

Ieškovas (buvęs atsakovo darbuotojas), kuriam nutraukus darbo sutartį, atsakovas nesumokėjo visų jam priklausančių darbo užmokesčio sumų, 2014 m. gegužės 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis V. S., V. M., S. N. (buvę darbuotojai, kuriems atsakovas neišmokėjo darbo užmokesčio), taip pat prašo atsakovui iškelti bankroto bylą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą apie darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimą 2015 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu. Ši pažyma nepatvirtina aplinkybės, kad su buvusiais darbuotojais (ieškovu ir trečiaisiais asmenimis) atsakovas yra atsiskaitęs. Be to, pats atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad keturiems buvusiems darbuotojams darbo užmokesčio yra nesumokėjęs.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad atsakovas vėluoja buvusiems darbuotojams (ieškovui ir tretiesiems asmenims) išmokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą atsakovui UAB ,,Fajetona“ iškelti bankroto bylą.

Dėl UAB ,,Fajetonas“ nemokumo

Įmonės nemokumo būsena apibūdina jos pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto, įrašyto į balansą, vertės santykis. Kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, apie įmonės mokumą, sprendė remdamasis atsakovo teismui pateikto 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenimis ir kita vieša informacija. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, įpareigojanti pateikti atsiskaitymo su kreditoriais dokumentus, kreditorių debitorių sąrašus, skolų ir įsipareigojimų dydžius, atsiskaitymo datas, debitorinių skolų atsiradimo pagrindus ir kitus dokumentus, išvardytus nutartyje, jam nebuvo įteikta, o į bylą jo pateikti dokumentai atspindi įmonės naujausius finansinius duomenis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų apie įmonės finansinę būklę teismui nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. kovo 25 d. teismo nutartis, įpareigojanti atsakovą pateikti reikalaujamus dokumentus, buvo išsiųsta atsakovui ir jį atstovaujančiam advokatui. Atsakovo advokatas registruotą laišką gavo (t. 3 b. l. 13), o atsakovas registruoto laiško pašte neatsiėmė (t. 3 b. l. 14). Advokatui pranešus, kad atstovavimo sutartis su atsakovu nutraukta, pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartį atsakovui siuntė antrą kartą, tačiau atsakovas registruoto laiško ir vėl neatsiėmė (t. 3 b. l. 27). Be to, teismas minėtą nutartį siuntė ir atsakovo vadovui E. P., tačiau pastarasis taip pat registruoto laiško pašte neatsiėmė (t. 3 b. l. 28).

Įstatymas įpareigoja šalis priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Šalis privalo veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos baigtimi, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Atsakovui apie bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme yra žinoma nuo 2014 m. gegužės 15 d. (t. 1 b. l. 19). Taigi atsakovas turėjo pareigą domėtis nagrinėjama byla ir jos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde nurodęs, jog pirmosios instancijos teisme reikalaujamų dokumentų nepateikė, nes dėl to į jį nebuvo pakartotinai kreiptasi, apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo reikalautų dokumentų taip pat nepateikė, nors apie tokią teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą jam buvo žinoma. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad anksčiau pateikti dokumentai yra pakankami efektyviam bankroto bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti dokumentai ir informacija apie tai, kad atsakovas už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpį darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kad 2015 m. kovo 18 d. su kreditoriumi UAB ,,Altas informacinės technologijos“ susitarė dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo, VĮ ,,Regitra“ duomenys, kokias ir kiek transporto priemonių atsakovas yra įregistravęs, įmonės finansinės padėties po 2014 m. birželio 30 d. (paskutinis teismui pateiktas 2014 m. birželio 30 d. balansas) iki bankroto bylos iškėlimo ir po bankroto bylos iškėlimo neatskleidžia.

Atsakovas teigia, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, mokesčiai valstybei ir socialinio draudimo įmokos nemokamos, bet su šiomis institucijomis bendrauja siekdamas išdėstyti / atidėti mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie atsakovo atliekamus mokėjimus, nustatė, kad skola socialinio draudimo biudžetui per 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. gegužės mėn. laikotarpį nuo 30 897 Eur padidėjo iki 35 408,35 Eur. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas duomenų apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą nepateikė, tačiau iš VDFV viešosios informacijos duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. skola siekia 38 586,50 Eur, t. y. skolos socialinio draudimo biudžetui atsakovas nemažina, atvirkščiai – skola didėja. Analogiška padėtis yra ir dėl mokesčių mokėjimo valstybei: 2014 m. lapkričio 10 d. skola siekė 626 Lt, 2015 m. balandžio 7 d. – 11 296,67 Eur ir 696,11 Eur delspinigių. Pagal viešus Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas valstybės biudžetui skolingas 14 107,57 Eur. Taigi skola valstybės biudžetui taip pat didėja ir pagal viešosios informacijos duomenis skolos mokėjimo terminai atsakovui nėra atidėti.

Pagal paskutinio teismui pateikto 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenis (kito balanso nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė), viso turto balansinė vertė yra 1 451 807 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją turto dalį 1 230 744 Lt sudaro per vienerius metus gautinos sumos: 920 006 Lt pirkėjų įsiskolinimai ir 310 738 Lt kitos gautinos sumos. Iš atsakovo pateikto pirmosios instancijos teismui debitorių sąrašo matyti, kad 920 006 Lt sudaro užsienio įmonių skolos atsakovui. Taigi daugiau nei pusę įmonės turto sudaro debitoriniai įsiskolinimai. Šiuo turtu (pinigais) įmonė realiai disponuoti negali, nes nėra galimybės iš jo didinti apyvartines lėšas, atsiskaityti su kreditoriais ar kitaip jį investuoti į ūkinę veiklą. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kas yra padaryta siekiant šį turtą (pinigus) iš užsienio įmonių išsiieškoti, kokia tikimybė jį atgauti ir per kokį terminą.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė su kreditoriumi UAB ,,Altas informacinės technologijos“ sudarytą aktą dėl 489,21 Eur skolos grąžinimo termino pratęsimo. Pagal atsakovo pateikto 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenis skolos tiekėjams sudarė 339 500 Lt. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad skolos atskiriems kreditoriams yra daug didesnės už skolas UAB „Altas informacinės technologijos“, pvz. 122 574,18 Lt, 37 846 Lt, 27 197,06 Lt, 19 063,85 Lt, skolos nesiekiančios 5 000 Lt sudaro 59 699 Lt ir kt. (t. 1 b. l. 180), tačiau duomenų apie šių skolų sumokėjimą ar grąžinimo terminų pratesimą atsakovas nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateiktą informaciją, sprendžia, kad didžiąją dalį (daugiau kaip pusę) turto sudaro nelikvidus turtas (920 006 Lt), o tai reiškia, kad įmonė faktiškai yra nemoki ir nepajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Aplinkybę, kad atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VDFV duomenys apie nuolatinį skolų didėjimą valstybės ir socialinio draudimo biudžetui. Atsakovas teigia, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, kad padėtis gerėja, todėl bankroto byla jam iškelta nepagrįstai, tačiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti tokią išvadą, nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“. Paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2012 metų finansinius metus.

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą atsakovui UAB „Fajetona“ iškelti bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaDanutė Milašienė