Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L.–G., V. G., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 593 straipsnis, 667 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal 2014 gruodžio 9 d. ir 2019 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. L.–G. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai. Skolininkė šios prievolės nėra įvykdžiusi. 2020 m. vasario 24 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – kelių transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą skolininkės sutuoktinio V. G. vardu, skolininkės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį UAB „T. T.“ ir ateityje gaunamą darbo užmokestį ir jam prilyginamas išmokas bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 20 d. antstolės padėjėja siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybes, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė D. L.–G. yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu V. G..

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). CK 3.88 straipsnio l dalyje numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vykdomosios bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t. y. prašo pripažinti skolininkės dalį į visą transporto priemonę BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad išieškojimas iš automobilio dalies būtų sudėtingas bei sunkiai įgyvendinamas, be to, tai galėtų pažeisti bendraturčių interesus, tačiau, teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Taigi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingu atveju, teismas imtųsi spręsti ne turto individualizavimą skolininko turte, o sutuoktinių turto padalijimo klausimą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, jog skolininkei D. L.–. ½ dalis jos sutuoktinio V. G. gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „T. T.“, ½ dalis piniginių lėšų, esančių V. G. banko sąskaitoje, ½ dalis transporto priemonės BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos V. G. vardu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) D. L.–G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo skolininkės sutuoktiniui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini),) uždarojoje akcinėje bendrovėje „T. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ½ piniginių lėšų, esančių V. G. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ transporto priemonės BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos V. G. vardu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.