Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-22 · Administracinė byla Nr. I-3253-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
I-3253-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01446-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3253-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01446-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Paaiškino, kad 2015-03-27 pateikė prašymą Vilniaus PN direktoriui perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą. Vilniaus PN direktorius 2015-03-31 raštu informavo, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas turėtų būti perkeliamas, nėra. Vilniaus PN direktorius taip pat nurodė, kad pareiškėjas neturi priešų ir jam pavojus negresia. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pats Vilniaus PN direktorius 2018-10-30 raštu pripažino, jog pataisos namuose egzistuoja subkultūros, taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturi priešų nereiškia, kad kiti nuteistieji priešu nelaiko paties pareiškėjo. Pareiškėjas, prašydamas perkelti jį į kitą pataisos įstaigą negalėjo nurodyti konkrečių asmenų, nes tokiu atveju su pareiškėju būtų susidorota. Todėl gavęs pareiškėjo prašymą perkelti į kitą pataisos įstaigą, Vilniaus PN direktorius turėjo duoti nurodymą Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui išsiaiškinti situaciją. Pareiškėjas ir vėlesnių susitikimų su administracija metu prašė perkelti į kitą pataisos įstaigą, tačiau administracija užtikrina, kad pareiškėjui Vilniaus PN yra saugu.

Nurodė, kad pareiškėjas 2018-06-27 apie 14.20 val. buvo prie įėjimo į pirmąjį gyvenamąjį korpusą, prie pareiškėjo priėjo kitas nuteistasis M. B. ir sudavė jam septynis smūgius. Pareiškėjas šio įvykio metu patyrė daugines paviršines žaizdas juosmens, peties, pakaušio srityje, virš dešinės mentės. Po šio įvykio su pareiškėju nesusiekė nei psichologas, nei psichiatras, o Vilniaus PN administracija įvykį vertino kaip nerimtą. Teigia, kad jeigu įstaigoje nepagarbus elgesys rodomas pareigūnui, tokius veiksmus atlikęs nuteistasis yra griežtai nubaudžiamas. Tuo tarpu įkalinimo įstaigos administracijos reakcija į pareiškėjo patirtus sužalojimus parodo, kad egzistuoja dvigubi standartai, nors visi asmenys prieš įstatymus yra lygūs. Tokiais veiksmais Vilniaus PN administracija neužtikrino nei pareiškėjo saugumo, nei jo orumo.

Pastebi, kad pareiškėjas 2018 lapkričio mėn. buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, prieš konvojuojant, buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas kartu su nuteistuoju M. B., t. y. tuo pačiu asmeniu, nuo kurio pareiškėjas buvo nukentėjęs. Todėl pareiškėjas vėl patyrė sunkius išgyvenimus.

Tiek užpuolimo metu, tiek po to, konvojavimo metu, pareiškėjas patyrė didelį stresą, skausmą, pablogėjo pareiškėjo santykiai tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su artimaisiais, pareiškėjas tuo metu jautė ir iki šiol jaučia didelę baimę, nerimą, nes tokia situacija bet kada gali vėl pasikartoti.

Dėl pareiškėjo užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-0-00011-18, kuris nutrauktas 2018-10-05, nes pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su prokuratūra. Atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas su teisėsauga Vilniaus PN yra pavojingas veiksmas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl subkultūrų egzistavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, jo teisė į asmens neliečiamybę įtvirtinta Konstitucijoje. Todėl nurodo, kad įstatymas turi užtikrinti, jog žmogus bus saugomas nuo kitų asmenų poveikio gyvybei, sveikatai ir bet kokio kišimosi į jo asmeninę ir dvasinę būseną. Konstitucija suteikia pareiškėjui teisę į asmens neliečiamumą, o Vilniaus PN yra priemonė šiai teisei apginti. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo įstaigos nepažeistų žmogiško orumo, kad būtų adekvačiai užtikrinama kalinamo asmens apsauga. Valstybė privalo užtikrinti pareiškėjui saugias ir orias kalinimo sąlygas, tačiau šiuo atveju valstybė nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti pareiškėjo saugumą – Vilniaus PN administracija galėjo taikyti pareiškėjui izoliaciją, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–13).

Paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2015-02-20, nuo 2015-03-04 visą laiką gyveno Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse, t. y. korpuse, kuriame gyvena didžioji dalis Vilniaus PN lengvosios ir paprastosios grupių nuteistųjų. Jokių incidentų iki 2018-06-28 susijusių su pareiškėjui iškilusiu pavojumi nebuvo fiksuota. 2018-06-28 14.20 val. prie Vilniaus PN gyvenamojo sektoriaus kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 3 (toliau – ir KPP) Vilniaus PN pareigūnai pastebėjo, kad šalia įėjimo į I-ąjį gyvenamąjį korpusą, nuteistasis M. B. smogė ranka į kaklo sritį pareiškėjui. Pareigūnams pastebėjus kraują pareiškėjo kaklo srityje, nedelsiant buvo duotas aliarmo signalas ir nuteistajam M. B. nurodyta prieiti prie KPP-3, tačiau minėtas nuteistasis nepaklusęs pareigūno reikalavimams įbėgo į I-o gyvenamojo korpuso laiptinę. Po aliarmo signalo nedelsiant atėję Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai išsivedė nuteistąjį M. B. į budėtojų dalį. Pareiškėjui buvo suteikta pirmoji pagalba.

Po incidento Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai apžiūrėjo pareiškėją ir surašė Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą Nr. 75/56. Pažymoje nurodytas pareiškėjui padarytų kūno sužalojimų pobūdis: juosmens srityje, abipus kairio peties, virš dešinės mentės ir pakaušio srityje stebimos paviršinės iki 1 cm pjautinės žaizdos. Po incidento pareiškėjas buvo etapuotas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo surašytas medicinos dokumentų išrašas (siuntimas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjo būklė patenkinama, nustatyta, kad juosmens srityje, abipus kairio peties, virš dešinės mentės ir pakaušio srityje stebimos paviršinės iki 1 cm žaizdelės be gilesnių struktūrų pažeidimo. Pilvas minkštas, neskausmingas, galūnių judesiai laisvi, pilnos amplitudės.

Dėl minėto įvykio Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį patikrinimą ir 2018-06-29 surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-57. Atliekant tarnybinį tyrimą pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą Nr. 49-279, kuriame nurodė, kad M. B. puolė pareiškėją dėl jam neaiškių priežasčių. Todėl atsakovės atstovas daro išvadą, kad pareiškėjui iš anksto negrėsė pavojus, jis jo nejautė, nenurodė, nesikreipė į atitinkamus Vilniaus PN pareigūnus, t. y. Vilniaus PN administracija neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu kitas nuteistasis vartos fizinį smurtą.

Pažymėjo, kad dėl ginčo įvykio taip pat buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-0-00011-18, jo metu buvo apklausti visi su tiriamu įvykiu susiję liudytojai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ir pareiškėjas, bet jis atsisakė papasakoti apie įvykio aplinkybes ir pareiškė, kad jam šio ikiteisminio tyrimo nereikia ir jis nieko nekomentuos, jokių dokumentų nepasirašys. Atliekant ikiteisminį tyrimą kreiptasi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą su tikslu nustatyti kokio lygio sveikatos sutrikdymas buvo padarytas pareiškėjui, nustatyta, kad pareiškėjui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo nežymų sveikatos sutrikdymą, ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, o už šią veiką atsako asmuo, tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas. Kadangi pareiškėjas nepageidavo, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, nedavė jokių parodymų, todėl ikiteisminį tyrimą kuruojanti prokurorė 2018-10-05 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 07-0-00011-18 nutraukė.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo teigimu, Vilniaus PN pareigūnų, budėjusių 2018-06-28 veiksmuose nėra jokių piktybiško veikimo ar neveikimo požymių. Atvirkščiai, pareigūnai susidariusios situacijos metu reagavo operatyviai, t. y. nedelsiant atskyrė konflikto dalyvius, sulaikė pažeidimą padariusį nuteistąjį, pareiškėjui buvo suteikta pirminė pagalba, vėliau pareiškėjas buvo konvojuotas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek tarnybinio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nurodė pretenzijų neturintis, nenurodė jokių aplinkybių, jog dėl jį užpuolusio kito nuteistojo jis anksčiau būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, nenurodė jokių aplinkybių iš kurių sektų, jog Vilniaus PN administracija neužtikrino pareiškėjo saugumo.

Atsakovės įsitikinimu, vertinant 2018-06-28 įvykusio įvykio aplinkybes, turimus kitus duomenis, visas šis incidentas tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo M. B. buvo inscenizuotas. Kiekvienas iš nuteistųjų siekė savo tikslų, pareiškėjas – kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą, o pareiškėją užpuolęs nuteistasis siekė, kad jis būtų perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Atkreipė dėmesį į pareiškėjo kūno sužalojimus – tai visiškai nežymūs paviršiniai odos įdrėskimai. Pareiškėjo skundo teiginius, neva jis buvo rimtai sužalotas (subadytas peiliu), laiko neatitinkančius realios situacijos. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai yra visiškai abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo požymių.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų Vilniaus PN.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-06-28 apie 14.20 val. patyrė kūno sužalojimus – juosmens, abiejų pečių ir galvos žaidas (b. l. 32), kuriuos sukėlė M. B. veiksmai (b. l. 21). Byloje pateikti pareiškėjo asmens sveikatos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018-06-28 14.20 val. apžiūrėta įkalinimo įstaigos administracijos gydytojo, nurodyti juosmens, pečių, pakaušio paviršiniai sužalojimai, iki 1 cm žaizdos, pažymėta, kad pareiškėjas etapuotas į Vilniaus universitetinę ligoninę traumatologijos konsultacijai (b. l. 38). Pareiškėjo patirtų sužalojimų vietos kūne atsispindi gydytojo atliktoje sužaloto asmens apžiūroje (b. l. 39).

Pareiškėjas 2018-06-28 paaiškinime nurodė, kad prie jo 2018-06-28 14.30 val. pribėgo nuteistasis M. B. ir pradėjo smūgiuoti nežinomu daiktu, tokio užpuolimo priežasčių pareiškėjas negalėjo nurodyti, pareiškėjas šiame paaiškinime pareiškė, kad pretenzijų neturi (b. l. 25). Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018-06-29 surašė Tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo M. B. elgesio išvadą, kurioje nurodė, kad nuteistasis M. B. 2018-06-28 14.20 val. smogė į kaklo sritį pareiškėjui, tai pastebėjus, įjungtas aliarmo signalas, nuteistasis išvestas į budėtojų dalį, o pareiškėjui suteikta pirmoji pagalba (b. l. 23–24).

Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė 2018-06-29 protokolą dėl nuteistojo M. B. atsisakymo paaiškinti raštu, nurodė, kad 2018-06-28 14.45 val. į tarnybines patalpas iškviestas nuteistasis M. B. atsisakė paaiškinti dėl kokių priežasčių 2018-06-28 14.20 val. smogė ranka į kaklo sritį pareiškėjui bei neklausė pareigūnų nurodymų (b. l. 26).

Pareiškėjas, kaip liudytojas, apklaustas 2018-07-05, nurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo dėl 2018-06-28 nereikia, jis nieko nekomentuos ir jokių dokumentų nepasirašinės, nes ginsis pats rašydamas skundus (b. l. 27). Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas R. J. įstaigos direktoriui surašė 2018-07-02 tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad 2018-06-29 9.25 val. pasikvietė pareiškėją paaiškinti 2018-06-28 14.19 val. įvykio aplinkybes, pareiškėjas aplinkybes paaiškinti atsisakė, nurodymo grįžti į tarnybinę patalpą nevykdė (b. l. 21). Pareiškėjui 2018-07-09 nutarimu skirta nuobauda už tai, kad po 2018-06-28 14.19 val. įvykio pareiškėjas atsisakė raštu paaiškinti įvykio aplinkybes, pareiškė, kad nieko nerašys, nes ketina dėl šio įvykio skųsti Vilniaus pataisos namų administraciją dėl pataisos įstaigoje neužtikrinamo saugumo, taip pat pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą grįžti į tarnybinę patalpą. Dėl šių veiksmų pareiškėjui skirtas draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 20).

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-08-09 pažyma patvirtina, kad Vilniaus PN neturėjo duomenų apie tai, kad 2-ame būryje grėstų pavojus pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, todėl teigia, kad nuteistasis gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę 2-ame nuteistųjų būryje (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Apsaugos ir priežiūros instrukcija; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-12-08), kurios 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012-11-27 sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2015-03-27 kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas perkelti pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą, tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėjas buvo teikęs tokį prašymą savaime nereiškia jam kilusios grėsmės Vilniaus PN. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriuos būtų pateikęs Vilniaus PN, tam, kad ji galėtų matyti pareiškėjui kylančią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei ir tuo pagrindu imtis veiksmų dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą ar imtis pareiškėjo izoliavimo nuo kitų asmenų priemonių.

Nors pareiškėjas teigia, kad turėjo būti izoliuotas, tačiau vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, jog būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl izoliacijos taikymo, atsakovės atstovas tokių duomenų taip pat nepateikė, taigi nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN neįgyvendino Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.10 papunktyje nurodyto priežiūros elemento - įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimo, nes pareiškėjas BVK nustatyta tvarka prašymo dėl tokio saugumo užtikrinimo nepateikė.

Teismas taip pat pažymi, kad BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Aukščiau aptarta bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovės atstovas ėmėsi aktyvių veiksmų po 2018-06-28 įvykio nedelsiant užtikrinti pareiškėjo patirtų sužalojimų patikrinimą pas gydytoją, kuris nustatė pareiškėjo patirtų sužalojimų sunkumą ir nurodė etapuoti pareiškėją į Vilniaus universitetinę ligoninę.

Taip pat matyti, kad dėl 2018-06-28 įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas, pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo, ši aplinkybė tik patvirtina, kad realios grėsmės įkalinimo įstaigoje pareiškėjas nepatyrė. Vilniaus PN administracija ėmėsi veiksmų tirti 2018-06-28 įvykio aplinkybes, tačiau pareiškėjo elgesys ir paaiškinimai, užfiksuoti tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pagrindžia, kad reikalavimų ar nusiskundimų kitų asmenų atžvilgiu pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjo nurodomi bendro pobūdžio teiginiai, kad neužtikrintas jo saugumas laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjas nenurodė kokių konkrečių veiksmų Vilniaus PN neatliko, o to pasakoje būtų sužalota pareiškėjo sveikata. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybės, kad Vilniaus PN administracija žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.

Byloje nenustačius aplinkybių, kad Vilniaus PN darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė