Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant 60 parų arešto bausmę, ir BK 243 straipsnyje, paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir V. N. paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir V. N. paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jos sąlygas: nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu V. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 3 metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotas V. N. vairuotas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. M. vardu ir iki konfiskavimo įvykdymo nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui, uždraudžiant V. M. juo disponuoti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. N. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2023 m. birželio 6 d., apie 00.19 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0275 nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 12 d. ir, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2022 m. rugsėjo 2 d. planu Nr. 6DN-2595, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2023 m. balandžio 2 d. ir 2023 m. birželio 6 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. V. N. veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad vairuodamas, būdamas neblaivus pažeidžia kelių eismo taisykles, be to, žinodamas, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, vis tiek vairavo transporto priemonę.

2.2. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, Respublikiniame priklausomybių ligų centre neregistruotas, psichinėmis ligomis neserga, dirba ir už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė arešto bausmes, kurias subendrinęs, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes nusprendė paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymą atidėti.

2.3. Įvertinęs tai, kad V. N. vairavo V. M. priklausančią transporto priemonę, kurią pastarasis buvo perdavęs nuteistojo naudojimui, nusprendė transporto priemonę konfiskuoti. Įvertinęs V. N. nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, pirmosios instancijos teismas nusprendė trejus metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

5. Teismo posėdžio metu V. N. nurodė, kad V. M. automobiliu naudojosi pastarajam nežinant. Sutinka su paskirta arešto bausme, tačiau nenori, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nori, kad jam būtų realiai vykdoma bausmė, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nuteistojo gynėja prašė sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio. Prokurorė siūlė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. ir V. M. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. N., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 60 parų arešto bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė 30 parų arešto bausmę. Įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamų veikų sunkumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas atidėti subendrintos arešto bausmės vykdymą V. N. paskiriant įpareigojimus ir taikant intensyvią priežiūrą.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas V. N. galutinę subendrintą arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, kaltininko asmenybę, kad jis yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nuosprendžio priėmimo metu nebuvo sumokėjęs paskirtos baudos, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, pakaltinamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatė, jog V. N. padarė nusikalstamą veiką būdamas teistas, tačiau nenustatė jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi ankstesnę nusikalstamą veiką V. N. padarė būdamas pilnamečiu, o dabartinės nusikalstamos veikos buvo padarytos jau įsiteisėjus ankstesniam nuosprendžiui ir neįvykdžius juo paskirtos bausmės, laikoma, kad V. N. atsakomybę BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Įvertinus tai, kad yra paduotas nuteistojo ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, apeliaciniai skundai ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino tai, kad nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui, siekiant nebloginti nuteistojo padėties, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. N. padarė būdamas recidyvistu, jam neinkriminuotina. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai neskyrė švelnesnių bausmių, kadangi kaip nustatyta, V. N. šiuo metu yra vieną kartą teistas, analizuojamas nusikalstamas veikas padarė nesumokėjęs jam paskirtos baudos ir neišnykus teistumui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu V. N. buvo nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta galutinė 34 MGL dydžio baudos bausmė, 2 metus uždrausta naudotis speciali teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuota vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau tokia bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas neturėjo įtakos V. N. elgesiui. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus vieną iš griežčiausių bausmių rūšių – areštą.

10. Pirmosios instancijos teismas atidėjo paskirtų bausmių vykdymą, tačiau šis teismo sprendimas nėra skundžiamas. Nors teismo posėdžio metu V. N. prašė paskirti jam realią arešto bausmę, tačiau apeliaciniame skunde tokių reikalavimų nereiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų reikalavimų, kurie yra keliami apeliaciniame skunde. Prašymai, pareikšti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ir išeinantys už apeliacinio skundo ribų yra nenagrinėtini.

11. Darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. N. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam skirtinų bausmių rūšies ir dydžio, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.

12. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

13. Šiuo atveju V. N. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialiąja teise 3 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant V. M. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes (jei toks įvykis būtų), asmens kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Be to, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), taisomai veikti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, V. N. gynėja advokatė Elena Gylienė prašė paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. V. N. specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 3 metų laikotarpiui. Įvertinant tai, kad V. N. transporto priemonę vairavo pakartotinai būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, jam buvo parinktas vidurkiui lygus specialiosios teisės atėmimo terminas, laikytina, kad ši priemonė yra proporcinga ir atitinka V. N. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę.

16. Apeliaciniu skundu asmuo, kurio turtas konfiskuotas, V. M. prašo gražinti konfiskuotą automobilį, kadangi automobilis priklauso jam. Teismo posėdžio metu V. N. taip pat prašė grąžinti automobilį savininkui.

17. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdytos V. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal įrašus viešajame registre priklauso V. M.. Sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo, svarbu paminėti ankstesnį V. N. teistumą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 8 d. apie 12.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo tą pačią motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Paminėtame nuosprendyje nurodoma nustatyta, kad V. N. vairuotas automobilis priklauso V. M., kuris, įvertinus tai, kad nuo 2018 m. V. N. nebuvo padaręs jokių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir V. M. negalėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui, buvo grąžintas automobilio savininkui – V. M..

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. N. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas tą pačią transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, tai yra pakartotinis įstatymų pažeidimas su ta pačia transporto priemone. Įvertinus tai, kad V. M. žinojo apie ankstesnį V. N. padarytą nusikaltimą, nėra pagrindo teigti, kad V. M. nežinojo arba negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo transporto priemonė gali būti panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, vertintina, kad yra BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas atvejis, kuomet turtas gali būti konfiskuojamas ir tuo atveju, kai jis priklauso tretiesiems asmenims.

20. Vienas iš pagrindinių turto konfiskavimo tikslų, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonę yra siekis užkirsti kelią tos pačios priemonės panaudojimui kitų nusikalstamų veikų darymui. Kadangi automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. buvo antrą kartą panaudotas analogiškos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuotina, kad būtent paties automobilio konfiskavimas, o ne jo vertės konfiskavimas labiausiai atitiks baudžiamojo poveikio priemonės tikslus. Taigi pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl V. M. priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nenustatyta. V. M. teigia, kad V. N. pasinaudojo jo negalia ir jį apgavo paimdamas automobilį, tačiau šie argumentai atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad transporto priemonę yra perdavęs V. N. naudotis, be to, V. N. jau anksčiau baustas už šio automobilio vairavimą esant neblaiviam ir tai, be jokios abejonės, buvo žinoma automobilio savininkui. Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, priimto V. N. atžvilgiu, matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. parodė, kad maždaug prieš 3–4 metus, tai yra maždaug 2018 m., jis jam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis V. N.. Jis nežinojo, kad V. N. 2022 m. liepos 8 d., būdamas neblaivus, vairuos jam priklausantį automobilį. Apie įvykusį įvykį sužinojo tik 2022 m. liepos 12 d. dieną. Daugiau nieko apie įvykusį įvykį nieko pasakyti negali. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

21. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. N. veiksmuose yra visi būtini BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. N., kurias sudaro 76,67 Eur (b. l. 166). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, apeliacinius skundus, kurie, nenustačius pagrindų nuteistajam paskirti kitokią bausmę ar nekonfiskuoti automobilio, yra atmetami. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b. l. 163) esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

nuteistojo V. N. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo V. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.