Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.Š. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), institucijos atstovui Mindaugui Džermeikai, ekspertui Virginijui Pačebutui, 2011 m. sausio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės pareigūnas 2010 m. gruodžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.Š. 2010 m. rugsėjo 6 d., 00.10 val. Klaipėdoje, Taikos pr. ir Debreceno g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas apsisukimo manevrą, sudarė kliūtį atvažiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko apgadinti abu automobiliai. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 161 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu R.Š. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą, remdamasis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2010 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtą nutarimą, nes R.Š. padarė administracinį teisės pažeidimą: nesilaikydamas nustatytos tvarkos, t. y. neįsitikinęs, kad skiriamojoje juostoje apsisukti yra nesaugu, lengvabūdiškai įvertinęs artėjančio automobilio važiavimo greitį, sukėlė pavojingą situaciją kitam eismo dalyviui, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu R.Š. nesilaikė nustatytos tvarkos, apibrėžtos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, lengvabūdiškai įvertinęs esamą situaciją bei neįvertinęs kelio meteorologinių sąlygų (tamsus paros metas), nepraleido kito automobilio, kuriam buvo pirmumo teisės važiuoti Taikos prospektu tiesiai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o pagal KET 161 punktą sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12) nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. 00.10 val. Klaipėdoje, Taikos prospekto ir Debreceno gatvės sankryžoje R.Š., vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas apsisukimo manevrą, sudarė kliūtį atvažiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė.

Iš skundo motyvų ir rašytinio paaiškinimo Institucijoje (b.l. 19-20) matyti, jog R.Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodo, kad iš Taikos prospekto priešingos krypties pro apsisukimą išsukinėjo Debreceno gatvės link. Apsisukime pristabdė ir įsitikinęs, kad niekam netrukdo, įvažiavo bei persirikiavo į antrą eismo juostą. Persirikiavęs staiga pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galą. Po smūgio lūžo vairuotojo sėdynė, automobilis sukosi ratu. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė trečios klasės senesnio modelio automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, eismo įvykio kilimo priežastimi buvo „BMW 325“ vairuotojo R.D. veiksmai, kuris važiavo didesniu nei 87,7 km/h greičiu.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R.D. parodė, kad jis automobiliu „BMW 325“ važiavo trečia eismo juosta Taikos prospektu ir prieš apsisukimą ties Naikupės gatve į Debreceno gatvę matė, kaip nestabdęs į kelią įsuko „Nissan Primera“ automobilis, jis nebespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilį „Nissan Primera“. Tokias eismo įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir 2010 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime (b.l. 17-18). Liudytojas parodė, kad jo automobilis iki eismo įvykio buvo remontuojamas, tačiau variklis nebuvo pakeistas į galingesnį. Jis pabrėžė, kad iškviesti policijos pareigūnai delsė atvykti į įvykio vietą, nes R.Š. yra policijos pareigūnas ir pažeidimo padarymo metu dar turėjo būti savo darbo vietoje, įvykio vietoje visi pareigūnai tarėsi, tinkamai nebuvo nustatyta, ar vairuotojai yra blaivūs, nes testavimo rezultatai nebuvo atspausdinti spausdintuvu. Liudytojas R.D. pripažino, kad važiavo viršydamas leistiną greitį ir dėl šio KET pažeidimo jam pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda, kurios jis neginčija.

Iš autoavarijos vietos plano (b.l. 45-47) matyti, kad eismo įvykis įvyko Takos prospekto važiuojamojoje dalyje, skirtoje eismui nuo Raudonės gatvės link Debreceno gatvės. Eismo įvykio vietoje yra trys eismo juostos, kurias skiria kelio ženklinimo linijos. Artėjant prie apvažiuojamųjų dalių sankirtos su Debreceno gatve skiriamojoje juostoje yra apvažiavimas, skirtas transporto priemonių apsisukimui.

Institucijos atstovo paaiškinimu nustatyta, kad abu vairuotojai kaltę dėl kilusių neigiamų pasekmių neigė, vienas iš eismo įvykio dalyvių yra policijos pareigūnas, todėl, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio priežastis buvo paskirta ekspertizė, kurios išvadomis bei kita medžiaga remiantis abu vairuotojai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Ekspertizės akte (b.l. 32-44) nustatyta, jog techniniu požiūriu priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo R.Š. veiksmai – vykdydamas apsisukimo manevrą ir iš skiriamojoje juostoje esančio pravažiavimo įvažiuodamas į Taikos prospekto važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį automobilio „BMW 325“ judėjimui. Jeigu šiuo atveju automobilio „Nissan Primera“ vairuotojas R.Š. turėjo objektyvią galimybę pastebėti, kad važiuojamąja dalimi (į kurią jis įvažinėjo iš skiriamojoje juostoje esančio pravažiavimo) ženkliai viršydamas leistiną greitį artėja automobilis „BMW 325“, kuriam tokiu manevru bus sudaryta kliūtis, aukščiau įvardinti automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo R.Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Lygiai taip pat „BMW 325“ vairuotojo R.D. veiksmai – keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo didesniu nei 87,7 km/h greičiu, t. y. viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės stabdant vairuojamą automobilį išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu „Nissan Primera“ – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu šiuo atveju prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Nissan Primera“ judėjimas negalėjo sudaryti realios kliūties didžiausiu leistinu greičiu prie eismo įvykio vietos artėjusio automobilio „BMW 325“ judėjimui, techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „BMW 325“ vairuotojo R.D. veiksmai – keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo didesniu nei 87,7 greičiu ir susidūrė su automobiliu „Nissan Primera“. Teismas pažymi, jog pagal pateiktus įrodymus dėl ginčijamo eismo įvykio nustatyta abipusė tiek automobilį „Nissan Primera“ vairavusio R.Š., tiek automobilį „BMW 325“ vairavusio R.D. kaltė (b.l. 13, 16), nes R.Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už KET 9 ir 161 punktų pažeidimą, o R.D. – už KET 133 ir 135 punktų pažeidimą.

Ekspertizę, neturinčią teismo ekspertizės statuso, atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertas, transporto inžinierius Virginijus Pačebutas palaikė ekspertizės akto išvadą. Ekspertas paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SI-122 (b.l. 58) prašė Instituciją pateikti papildomus įrodymus (apie kelio dangą ir būklę, abiejų automobilių išorinius sugadinimus bei susidūrimo sąlyčio pėdsakus, jų išsidėstymo ir gylio matmenis, automobilio „BMW“ apšvietimo signalų prietaisų būklę, padangų būklę, darbinės stabdžių sistemos būklę ir kt.), tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad pateikti papildomi klausimai ekspertui nekeistų atliktos ekspertizės išvadų, tik būtų mažiau sąlygų „jeigu“. Institucijos atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad eksperto 2010 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. SI-122 dėl papildomų duomenų pateikimo negali būti įvykdytas, nes tokių duomenų surinkti neįmanoma, o tiriant eismo įvykį šių duomenų nebuvo būtina fiksuoti.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir ekspertizės aktas vertinamas su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvados teismui neprivalomos, tačiau nesutikimas su jomis turi būti motyvuotas. Iš ekspertinio tyrimo aprašymo matyti, kad akto išvados padarytos įvertinus autoavarijos vietos plane fiksuotus duomenis, grafiniame faile pateiktus duomenis bei susidūrusių transporto priemonių vairuotojų paaiškinimus, todėl teismui nėra pagrindo abejoti pateiktomis išvadomis.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad automobilio „Nissan Primera“ vairuotojas R.Š., išvažiuodamas iš apsisukimo vietos, sudarė kliūtį „BMW 325“ vairuotojui R.D., o „BMW 325“ vairuotojas R.D. – nesilaikė saugaus greičio. Ekspertizės akto išvados 1-me punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu priežastiniame ryšyje su šio ėsimo įvykio kilimu buvo automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo veiksmai, nes vykdydamas apsisukimo manevrą ir iš skiriamojoje juostoje esančio išvažiavimo įvažiuodamas į Taikos prospekto važiuojamąją dalį sudarė kliūtį automobilio „BMW“ judėjimui. Ekspertas nurodė, kad jeigu R.Š. turėjo objektyvią galimybę pastebėti, kad važiuojamąja dalimi ženkliai viršydamas leistiną greitį artėja automobilis „BMW 325“, kuriam tokiu manevru bus sudaryta kliūtis, tai aukščiau įvardinti automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo R.Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio ėsimo įvykio kilimu. Autoavarijos vietos plane užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio vietoje nėra jokių kliūčių (tam tikrų objektų, kelio posūkių ir pan.), kurios objektyviai galėjo sukliudyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pastebėti artėjantį automobilį, vairuojamą R.D. Taigi R.Š. nepraleido kito automobilio, kūrimą buvo pirmumo teisė važiuoti Taikos prospektu, ir šie veiksmai susiję su neigiamų pasekmių atsiradimu.Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, pagrindžiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu R.Š. suformuluotą kaltinimą dėl KET 9 ir 161 punktų pažeidimo, nulėmusio transporto priemonių susidūrimą.

Byloje esantys faktiniai duomenys yra nuoseklūs (paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, ekspertizės aktas), atitinka autoavarijos vietos plane nurodytą automobilių judėjimo trajektoriją, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių priežasčių, kurios pagrįstai leistų abejoti jų tikrumu.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo, nurodyto nutarime, įrodymui. R.Š. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia procesinių teisės normų pažeidimu, t.y. kad Institucija ne tik išnagrinėjo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, bet ir nesuteikė jam teisės susipažinti su bylos medžiaga, jis neturėjo galimybės susipažinti su eksperto išvada ir apklausti eksperto, kurio išvadose buvo tam tikrų neatitikimų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vieningą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi (paskelbtoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos, tai bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Pažymėtina, kad skundžiamo 2010 m. gruodžio 19 d. nutarimo grafoje „Duomenys apie bylos nagrinėjimo metu dalyvavusius asmenis“ nurodyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b.l. 9, 14), jam tą pačią dieną buvo įteiktas skundžiamo nutarimo nuorašas, todėl teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.Š. ir jo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas dalyvauja teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.Š. skundas; jis pateikė paaiškinimus, teikė įrodymus, susipažino su bylos medžiaga, naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Virginijus Pačebutas, kuris patvirtino, kad ekspertui pateikti duomenys ir tų duomenų išsamumas galėjo turėti įtakos išvadai, ji galėjo būti konkretesne, su mažiau sąlygų, tačiau papildomi duomenys apie automobilį „BMW 325“ gali pakeisti išvadą tik dalyje apie automobilio „BMW 325“ vairuotojo veiksmus, tačiau automobilio „BMW 325“ vairuotojas neginčija viršijęs greitį, kaip kad tai yra nurodyta eksperto išvadoje. Akivaizdu, kad jei ir buvo suvaržytos R.Š. teisės ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, šis pažeidimas yra pašalintas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nenustačiusi R.Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nurodžiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagrįstai paskyrė ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą. Paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės pareigūno 2010 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-666903-10, kuriuo Re.Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.