Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. birželio 12 d. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad jis surašytas dėl to, kad ūkininkė V. K. leido dirbti savo ūkyje nelegalų darbą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. D., susitaręs su ūkininke V. K. dėl šulinio ritinio padarymo, šulinio apdengimo medinėmis lentelėmis darbų atlikimo, jos ūkyje dirbo nuo 2006 m. balandžio 11 d.. V. K. įsipareigojo J. D. už darbą mokėti 30 Lt per dieną. V. K. darbo užmokestį mokėjo, pasibaigus darbo dienai. J. D. pas V. K. dirbo kartu su A. P., darė šulinio ritinį, pjaustė medines lenteles, padarė du stulpelius šuliniui apdengti. Darbą pradėdavo pusę aštuonių ryte ir baigdavo septintą valandą vakare. 2006 m. balandžio 12 d. ūkininkė V. K. už atliktus darbus J. D. sumokėjo 10 Lt, tačiau su tokiu atlyginimu J. D. nesutiko, todėl daugiau į darbą nebeėjo. Nustatyta tvarka rašytinė darbo sutartis su J. D. sudaryta nebuvo.

2006 m. birželio 12 d. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius V. K. surašė dar vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad jis surašytas dėl to, kad ūkininkė V. K. leido dirbti savo ūkyje nelegalų darbą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. P., susitaręs su ūkininke V. K. dėl šulinio viršutinio ritinio uždėjimo, krosnies išardymo, kambario sienų išlyginimo, plokščių pritvirtinimo prie sienų, elektros laidų išvedžiojimo darbų atlikimo, jos ūkyje dirbo nuo 2006 m. balandžio 7 d.. V. K. įsipareigojo A. P. už darbą mokėti 25 Lt per dieną. V. K. darbo užmokestį mokėjo, pasibaigus darbo dienai. A. P. dirbo kiekvieną dieną penkias dienas per savaitę, tekdavo dirbti ir šeštadieniais. Darbą pradėdavo pusę aštuonių ryte ir baigdavo septintą valandą vakare. 2006 m. balandžio mėnesio pabaigoje ūkininkė V. K. A. P. nusprendė mokėti 10 Lt per dieną, tačiau su tokiu atlyginimu jis nesutiko, todėl daugiau į darbą nebeėjo. Nustatyta tvarka rašytinė darbo sutartis su A. P. sudaryta nebuvo.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėja kaltinama tuo, jog savo ūkyje leido dviems asmenims dirbti nelegalų darbą.

Nelegalaus darbo apibrėžimas pateiktas Darbo kodekso 98 straipsnyje. Pagal šį straipsnį nelegaliu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, asmuo gali būti kaltinamas dėl nelegalaus darbo tuo atveju, kai be rašytinės darbo sutarties yra dirbamas darbo sutarties požymius atitinkantis darbas.

Nagrinėjamu atveju V. K. ūkyje nebuvo dirbamas darbo sutarties požymius atitinkantis darbas. V. K. su J. D. ir A. P. sutarė, kad jie atliks tam tikrus konkrečius šulinio tvarkymo darbus, t. y. buvo sutarta ne dėl darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo ar pareigų) atlikimo, o dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo. Minėti asmenys dirbo savarankiškai, nepaklusdami nustatytai darbo tvarkai. Tarp pareiškėjos ir minėtų asmenų atsiradusiems santykiams būdingi ne darbo sutarties, o civilinės (rangos) sutarties požymiai.

Savo paaiškinimus, tyrimo metu duotus Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui (kad pas pareiškėją jie dirbo ilgą laiko tarpą, atliko įvairius darbus), apklausti liudytojais teisme J. D. ir A. P. paneigė ir nurodė, kad taip aiškino įkalbėti kito asmens, o iš tikrųjų dirbo apie pusantros dienos, tvarkydami šulinį. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad dėl įvairaus darbų pobūdžio ir ilgos darbų trukmės turėjo būti sudaryta terminuota darbo sutartis, atmetami. Tai, kad minėti asmenys dirbdami vartojo alkoholį bei nekokybiškai dirbdami sugadino medieną, nėra darbo sutarties požymiai, o pareiškėjos neigiama reakcija į šias aplinkybes nereiškia, kad nurodytais veiksmais J. D. ir A. P. pažeidė jos nustatytą darbo drausmę. Tai natūralus užsakovo požiūris į atliekamų darbų kokybę.

Todėl pareiškėja negali būti kaltinama dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (nelegalaus darbo). Jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai buvo nutraukta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutari a:

apeliacinio skundo netenkinti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.