- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-365-380/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00237-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 30N-1368929-12 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn., pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir A. K. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn. A. K. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. sausio 2 d., 19.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip pat policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninio apžiūros lapo ir savininkų bei valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso). Tokiais veiksmais A. K. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 111, 16 punktų reikalavimus. Šį nutarimą A. K. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. sausio 13 d. nutarimo dalį, kuriuo A. K. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn., ir administracinę bylą A. K. šioje dalyje nutraukė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-01-13 priimtą nutarimą. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra vienareikšmiškai A. K. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., patvirtinančių įrodymų. A. K. vairuodamas automobilį prieš sankryžą apvažiavo iš kairės policijos automobilį, kuris važiavo tiesiai ir staigiai pasuko prieš jį į dešinę, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas apvažiuojamą automobilį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Tokias aplinkybes patvirtino pareigūnas, kuris viską matė, jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes pareigūno A. N. parodymai teisme ir pareigūno E. Š. tarnybinis pranešimas yra nuoseklūs. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų sudaryta įvykio schema. Mano, kad teismas neteisingai vadovavosi tik kartu su A. K. važiavusiu V. I. parodymais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, teismas nutraukdamas bylą nepasisakė dėl ATPK 124¹ str. 7 d.
Atsiliepimas
A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 nutartį. Teigia, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir priartėdamas prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad ties „T“ formos sankryžos dešiniojo kelkraščio stovi policijos automobilis nerodantis posūkio signalo nei į vieną pusę. Už policijos automobilio stovėjo eilė priparkuotų automobilių, kurie dėl pakankamai plačios gatvės nesukelia niekam nepatogumų ir netrukdo eismui. Kadangi policijos automobilis nerodė posūkio signalo ir nejudėjo iš vietos, pamanė, kad jie atlieka stebėjimo operaciją ar tiesiog budi šioje vietoje. Taip pat pamanė ir jo draugas V. I.. Todėl iš lėto pradėjo apvažinėti policijos automobilį ir sukti į dešinę, ką leido daryti papildoma „žalia rodyklė“ prie šviesoforo. Policijos automobilis pajudėjo iš vietos tik prieš baigiant posūkio manevrą ir beveik apvažiavus policijos automobilį, todėl jokio staigaus stabdymo, A. K. manymu, negalėjo būti. Automobilio registracijos bei techninės apžiūros dokumentų ir draudimo nepateikė, nes buvo palikęs namuose. Teigia, kad pareigūnas A. N. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Mano, kad policijos pareigūnai vienas kitam padeda, siekiant užtikrinti pranašumą prieš kitus, todėl A. N. parodymai teismo metu ir E. Š. tarnybinis pranešimas sutampa. Pareigūnų sudaryta įvykio schema nėra teisinga, nes prieštarauja realiam gatvės pločiui ir automobilių padėčiai joje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. sausio 2 d., 19.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip pat policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninio apžiūros lapo ir savininkų bei valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (b. l. 7-8). Ginčo dėl to, kad A. K. policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninio apžiūros lapo ir savininkų bei valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra vienareikšmiškai A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimą, kai vienu metu ar paeiliui padaromi keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
KET 111 p. pasakyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K., V. I., A. N. ir E. Š. parodė, kad policijos automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos šviesoforo. A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jam sustojus už policijos automobilio, policijos automobilio vairuotojas parodė kairį posūkio signalą. Jis lėtai pradėjo lenkti policijos automobilį, nes jam reikėjo sukti į dešinę pusę, policijos automobilis taip pat pajudėjo (b. l. 27-28). Liudytojas V. I., kuris įvykio metu buvo kartu su A. K. patvirtino A. K. parodymus (b. l. 38). E. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti. Pastebėjo šalia važiuojantį automobilį, kuris staiga prieš jo automobilį metėsi į dešinę pusę (b. l. 9). A. K. ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. K. vairuojamas automobilis sustojo už policijos automobilio, lėtai pradėjo lenkti policijos automobilį, nes jam reikėjo sukti į dešinę pusę, policijos automobilis parodė kairį posūkio signalą ir taip pat pajudėjo, tuo tarpu A. K. automobilis suko į dešinę pusę, priešais policijos automobilį. Todėl akivaizdu, kad A. K., norėdamas sankryžoje sukti į dešinę, sankryžoje lenkė policijos automobilį, kuris parodęs kairįjį posūkį pradėjus važiuoti, dėl to policijos automobilis turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Taip A. K. pažeidė KET ir sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Policijos pareigūnas E. Š. surašęs tarnybinį pranešimą, nubraižė įvykio vietos schemą joje pažymėjo, kad policijos automobilis stovėjo prie šviesoforo, pagal pažymėtą automobilio „Opel Astra“ važiavimo kryptį matyti, kad jis važiavo už policijos automobilio ir lenkė jį apvažiuodamas iš kairės, po to pasuko į dešinę pusę, priešais policijos automobilį (b. l. 10). Tarnybiniame pranešime E. Š. nurodė, kad A. K. nenorėjo sutikti su KET pažeidimu, norėjo susitarti, nes labai skubėjo (b. l. 9). A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė ir nurodė, kad suko į dešinę pusę, suklydo, nes manė, kad pareigūnų vairuojamas automobilis parodė lenkimo ženklą (b. l. 7-8). Automobiliai nesusidūrė, eismo įvykio nebuvo, tokio pobūdžio bylose įvykio vietos schema nėra privaloma, todėl A. K. nebuvo supažindintas su įvykio vietos schema. Ši schema patvirtina E. Š. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, be to ir liudytojo A. N. parodymus. Todėl nėra pagrindo įvykio vietos schemą atmesti.
A. K. teigdamas, jog policijos automobilis stovėjo pirmoje kelio juostoje prie šaligatvio, kur stovėjo nemažai automobilių, prieštarauja pats sau, nes tvirtina, kad jis sustojo už policijos automobilio (b. l. 27). Pažymėtina, kad A. N. teisme duoti parodymai atitinka E. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, jog jie pažįstą A. K., gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Pažeidimo fiksavimo metu policijos pareigūnas vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuotas tik nutraukti vykdomą teisės pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų parodymus ir vadovavosi vien tik A. K. ir liudytojo V. I. manymu, kad policijos automobilis, nors ir rodo posūkį, bet nesiruošia niekur važiuoti, o liepia jiems lenkti sankryžoje.
A. K. teismo posėdžio metu neneigė, kad policijos automobilį lenkė apvažiuodamas iš kairės pusės ir jį aplenkęs suko į dešinę pusę, tačiau teigia, kad policijos automobilio parodytą kairį posūkio signalą suprato, kaip ženklą, kad gali lenkti policijos automobilį. Tačiau eismo dalyviai privalo išmanyti, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. KET numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. A. K. vairuodamas automobilį turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, kuriose nėra numatyti tokie sutartiniai ženklai, kad vairuotojas įjungęs kairįjį posūkio signalą niekur nežada sukti, o tik leidžia jį aplenkti. A. K. matydamas, jog sankryžoje policijos automobilis, kurio variklis buvo užvestas, parodęs kairįjį posūkio ženklą, turėjo suprasti, kad automobilis važiuos į kairę pusę ir neturėjo jokios priežasties manyti, kad policijos pareigūnas vairuojantis tarnybinį automobilį jam siunčia kokius nors kitus ženklus. Todėl A. K. teiginiai, kad jis ne taip suprato policijos automobilio vairuotojo parodytą signalą, vertintini kaip nepakankamas Kelių eismo taisyklių mokėjimas ir jų nesilaikymas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai įrodyta, jog A. K. 2012 m. sausio 2 d., 19.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių išsamiai ir visapusiškai, byloje surinkti įrodymai neįvertinti, akivaizdžiai teiktas prioritetas vieniems įrodymams, ignoruojant kitus. Dėl šios priežasties Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis naikinama. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. sausio 13 d. nutarimas, kuriuo A. K. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn., yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo jokio pagrindo nutarimo naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir nusprendęs skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, turėjo priimti ne nutartį, o nutarimą ( ATPK 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą – A. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. sausio 13 d. nutarimą, kuriuo A. K. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Nutarimas neskundžiamas.