Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-564/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1-51-564/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13814-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
V. A., D. D.
Ieškovas
A. S.
Nukentėjusysis
R. A., M. A.
Advokatai
Remigijus Uckus, Vytautas Jazbutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-51-564/2019Proceso Nr. 1-01-1-13814-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2. 14.10.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Jasaičiui, Sauliui Striaušai,kaltinamajam V. A. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,kaltinamajam D. D. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Jazbučiui,nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. S.,nukentėjusiesiems R. A., M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2015-07-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2d., 64¹ str.- 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

2) 2019-02-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 178 str. 1d., 64¹ str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos , deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas:

1) 2015-06-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos) - 1 metams laisvės apribojimo;

2) 2016-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos)- 8 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2017-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., BK 64¹ - 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, prie 2016-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 25 penkioms dienoms. Taikytas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. BK 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą;

4) 2018-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 284 straipsnį - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2017-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta- 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2018-09-14 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2018-07-24 nuosprendžiu paskirtą bausmę;

5) 2018-10-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 138 str. 2 d. 3p., 64¹ str. laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. BK 64 str. 1d., 3d., prie 2018-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ( 8 mėnesiai) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 m. 1 mėn. 2 d. Bausmės pradžia nuo 2018-10-30.Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-08-11 iki 2018-08-13,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji V. A. ir D. D. pagrobė ir sugadino svetimą turtą, o būtent: 2018 m kovo 25 d. nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai tyčia išmušė namo langų bei vidinių durų stiklus, kurių bendra vertė 290 eurų, įsibrovė į A. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš nerakinamo sandėliuko pagrobė A. S. priklausančius daiktus: smūginį gręžtuvą „Boch“, 300 eurų vertės, kampinį elektrinį šlifuoklį „Boch“, 200 eurų vertės, pjūklo metalinį diską, 200 eurų vertės, dėžutę elektrodų, 25 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. S. 1015 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui bei grasino nužudyti ar kitaip sunkiai sutrikdyti sveikatą, o būtent: 2018 m. kovo 29 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį broliui R. A. į veido sritį, tęsdamas veiksmus kieme įkando į dešinę ranką ir į krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajam R. A. padarydamas kraujosruvą ir muštinę žaizdą kairio antakio srityje, nubrozdinimus nosies nugarėlės srityje, dešinės ausies lezgelio priaugimo vietoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvas dešinio žasto srityje, kraujosruvas krūtinės ląstos srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, namo virtuvėje vieną kartą spyrė nepilnamečiui sūnėnui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinę koją ir sudavė vieną smūgį ranka į dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. A. krūtinės ir dešinio šono sumušimą, kraujosruvas krūtinės srityje ir nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei laikydamas rankoje peilį ir nukreipęs jo geležtę į R. A. sūnaus M. A. pusę, grasino sakydamas „užmušiu“, dėl panaudoto fizinio smurto sudarydamas pakankamą pagrindą nepilnamečiui M. A. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Svetimo turto sugadinimas ir vagystė įsibrovus į patalpą

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būnant pas V. A. jam paskambino G. R.. Tarp jų įvyko konfliktas, nes jį išvadino visaip. Tuomet jis pasakė G. R., kad lauktų svečių. G. R. gyveno ūkininko sodyboje. Pats buvo stipriai neblaivus. Pasiėmė iš V. A. sodybos metalinį vamzdį ir abu su V. A. nuėjo iki tos sodybos. Ar V. A. buvo kažką pasiėmęs- nematė. Nuėjus prie namo beldė į langą, tačiau niekas neįsileido. Tuomet jis ranka išmušė vieną langą, persipjovė ranką. V. A. stovėjo šalia. Abu su V. A. įlipo per langą į namo vidų ieškoti G. R.. Perėjo per vieną kambariuką, pateko į sandėliuką ir iš sandėliuko abu su V. A. paėmė gręžtuvą, suktuvą, elektrodų dėžutę, pjūklo diską. Iš namo išėjo per duris. Abu su V. A. paimtus daiktus nešėsi rankose, padėjo laukuose netoliese kapinių. Daiktus iš namo paėmė norėdami parduoti., tačiau nespėjo, nes surado policija. Į sodybą ėjo dviese su V. A.. Pripažįsta, kad jis išmušė ir kitus langus, taip pat pripažįsta ieškinį.

Po liudytojų E. K., R. K., E. J. apklausų parodė, kad iki sodybos atėjo jis, V. A., R. K. ir E. J.. Jis ir V. A. nuėjo pirmieji, prie sodybos buvo priėję ir R. K. bei E. J.. Jis pats buvo pasiėmęs kažkokį įrankį, o V. A. turėjo butelį degtinės. Beldėsi į langus, kad įsileistų. Name buvo tamsu, niekas neįsileido ir jis susinervinęs pradėjo daužyti langus. Per išmuštą langą įlipo į namo vidų. Kai jis lipo, V. A. buvo prie namo durų o kur kiti- nesidairė. Kai jis atsidarė duris iš vidaus, V. A. atėjo į koridoriuką. Iš sandėliuko paėmė „fleksą“, „bormašinę“, dar kažką. Pavogtus įrankius išsinešė per duris su V. A.. Tikrai V. A. buvo namo viduje ir tikrai nešė įrankius. Jau būdamas namo viduje sugalvojo, jog reikia pavogti daiktus kad tuščiomis negrįžtų. Kaip V. A. daužė langus-nematė.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad pas jį namuose buvo R. K., L. L., E. J., D. D., mergina vardu E. L. L. susipyko su G. R. ir pasakė, kad nueisim visi ir užmušim mes jį, kad negrasintų. D. D., E. J. ir R. K., prisirinkę iš jo kiemo kažkokių lazdų išėjo, o L. L. nėjo, nes jam koją labai skaudėjo. Jis taip pat ėjo, tačiau buvo stipriai neblaivus, su jais eiti nespėjo, atsiliko, dar gėrė degtinę, kurią nešėsi su savimi. Iki sodybos kiemo jis net nebuvo nuėjęs ir išgirdo kitus jau grįžtančius. Jie bėgio link kelio. Susitiko tik D. D., kuris nešėsi kažkokius įrankius su laidais. Buvo tamsu ir jis tiksliai, kokie tai buvo įrankiai, nematė. Vieną daiktą davė jam ir jie abu šiuos daiktus nešėsi gal kokius 2 kilometrus. Suprato, kad jie iš sodybos. Kodėl nešė daiktus-negali pasakyti. Buvo girtas. Po to daiktus numetė laukuose ir parėjo namo. Netrukus pas jį atėjo D. D., kurio ranka buvo sužalota, kvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Jis prie namo priėjęs nebuvo, langų nedaužė, daiktų nevogė. Tik nešė D. D. jam perduotą kažkokį įrankį. Ieškinio nepripažįsta, nes jis langų neišmušė.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad G. R., kuris padeda ūkyje ir nakvoja sodyboje, pranešė, kad 2018-03-25 naktį buvo išdaužyti namo langai ir pavogti daiktai. Iš namo pavogtas gręžtuvas, elektrinis šlifuoklis, diskas ir dėžutė elektrodų. Buvo išdaužyti 12 ar 16 dvigubų lauko ir vidaus langų stiklų. Buvo pribėgę daug kraujo. Apie įvykį pranešė policijai. Pavogti daiktai surasti ir grąžinti. Jie buvo ganėtinai sunkūs ir vienas asmuo jų negalėjo panešti. Prašo ieškinį dėl išdaužytų langų tenkinti, ieškinio už pavogtus ir negrąžintus elektrodus neprašo priteisti. Daiktai paimti iš gyvenamo namo sandėliuko.

Liudytojas G. R. parodė, kad praeitų metų pavasarį nakties metu sugrįžęs į A. S. priklausantį namą, kur jis gyvena, pamatė, kad išdaužyti keleto langų stiklai. Namo lauko durys nebuvo užrakintos. Įėjęs į kambariuką pamatė, kad pavogtas „fleksas“, grąžtas, elektrodai. Ant kambariuko durų rankenos ir koridoriuje ant žemės buvo kraujo. Kaltinamuosius pažįsta, su jais nesipyksta. Dieną prieš įvykį pykosi su kitais asmenimis. Kas išdaužė namo langus- nežino. Po įvykio kalbėjo su V. A.. Jis pasakojo, kad su D. D. kartu gėrė ir ėjo į A. S. sodybą, kad užklimpo purve. Atsiprašinėjo, kad langus išdaužė. V. A. nesakė, kuris langus išdaužė, kiek langų ir kuo išdaužė. Apie paimtus daiktus nieko nesakė. V. A. sakė, kad jis užklimpo purve, paskui išsikapstė ir ėjo. Mano, kad jeigu atsiprašinėjo, tai ir jis buvo sodyboje. Kad į sodybą ėjo keturiese- nesakė.

Liudytoja E. K. parodė, kad buvo namuose pas V. A.. Dar buvo D. D., R. K. L. L. ir kiti, kurių neprisimena. Jai paskambino G. R.. Iš pradžių ji kalbėjosi, o po to D. D. ir L. L. liepė nekalbėti, grasino, kad eis pas G. R. muštis. V. A., D. D., R. K. ir jo draugas E. J. išėjo į sodybą, kur būna G. R.. D. D. buvo pasiėmęs virtuvinį nedidelį peilį, R. K. pasiėmė iš kambario lazdą. Namuose pas V. A. liko ji ir L. L., o paskui atėjo L. L.. Paskui sugrįžo R. K. ir E. J.. Dar vėliau grįžo D. D. ir V. A.. D. D. buvo susižalojęs ranką. V. A. sakė, kad D. D. išdaužė stiklą. R. K. nepasakojo ką veikė.

Liudytojas E. J. parodė, kad V. A. pažįsta, jokie santykiai jų nesieja. Tik iš kaimo žmonių, kurių konkrečiai įvardinti negali, girdėjęs, kad V. A. apiplėšęs kažkokį ūkininką ir pardavinėjo kažkokius daiktus. Kad būtų prie to prisidėjęs D. D.- nemano. Jis pas V. A. namuose buvęs gal prieš penkerius metus. Pas V. A. su R. K.. L. L. nebuvęs, alkoholio nevartojęs.

Po liudytojos E. K. apklausos liudytojas E. J. parodė, kad buvo namuose pas V. A., čia dar buvo R. K., D. D., L. L., mergina vardu E. Po to ėjo aiškintis su G. R., kodėl šis paskambinęs juos iškeikė. Ėjo V. A., kuris turėjo pasiėmęs pagalį, D. D. ir jis su R. K.. V. A. buvo daug išgėręs alkoholio, beeinant vis stovinėjo, V. A. ėjo pirmas. Nuėjo visi į sodybos kiemą, bet G. R. ten nebuvo. V. A. per atrakintas duris įėjo į namo vidų, o D. D. stovėjo kieme. Kadangi G. R. name nebuvo, jis su R. K. iš kiemo išėjo. D. D. liko kieme. Nueidami girdėjo kažką dūžtant ir galvojo, kad grįžo G. R.. Daugiau susitikę nebuvo. Iš pradžių apklausiamas tiesiog nenorėjo visko pasakoti.

L. R. K. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Iš kaimo žmonių ir iš mamos sužinojo, kad kažkas apvogė ūkininką A. S.., tačiau jis vagystėje nedalyvavęs. Buvęs kartu su D. D. namuose pas V. A., gėrė arbatą. O kartu ir su L., E. J. pas V. A. namuose nebuvęs. V. A. sugrįžęs po vagystės iš areštinės buvo užėjęs pas juos į namus, kalbėjo su motina ir jis girdėjo, kaip V. A. sakė, kad jeigu jis „sės į kalėjimą“, tais „sėsime“ visi paskui jį. Jis su V. A. A. S. sodyboje nebuvo, kodėl V. A. kalba, kad jis buvo – nežino. Su R. nesipyksta.

Po liudytojos E. K. parodymų liudytojas R. K. pripažino, kad jos parodymai teisingi, kad buvo namuose pas V. A.. Su D. D., V. A., E. J. nuėjo į L. kaime esančią ūkininko sodybą išsiaiškinti su G. R., nes buvo konfliktas telefonu su juo- paskambinęs juos iškeikė. Ką darys- nesitarė. Nuėjus į sodybos kiemą, V. A. per atidarytas duris iš kiemo pusės nuėjo į namo vidų. Jis, D. D. ir E. J. tuo metu buvo kieme prie pat įėjimo į namą. Išgirdo, kad kažkas namo viduje dužo. D. D. buvo lauke, tačiau ką jis darė- nematė. Išgirdęs stiklo dužimą jis iš kiemo išėjo, nes galvojo, kad policija gali atvažiuoti, o D. D. dar liko kieme. Kas daužė langus- nežino, jis su E. J. tuo metu jau buvo išėję. Tą patį vakarą nuėjo į V. A. namus, ten rado L. L. ir E. Nesulaukęs V. A. ir D. D. išėjo. Šitie parodymai dabar teisingi. Niekas neprašė nepasakoti. Tikrai V. A. buvo įėjęs į namo vidų. Lazdą iš namų pasiėmė V. A. ir tikrai ėjo kartu su jais, netgi pirmutinis, nešėsi alkoholio butelį.

Liudytojas L. L. parodė, kad žino, jog buvo išdaužyti ūkininko sodybos langai, pavogti įrankiai, viskas išvartyta. Tą vakarą, kai buvo įvykdyta vagystė, jis , brolis L. L., R. K., E. J., D. D. , E. buvo namuose pas V. A.. Kiek pabuvus išėjo jis, R. K., E. J.. Niekas nesipyko, jokių kalbų apie ėjimą į sodybą aiškintis su G. R. nebuvo. Pabuvęs namuose jis vėl su draugais grįžo pas V. A., tačiau jo nebuvo. Namuose buvo tik E. ir L. L.. V. A. nesulaukė. V. A. sekančią dieną po vagystės buvo atėjęs pas juos į namus, sakė, kad iš pradžių išdaužė langus visus kiek yra, po to pavogė įrankius visokius iš ūkininko, kad viduje viską išvertė. Kas buvo nuėję į sodybą ir ką bei kas darė- V. A. nesakė.

Liudytojas L. L. parodė, kad buvo pas V. A. namuose. Dar buvo D. D., R. K., E. J., Eglė. Jis vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus. Paskambino G. R.. Bekalbant G. R. pasakė, kad jis „gaus į lepmpą“ Apie tai niekam nieko nesakė, niekas nesiruošė eiti pas jį. Vienu metu visi kažkur dingo. Liko tik jis su E.. Daugiau tą patį vakarą kitų nesutiko. Sekančią diena G. R. pasakojo, kad kažkas išdaužė namo langus, apie daiktų vagystę nieko nepasakojo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti liudytojo L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas 82-83 lapas). Parodęs, kad po G. R. skambučio D. D. su V. A. išėjo iki S. sodybos išsiaiškinti su broliais R. Išeidami iš namų pasiėmė butelį „Bajorų“ degtinės. V. A. buvo labai girtas, dar abu su D. D. kieme ieškojo lazdų. Jie ilgai neparėjo. Eidamas link savo namų pamatė nuo kapų ateinantį V. A.. Jis nesinešė jokių daiktų, buvo visas dumblinas. V. A. pasigyrė, kad išdaužė namo langų stiklus. Apie D. D. jis sakė tik tiek, kad nuėjo į namus. Po to paskambinusi E. pasakė, kad D. D. persipjovė ranką, V. A. iškvietė medikus. Sekančią dieną pas juos į namus atėjo D. D. brolis V. D.. Girdėjo, kaip jam paskambino D. R., kuris pasakė, kad iš sodybos yra pavogti įrankiai. Iš karto įtarė, kad įrankius pavogė D. D. su V. A.. Kaime V. A. kalba, kad „susodins visus kaimo vaikus“. Nežino, kodėl jis taip sako, tačiau kai V. A. būna neblaivus, jam kažkas nutinka su protu, kaime nešiojasi peilį arba laužtuvą, ant rankų užsivynioja iš skutimosi peiliukų susegtas grandinėles.

Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad teisingi, tik jis nesakęs, kad eidami pasiėmė strypus. Be to G. R. daug geria, daužo sienas, buvo išsidaužę patys mažus langučius prie durų.

2018-03-25 A. S., veikiančio pagal R. S. įgaliojimą, protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-03-25 rytą atvykęs į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra įsibrauta į namo vidų, iš kur pavogti įvairūs daiktai, išdaužyti namo langų stiklai. Žala apie 815 Eurų.( 1 tomas, b.l. 12-14 )

2018-03-25 4.55 val. protokolu pareiškimu G. R. pranešęs, kad 2018-03-24 atvykęs į ūkininkui R. S. priklausančią sodybą pastebėjo, kad išdaužyti trijų langų stiklai, pro nerakintas duris įsibrauta į namo vidų bei pavogta elektrodų, elektrinis grąžtas ( 1 tomas, b. l. 8-10)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas namas yra (duomenys neskelbtini). Teritorija aplink namą neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Namas yra vieno aukšto, langų rėmai yra mediniai, kuriuose įmontuoti stiklais. Namo trijų keturvėrių langų stiklai yra išdaužyti. Apžiūros metu metalinės durys yra atidarytos, duryse nėra spynos, rankenos. Ant durų išorinių paviršių laužimo įrankių nesimato. Koridoriuje prie batų dėžės ant grindų rasta rausvos spalvos skysčio, kurio mėginys paimtas tyrimui. ( 1 tomas, b.l. 15-32 )

Apžiūros protokole nurodyta, jog 2018-03-26 apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini). Gatvės gale yra kapinės, kapinių gale yra tvora. Nuo kapinių tvoros apie 80 m, kairėje keliuko pusėje, po šienu rasti daiktai: medinė lazda su mediniu strypu, kampinis šlifuoklis „Boch“, metalinis pjūklo diskas, elektrinis suktuvas „Boch“ su grąžtu, butelis „Bajorų“ degtinės. Daiktai paimti, supakuoti į paketus. ( 1 tomas, b .l. 33-43 .) Jie apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 tomas, b. l. 159-165). Daiktai grąžinti pagal pakvitavimą R. S. (1 tomas, b. l. 166 ).

Atlikus biologinių pėdsakų tyrimą, 2018-06-04 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3 su nuoplovomis, padarytomis 2018-03-25 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), (nuoplovos nuo medinės lazdos) rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. D. genotipu. Biologiniai pėdsakai nuo tamponų, pažymėtų Nr. 1 (metalinis strypas), Nr. 4 (nuo stiklinio butelio „Bajorų“ ) asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR netinkami. (1 tomas, b. l. 135-136).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė duomenis, kad 2018 m. kovo 25 4 val. 02 min. 40 sek. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , yra nepilnametis, kuris stipriai susižeidė ranką į pjūklą, yra „biškį“ išgėrę ( 1 tomas, b.l. 114-118.)

VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė 2018-03-25 iškvietimo kortelės kopiją, kurioje yra duomenys, kad 2018-03-25 iškviesta greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini). D. D. nustatyta kairės plaštakos žaizda, alkoholio kvapas iš burnos. Paaiškinęs, kad susižeidęs pjūklu ranką (1 tomas, b. l. 121-123).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. D. patvirtino apklausų metu duotus parodymus, kad vagystę įvykdė veikdamas bendrai su V. A. ir įvykio vietoje papasakojo vagystės aplinkybes. Parodė, iš kurios vietos atėjo kartu su V. A. prie gyvenamojo namo. Paaiškino, kad jis su savimi turėjo iš V. A. kiemo paimtą lazdą, o V. A.- metalinį strypą. Parodė namo langą, į kurį beldė, taip pat dar du namo langus, kuriuos iš pykčio išdaužė. Taip pat parodė langą, pro kurį jis įlindo į namo vidų, o V. A. nuėjo link namo durų. Taip pat paaiškino, kad lipdamas per langą į stiklo šukes susipjaustė kairę ranką. Namo viduje parodė duris, kurių stiklus išdaužė V. A.. Namo viduje parodė sandėliuką, iš kurio abu su V. A. pavogė smūginį gręžtuvą, kampinį šlifuoklį, metalinį diską, tačiau elektrodų nebuvo ir jų nevogė. Taip pat paaiškino, kad jis nešė gręžtuvą ir kampinį šlifuoklį, o V. A.- metalinį diską. Šiuos daiktus paslėpė arimuose, netoli namų ( 2 tomas, b.l. 76-83 )

2018-10-02-10-25 teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamos veikos metu V. A. nesirgo psichikos sutrikimu, jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis buvo praktiškai psichiškai sveikas. Šiuo metu V. A. neserga psichikos sutrikimu, jis yra praktiškai psichiškai sveikas. V. A. šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir juos gali valdyti. V. A. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. ( 2 tomas, b.l. 136-138 )

A. S. pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo paršo priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir V. A. 315 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti : 25 eurus už pavogtus ir negrąžintus elektrodus, 290 eurų už išdaužtus langų stiklus ( 1 tomas, b. l. 63-64). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dėl žalos už pavogtus ir negrąžintus elektrodus atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų, nors kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamasis D. D., liudytojai R. K., E. J. patvirtino, kad V. A. kartu su jais nuėjo į A. S. priklausančią sodybą aiškintis santykių su G. R.. Liudytojai R. K. ir E. J. parodė, jog matė, kaip V. A. per neužrakintas duris įėjo į namą. Kad durys įvykio metu buvo neužrakintos, parodė ir liudytojas gyvenęs tame name, G. R.. Kaltinamasis D. D. patvirtino, kad namo viduje buvo V. A., kad jie abu iš namo pavogė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, daužė langus. D. D. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, teisingumą patvirtina ir kaltinamojo D. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, kurie sutampa su liudytojo R. K. parodymais, duotais teisme- D. D. parodęs namo viduje duris, paaiškindamas, kad jų stiklą išdaužė V. A., o liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įėjus V. A. į namą išgirdo stiklo dužimą, taigi šie parodymai sutampa. Kaltinamasis D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posdėžio metu visada nuoskliai aiškino, kad vagystėje dalyvavo ir V. A.. Liudytojai R. K., E. J. pradžioje apklausų nenurodė, kad buvo sodyboje, tačiau liudytojos E. K. parodymų tą pripažino, šių aplinkybių nutylėjimą motyvavo tuo, kad jie, nors ir nieko nepadarė, nenorėjo būti įtraukti į tyrimą, kad nebūtų kalti. Liudytojai buvo nepilnamečiai, neteisti, todėl dėl amžiaus, socialinės brandos galėjo taip suvokti galimas parodymų davimo pasekmes. Pats V. A. prisipažinęs dalį veiksmų, t. y. neigdamas, kad buvo užėjęs į namą ir vogęs daiktus, pripažino, kad tam tikrą atstumą nešė jam D. D. perduotą vieną iš pavogtų daiktų. Nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad vienas žmogus vienu metu visų pavogtų daiktų dėl jų gabaritų nebūtų galėjęs išnešti. Neabejotinai nustatyta, kad V. A. buvo stipriai neblaivus, todėl visų aplinkybių gali ir neprisiminti. Byloje jokių duomenų, kad ir liudytojai R. K., E. J. būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus A. S. sodyboje, nėra. Kaltinamieji veikė bendrais veiksmais, tiek išmušdami langų ir durų stiklus, tiek vogdami svetimą turtą. Kaltinamieji D. D. ir V. A. į patalpą pateko žinodami, kad joje asmens, kurio ieškojo, nėra, iš patalpos pavogė daiktus. Jų veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., sudėtį.

A. S. pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo paršo priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir V. A. 315 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti : 25 eurus už pavogtus ir negrąžintus elektrodus, 290 eurų už išdaužtus langų stiklus ( 1 tomas, b. l. 63-64). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dėl žalos už pavogtus ir negrąžintus elektrodus atsisakė. Ieškinys dėl turto sugadinimo pagrįstas ir įrodytas. Kad buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas- išdaužti langai, patvirtina ne tik kaltinamojo D. D. , nukentėjusiojo parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Nors dokumentų dėl žalos dydžio nėra, tačiau turinės žalos padarymo faktas neabejotinai įrodytas, prašoma priteisti suma atitinka padarytos turtinės žalos dydį ir protingumo kriterijus. Teismas sprendė, kad žala padaryta bendrais kaltinamųjų D. D. ir V. A. veiksmais, todėl iš jų solidariai priteistina gadinimo– langų išdaužymo (BPK 109 str. CK 6.6 str. 4d., 6d.CK 6.263 str.).

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir grasinimas nužudyti

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad susipyko su broliu R. A., kuris jį įžeidė, visaip išvadino. Supykęs sudavė jam kumščiu vieną kartą į veidą. Matė, kad jam iš antakio bėgo kraujas. R. A. griebė jį, norėjo sulaikyti. Abu susistumdė, jam R. A. taip pat sudavė smūgį. Abu parkrito virtuvėje, grūmėsi, iš įniršio galėjo ir įkąsti R. A.. Matė, kad netoliese buvo vaikas M. A.. Kai jis grūmėsi su R. A., galėjo kliūti ir M. A., jeigu jis buvo priėjęs, tačiau tyčia jo nepuolė. Po to jis atsikėlęs išėjo pro duris. Peiliu negrasino, jam net nebuvo galimybės paimti į rankas peilį, nes buvo ištisai grumtynės, jie buvo įsikibę vienas į kitą. Ar sakė kokius žodžius, neatsimena, bet tikrai negrasino. R. A. jį sekė ir buvo susikibę dar lauke. Po to jis išėjo iš kiemo. Buvo visiškai blaivus. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiųjų atsiprašė, susitaikė.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad į jų namus atėjęs dėdė V. A. susiginčijo su tėte dėl pinigų ir V. A. kumščiu sudavė tėtei į antakio sritį, jam pradėjo bėgti kraujas. Tėtė jį iš karto suėmė. Jie abu stumdėsi ir parkrito. Kai jis bandė tėtę ir V. A. išskirti, V. A. sudavė jam ranka į šoną ir įspyrė į koją. Ant kojos sužalojimo nebuvo, tik jautė skausmą. Tėtė vėl bandė V. A. sulaikyti. Tuomet V. A. stvėrė ant lentynos buvusį paprastą naudojamą virtuvėje plastmasine rankena peilį, atsisuko į jį (M. A.) ir sakė „užmušiu“. Jie stovėjo vienas prieš kitą per du metrus, šalia buvo tėtė. Tuomet tėtė stūmė V. A., šis pametė peilį ir išbėgo į lauką. Tėtė bandė jį sulaikyti, bet šis ištrūkdavo. Jis iškvietė policiją. Kai V. A. buvo su peiliu, tai truputį išsigando, tačiau galvoja, kad dėdė jam nieko nedarytų. Labiau išsigando dėl tėtės, nes jam kraujas bėgo. Dėdė jo atsiprašė, dabar gyvena kartu ir sutaria gerai.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad buvo sutrikusi brolio V. A. sveikata, „su nervais biskį buvo“. V. A. atėjo pas juos į namus. Sakė, kad apsižiūrėjęs pirkimui traktorių, prašė pinigų. Pasakė, kad pinigų neduos ir V. A. supykęs, nepilnai suvokdamas ką daro, sudavė jam vieną kartą. Norėjo jį sulaikyti, bet šis ištrūko. Laike bandant sulaikyti įkando į ranką. Ar buvo paėmęs peilį-nematė, jokių grasinimų nebuvo. Kvietė policiją, nes norėjo suteikti broliui pagalbą, kadangi tuo metu buvo pašlijusi jo sveikata. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti nukentėjusiojo R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( 3 tomas, 36-38 bylos lapai). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-03-29 apie 20 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo brolis V. A., prašė paskolinti pinigų. Atsisakius paskolinti, V. A. supyko, kumščiu jam sudavė vieną smūgį į kairę akį, iš kairio antakio pradėjo bėgti kraujas. Jis pastūmė ir pasodino V. A. į virtuvėje buvusį fotelį. V. A. atsikėlė nuo fotelio ir vieną kartą spyrė virtuvėje buvusiam M. A. į dešinę koją, kumščiu sudavė vieną smūgį sūnui Mindaugui į dešinį šoną. Kaip jam sūnus M. A. pasakojo, staiga V. A. nuo virtuvės spintelės pasiėmė į dešinę ranką ten stovėjusį raudonos spalvos plastikine rankena peilį, ir, jį laikydamas rankoje, nukreipė jo geležtę į M. A. pusę bei grasino sakydamas „užmušiu“. Jis pats tuo metu buvo V. A. už nugaros ir dėl antakio sužalojimo nelabai matė, kas vyko. Liepė kviesti policiją, bandė sulaikyti V. A., sugriebdamas jam už liemenės, kurią jis vilkėjo. V. A. bandė bėgti ir jam iš rankų iškrito peilis. Lauke pargriovė V. A. ir laikė, bet V. A. jam vieną kartą įkando į kairę krūtinės pusę ir į dešinę ranką bei pabėgo. Kai brolis V. A. smurtavo prieš jį ir jo sūnų Mindaugą bei grasino, namuose buvo ir viską matė bei girdėjo visi namuose buvę žmonės, t. y. žmona ir trys vaikai. Brolis V. A. prieš jį smurtauja nebe pirmą kartą, jam yra sutrikusi psichika, jis kalba keistai, yra agresyvus. Jis bijo ne tik dėl savo, bet ir dėl savo šeimos gyvybių. V. A. gali būti neprognozuojamas. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu V. A. gyvena pas jį, yra visiškai sveikas.

Liudytoja S. A. parodė, kad pas juos į namus buvo atėjęs vyro brolis V. A., prašė pinigų. Jie susiginčijo, R. A. ėjo link virtuvės, tačiau kaip viskas vyko ji nematė. Kadangi verkė mažametis vaikutis, labiau jį saugojo. Pamatė, kad prakirstas R. A. antakis, o sūnus Mindaugas atbėgęs į virtuvę sakė, kad jam V. A. trenkė, kad skauda šoną. Taip pat riktelėjo, kad V. A. turi peilį. R. A. bandė V. A. sulaikyti, traukė jį už liemenės ir iš kažkurios V. A. rankos iškrito peilis, kuris prieš tai buvo virtuvėje ant spintelės. M. A. iškvietė policiją, Dabar V. A. elgiasi gerai . Kol jis negeria, pinigų neturi, tai viskas gerai.

2018-03-29 R. A. protokole - pareiškime užfiksuota, kad 2018-03-29, apie 20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs brolis V. A. sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę akį, dėl ko jautė fizinį skausmą, vieną kartą spyrė jo sūnui M. A. į dešinę koją bei vieną kartą spyrė į dešinį šoną. Taip pat V. A. pasiėmęs peilį, kurio geležtę nukreipęs į sūnaus Mindaugo pusę, grasino sakydamas "užmušiu". Bandant sulaikyti V. A., šis įkando jam į krūtinės kairę pusę ir į dešinę ranką, dėl ko jautė fizinį skausmą. (3 tomas, b. l. 8-12)

2018-03-29 įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje, ant grindų prie dujinės viryklės, rastas ir paimtas raudonos spalvos peilis, kurio geležtės ilgis 11 cm. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų ar pėdsakų neužfiksuota (3 tomas, b. l.14-21).

2018-03-29 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018-03-29 apie 10.42 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose nepilnametį pranešėją dėdė puolė peiliu. Atvykus į vietą R. A. paaiškino, kad kartu su šeima būnant namuose, atėjo jo brolis V. A., kuris paprašė pinigų. Nesutikus duoti pinigų, jis be pateisinamos priežasties ir visiškai netikėtai ranka sudavė vieną smūgį R. A. į galvą, prakirsdamas antakį, sužalojo nosį. Po to V. A. spyrė nepilnamečiui M. A. į kairės pusės šoną ir kairę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat V. A. sugriebęs peilį grasino visus užmušti. Atėmus peilį ir bandant jį sulaikyti, V. A. įkando į ranką ir pabėgo. Užfiksuoti smurtą prieš R. A. galintys rodyti požymiai- nubrozdinimas nosies srityje ir žaizda kairės pusės antakyje.(3 tomas, b. l.22-24)

Marijampolės AVPK duomenyse taip pat nurodyta, kad 2018-03-29 19.21 val. M. A. pranešė, kad jį nepilnametį dėdė puolė peiliu ( 1 tomas, b. l. 27-32).

Specialisto išvadoje Nr. G 246/2018(09) nurodyta, kad R. A. konstatuota kraujosruva ir muštinė žaizda kairio antakio srityje, nubrozdinimus nosies nugarėlės srityje, dešinės ausies lezgelio priaugimo vietoje, muštinė žaizda ir kraujosruvas dešinio žasto srityje, kraujosruvas krūtinės ląstos srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir galėjo būti padaryti 2018-03-29. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais poveikiais, tiek kiekvienas atskirai, tie viusis kartu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.(3 tomas, b. l. 47)

Specialisto išvadoje Nr.G 245/2018(09) nurodyta, kad M. A. konstatuota krūtinės ir dešinio šono sumušimas, kraujosruvos krūtinės srityje ir nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ar bukabriauniu daiktu ir galėjo būti padaryti 2018-03-29. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.(3 tomas, b. l. 57)

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros metu nustatyta, kad peilio rankena yra rausvos spalvos 11 cm ilgio, peilio geležtė 12 cm ilgio (3 tomas , b. l. 72-74). Daiktų perdavimo saugojimui akte užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis perduotas saugojimui į Marijampolės apskrities VPK saugyklą (3 tomas, b. l. 75)

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2018 m. spalio 2 - spalio 23 d. akte Nr. 83TPK-629/2018 nurodyta, kad V. A. įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu (liga), nesirgo laikinu psichinės veiklos sutrikimu. Jis visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą, pobūdį ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu V. A. neserga psichikos sutrikimu (liga) ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu. Jis visiškai supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. V. A. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (3 tomas, b.l. 150-152).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. A. 79,01 eur. nusikaltimu padarytai žalai už nukentėjusiųjų M. A. ir R. A. gydymo išlaidas (3 tomas, b. l. 81-84) . Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamojo kaltė tyčia smurtaujant prieš nukentėjusiuosius R. A., M. A. įrodyta visiškai. Dėl šių jo kaltų veiksmų buvo teikiamos gydymo paslaugos ir padaryta turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokant nukentėjusiųjų gydymo išlaidas. Civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. A. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. , 6.280 str.)..

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. A. tarpusavio konflikto su broliu R. A. metu, tyčia smurtaudamas prieš R. A. bei konfliktą nutraukti bandžiusį M. A., juos sužalojo. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiesiems R. A. ir M. A. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtį, kadangi fizinis smurtas padarant nežymų sveikatos sutrikdymą buvo panaudotas prieš artimą giminaitį- brolį.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet turintys kitokią prasmę, veiksmai ir pan.). Nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto (kasacinė nutartis 2K-131-1073/2018). Nors nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl V. A. grasinimo peiliu nelabai išsigando, negalvoja, kad dėdė gali jam ką nors blogo padaryti. Tačiau tokį suvokimą jis išsakė jau praėjus pakankamai ilgam laikui po įvykio, kai su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis gyvena kartu jo šeimoje. Vertinant nukentėjusiojo suvokimą dėl grasinimo įvykio metu, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo amžių, visą įvykių eigos seką, kontekstą. Nukentėjusysis yra nepilnametis. Prieš išreikštą grasinimą rankoje turint peilį ir nukreipus į M. A., sakant žodžius „užmušiu“, V. A. jau buvo sužalojęs jo tėvą R. A., taip pat panaudojęs fizinį smurtą prieš patį M. A., konfliktinė situacija su smurto panaudojimu dar buvo nesibaigusi, konfliktas vyko uždaroje patalpoje- virtuvėje, V. A. su peiliu rankoje stovėjo nedideliu atstumu nuo M. A. ir kitų asmenų. Iš bylos duomenų (Marijampolės AVPK duomenys apie pranešimo apie įvykį registravimą) matyti, kad M. A. pats skambino į policiją ir nurodė būtent tą aplinkybę, kad V. A. jį puolė peiliu, o tai rodo, kad būtent dėl šios aplinkybės jam buvo reikalinga pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad V. A. jau anksčiau buvo smurtavęs ir sužalojęs jo tėvą R. A., kad šio įvykio metu, kaip nurodęs R. A., V. A. buvo sutrikusi psichika, R. A. bijojo ne tik dėl savo, bet ir dėl savo šeimos gyvybių. Šios aplinkybės rodo, kad nepilnamečiui M. A. buvo pakankamas pagrindas bijoti V. A. išsakyto grasinimo, kad tokiu išsakymu V. A. siekė įbauginti nukentėjusįjį, badžiusį nutraukti V. A. fizinio smurto veiksmus prieš R. A.. Be to nustatyta, kad šiuo metu V. A. gyvena kartu su nukentėjusiųjų šeima ir jiems yra pagrindas švelninti situaciją, aiškinant ir dėl išsakytų grasinimų realumo suvokimo. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. A. kaltė įrodyta visiškai, jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti kaltinamajame akte jam inkriminuotą aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, kadangi pagal BK 27 str. 1 d. sprendžiant dėl recidyvisto atsižvelgiama tik teistumus už tyčinius nusikaltimus, kurie padaryti būnant pilnamečiu, o D. D., nors ir teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau juos padaręs būdamas nepilnamečiu.

Kaltinamasis V. A. teistas ir už kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Duomenų, kad būtų pažeidęs su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės vykdymo sąlygas nėra, Baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Igliaukos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai. Yra darbingas. Įvertinus padarytų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už vidurkį, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, galinčius koreguoti jo elgesį teigiama linkme.

Kaltinamasis D. D. teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimų padarymą. Jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė probacijos sąlygų, darė naujus nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitų nusikaltimų padarymą. Administracine tvarka baustas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą. Įvertinus padarytų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijų vidurkį. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto (2018 m. lapkričio 15 d. Nr. XIII-1640), D. D. netaikytinas, kadangi galutinė bausmė skiriama už kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis ir su 2018-10-30 nuosprendžiu ), ir dėl vieno iš jų ( BK 138 str. 2d. 3 p) amnestija šiame įstatyme nenumatyta ( 7str. 1d. 4 p., 8 str. 4p. ).

Dėl kaltinamojo V. A. dalinio prisipažinimo byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ str. ir bausmes mažinti vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė prieš priimant paskutinius nuosprendžius, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu-bausmės, paskirtos už nusikaltimus esant idealiai nusikaltimų sutapčiai ( V. A. –BK 140 str. 2d ir 145 str. 1d. , taip pat 178 str. 2 d ir 187 str. 1d., D. D.- BK 178 str. 2d.ir 187 str. 1d.) bendrintinos apėmimo būdu ( BK 63 str. 2d., 5d. 1 p. ) bei dalinio sudėjimo būdu ( BK 63 str. 4 d., 9d.) su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimu, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias skiriama galutinė subendrinta bausmė, pagal pavojingumą ir pobūdį labai nesiskiria ( BK 63 str. 1 d. 4 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per l (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per l (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per l (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per l (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Šias bausmes bei 2019-02-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies, 9 dalies pagrindu subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per l (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-03-26 iki 2018-03-28, nuo 2018-03-29 iki 2018-03-31.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šias bausmes bei 2018-10-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies, 9 dalies pagrindu subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus ir 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2019-04-17.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-03-25 iki 2018-04-25 bei 63 straipsnio 9 dalies pagrindu iki 2019-04-17 atliktą bausmę pagal 2018-10-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisti iš kaltinamojo V. A. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 79,01 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 01 centą) turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų M. A. ir R. A. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir D. D. 290 (du šimtus devyniasdešimt) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus :

-šluotelę su rausvos spalvos skysčiu, tamponus, medinę lazdą, medinį strypą, butelį, peilį, saugomus Marijampolės AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti;

-elektrinį suktuvą „Boch“, elektrinį suktuvą su grąžtu „Boch“, pjūklo metalinį diską, pagal pakvitavimą grąžintus A. S., perduoti jam visiškam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė