- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-249-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02906-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. 2 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-06-11, apie 23.20 val., Geležinio Vilko-Noragiškių g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta.
Šalies argumentai
M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-13 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant teisės pažeidimo sudėties.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis 2011-02-22 gavo iš policijos pareigūnų laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Įstatymai nenustato vairuotojams pareigos paimti jiems duodamus tokius leidimus. Kadangi jis nepaėmė laikino leidimo vairuoti transporto priemones, todėl ir negalėjo tokiu leidimu naudotis. Taigi, priešingai nei teigia teismas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas negalėjo būti vilkinamas tuo, kad jis neva turėjo laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Be to, teismas negavo laikino leidimo vairuoti transporto priemones, kurį jis 2011-06-11 perdavė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiems policijos pareigūnams. Šis leidimas nesusijęs su 2011-02-22 pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, kadangi jis išduotas be jokio teisėto pagrindo dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos tyčios ar aplaidumo. Pažymi, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nutarime nėra jokio sprendimo, jog nutarimo dalis, kuria jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bus vykdoma po tam tikro laiko, t. y. po nutarimo apskundimo termino pasibaigimo arba kai jis atiduos policijai neva turimą laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, arba kai pasibaigs tokio leidimo galiojimas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d., transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Šio straipsnio pavadinimu neįvardinta, jog šis straipsnis gali būti taikomas tik apsvaigusių vairuotojų atžvilgiu. Pasak M. J., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnai neturėjo jokių Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. išvardintų įrodinėjimo priemonių dėl jo padaryto teisės pažeidimo. Kitų policijos pareigūnų balsai radijo prietaisuose apie teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą nėra įstatymų nustatyta įrodinėjimo priemonė administracinio teisės pažeidimo byloms pradėti. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog asmuo gali būti laikomas netekęs specialiosios teisės tik tuo atveju, jei jis realiai negali šia teise naudotis (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-592-533/2011). Teismas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog realiai asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemones tik nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nepritariama apelianto teiginiui, jog vairuotojas pats turi teisę spręsti, ar priimti laikiną teisę vairuoti, ar ne. Atsisakymas paimti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones nereiškia, kad laikotarpiu iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo ar įsiteisėjimo jam draudžiama vairuoti. Asmuo, vairuodamas minėtu laikotarpiu transporto priemonę ir nepateikęs laikino leidimo vairuoti transporto priemones, negalėtų būti laikomas neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones, ar vairuojančių transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, kaip tai numato Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. Kitu atveju, jei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų pradedamas skaičiuoti, kai vairuotojas atsisako laikino leidimo vairuoti transporto priemonę, tai administracinė nuobauda būtų pradėta vykdyti net nepriėmus nutarimo. Pažymi, kad pats teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo ar laikino leidimo) turėjimas ar neturėjimas nekeičia paskirtos administracinės nuobaudos esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-6401/2010).
M. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. J. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien apelianto nesutikimas su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimu nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
M. J. tvirtinimu, nutarime nurodytu laiku jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nutarimu apeliantas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui (b.l. 19). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs M. J. apeliacinį skundą, 2011-05-27 nutartimi paliko apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Lietuvos Respublikos ATPK 304 str. 1 d. numato, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą, taip pat šio kodekso 337 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu atveju, t. y. administracinio arešto vykdomo tuojau pat po nutarimo priėmimo atveju. Lietuvos Respublikos ATPK 302⁷ str. taip pat numatyta, kad apeliacinio skundo padavimas ir jo priėmimas nustatytu laiku sustabdo nutarimo (nutarties) skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimų skirti įspėjimą vykdymą ir tuos atvejus, kai teismas skiria administracinį areštą vykdyti iš karto. Taigi, termino atimti specialiąją teisę skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Išimtį iš minėtų bendro pobūdžio taisyklių reglamentuoja Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d., jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo atveju asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė nutarimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008; N444-636/2011, N444-904/2011).
Nagrinėjamu atveju M. J. buvo nubaustas Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nutarimu už greičio viršijimą. Jis apskundė apylinkės teismo nutarimą apeliacine tvarka, kas sustabdė nutarimo vykdymą. Šiuo atveju netaikytina Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d. numatyta išimtis. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2011-05-27 nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo ir paliko apylinkės tesimo nutarimą nepakeistą. Todėl apylinkės teismo nutarimas skirti M. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vykdytinas nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2011-05-27 įsiteisėjus apylinkės teismo nutarimui. Taigi, nuo šios dienos laikytina, kad M. J. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui iki 2011-06-27. Tai, kad apylinkės teismo nutarime nenurodyta, jog M. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bus vykdomas pasibaigus nutarimo apskundimo terminui, nereiškia, jog ši administracinė nuobauda vykdoma nuo nutarimo priėmimo dienos, kadangi tai prieštarautų anksčiau aptartam teisiniam reglamentavimui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. numatyta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos ATPK yra paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliantas turi galimybę susipažinti su atitinkamu teisiniu reguliavimu.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai (pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybinis pranešimas) patvirtina, jog M. J. 2011-06-11 buvo sustabdytas vairuojantis automobilį „Mercedes-Benz“ (b.l. 3-4), kas rodo, kad apeliantui įvykio dieną dar buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. Apeliacinio skundo teiginys, kad jo teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo faktas buvo patikrintas tik per radijo prietaisus, nepaneigia padaryto teisės pažeidimo, kadangi pažymoje apie asmens baustumą yra užfiksuota, nuo kada jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b.l. 5-9).
Nagrinėjamu atveju M. J. nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinu leidimu vairuoti transporto priemones, neturi jokios teisinės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kaip ir vairuotojo pažymėjimas, tik įrodo, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, o tokių dokumentų neturėjimas ar jų negaliojimas savaime nereiškia, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Būtent teismo procesinis sprendimas yra pagrindas konstatuoti, kad vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-13 nutarimo M. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.