Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-04-18 · Byla Nr. TS-46-753/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
TS-46-753/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14062-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
M. A.
Advokatai
Benita Surgailytė, Benita Surgilaitytė Kaunas, Benita Surgilaiytė
Byla Nr. TS-46-753/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14062-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. RV-22-2677 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 1 metų ir 5 mėnesių 21 diena, ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 6 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 17 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2677 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir būnant įkalinimo įstaigoje, dengia finansinius įsiskolinimus, stengiasi elgtis nepriekaištingai, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygasbausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas trumpalaikėm išvykom į namus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymą ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo. Skundas grindžiamas tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl prokuroro nuomone, akivaizdu, kad nuteistasis nebuvo linkę spasimokyti iš savo netinkamo elgesio. Be to, nuteistajam jau ir anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo jam paskirto pasitikėjimo neįvertino ir įvykdė naują nusikalstamą veiką, teismo pripažintas recidyvistu, vyrauja nusikalstamų veikų modelis, todėl šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir turįtų būti vertinamos visų aplinkybių visumoje. Prokuroras savo skunde, akcentuoja ir tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra nesikeičianti, o vyraujantys dinaminia kriminogeniniai veiksniai rodo menką nuteistojo motyvaciją bei deklaratyvų požiūrį į elgesio korekcijos procesus. Prokuroro nuomone, Komisijos nutarime paminėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis M. A. šiai dienai elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į tai skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo M. A. atžvilgiu netaikyti.

Atsiliepimas

Nuteistojo M. A. atstovė advokatė Benita Surgilaitytė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistojo situacija šiai dienai yra pasikeitusi ir jis padarė akivaizdžią pažangą, kadangi per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nėra nei karto baustas, skatintas du kartus, atliekant laisvės atmimo bausmę nuteistajam buvo suteikta galimybė trumpalaikėms išvykoms į namus, o tęsti laisvės atėmimo bausmę buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nuo 2024 m. vasario mėnesio kiekvieną savaitgalį vyksta į namus pasirūpinti ir aplankyti šeimos, tik atvykęs į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą nuteistasis išreiškė norą dirbti struktūrizuotoje aplinkoje, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, staliaus – baldžiaus, plytelių klojėjo profesijas, nuo 2018 m. balandžio 6 d. vykdo individualią veiklą statybų sektoriuje, darbo objektų netrūksta, todėl bus užtikrintas finansinis stabilumas, nes turės pastovų darbą, be to nuteistasis dengia turimus finansinius įsiskolinimus ne tik savo jėgomis, bet padedamas ir artimųjų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra vedęs, augina sutuoktinės vaiką. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistojo M. A. atstovės advokatės Benitos Surgilaiytės nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis siekia ir sieks savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, todėl prašo atmesti Kauno apygardos prokurat9ros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundą dėl Komisijos priimto nutarimo.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. A. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog atlikus pakartotinį nuteistojo M. A. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus.

Vis tik, akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesyje nefiksuojama, kaip pagrįstai savo skunde nurodė prokuroras, nuteistojo M. A. elgesyje vyrauja šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), o šie kriminogeniniai veiksniai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problematiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtakos galinčias turėti problemines sritis. Vertinamu atveju sutiktina, kad nuteistasis deda pastangas siekdamas valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios pastangos nėra akivaizdžios, ką pagrindžia ir gausa nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis pataisos proceso metu, jį vykdant struktūruotoje aplinkoje, nemažino arba dėjo per mažas pastangas mažindamas. Šių duomenų visuma neleidžia spręsti, jog pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o lygtinio paleidimo atveju probacija jau būtų efektyvi.

Komisijos nutarime nurodytos aplinkybes, kurias akcentavo ir nuteistojo M. A. atstovės advokatė Benita Surgailytė teismui pateiktame atsiliepime, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir būnant įkalinimo įstaigoje, dengia finansinius įsiskolinimus, stengiasi elgtis nepriekaištingai, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygasbausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas trumpalaikėm išvykom į namus, ir nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ką savo skunde nurodė ir prokuras. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo M. A. teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, tai yra, nuteistasis nuo 2024 m. sausio 24 d. tęsti bausmės atlikimo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, bei reguliariai yra išleidžiamas į namus.

Teismas sutikdamas su prokuroro skundu pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo M. A. atžvilgiu teismas jau ankščiau buvo parodęs pasitikėjimą, ir nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistajam pažeidus jo sąlygas, lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Todėl teismas vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai, kadangi nuteistajam jau parodžius pasitikėjimą, pats asmuo to neįvertino, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, bei tuo parodė savo abejingumą visuomenės vertybėms bei normoms. Šių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, aptarta aukščiau, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Iš aukščiau aptartų duomenų negalima daryti išvados, jog šiuo metu nuteistojo M. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi todėl konstatuotina, kad materialusis lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindas nenustatytas. Teismas įvertina ir formalųjį pagrindą – likusią neatliktos bausmės dalį. Bausmės tikslas – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra sietinas su tuo, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas tinkamai individualizuota bausme, užtikrinant visuomenės interesus, be to nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas, pataisos įstaigoje, neabejotinai prisideda prie šio proceso. Teismo vertinimu, nuteistojo M. A. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai ir 3 dienos ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, pataisos įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo M. A. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m.kovo 14 d. nutarimą Nr. RV-22-2677 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam M. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė