Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas - vidurinis, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau gyvenęs (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d., 145 str.1d., 140 str. 2d., 145 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2014 m. sausio 19 dieną apie 17 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą batu sudavė savo tėvui A. P. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam A. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. P. 2014 m. sausio 25 dieną apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė savo tėvui A. P. kairę koją pasuko, tuo nukentėjusiajam A. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. P. 2014 m. sausio 25 dieną apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė savo tėvui A. P. kairę koją, vieną kartą pasuko ir sakė, kad jį užmuš, „savo kojomis nevaikščios“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. P. kaltę pripažino iš dalies, t. y. prisipažįsta dėl sudavimo tėvui batu, kitų nusikaltimų nėra padaręs, ir paaiškino, kad jis grįžo į namus dieną, apie 14 -15 val., buvo blaivus. Jo tėvas A. P. metė vieną jo (R. P.) batą į jį, tada jis (R. P.) pagriebė savo šalia nukritusį batą ir metė jį į tėvą. Pataikyti nesiekė, ar pataikė nežino. Tuo metu niekam negrasino, nuėjo į savo kambarį. Po kelių dienų, sausio 24 dieną jis grįžo namo neblaivus, tada tėvas iš karto paskambino į policiją ir jį išsivežė. Kitą dieną jį paleido iš policijos, tada jis grįžo į namus, susirinko daiktus ir išėjo iš namų. Jokio įvykio, kad jis būtų sukęs tėvui A. P. koją, nebuvo, tėvui negrasino, nesakė, kad šis nevaikščios. Dėl ko tėvas kaltina, kad prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir grasino susidorojimu, nežino. Su tėvu dažnai pykdavosi dėl buitinių darbų, tėvas nori jį išvaryti iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad vieną dieną grįžo į namus neblaivus sūnus R. ir klausė, kur jo šlepetes paslėpė. Tada jis R. šlepetes pametė link sūnaus. Po to R. savo žieminiu auliniu batu trenkė jam per veidą, kliuvo į nosį, nosies nugarėlę net prakirto, bėgo kraujas. Sūnus trenkdamas laikė batą rankoje, jo nemetė, iš rankos paleidęs nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam nosį net iki teismo posėdžio dar skauda. Suduodamas batu sūnus sakė “nevaikščiosi“. Jis paaiškino išsigandęs, išbėgęs iš namų. Po to, kai sūnus R. grįžo iš policijos, vėl namuose sukėlė konfliktą. A. P. paaiškino gulėjęs savo lovoje, kai priėjo sūnus, pagriebė jam už kojos ir ją skaudžiai suko. Tada jo žmona E. P. išstūmė sūnų iš jų kambario. Sukdamas koją sūnus vėl sakė „nevaikščiosi, užmušiu“. Policijai apie šį įvykį pranešė žmonos sesuo, jis pats neskambino, nes bijojo sūnaus. Jis neprašo priteisti žalos atlyginimo, tačiau nori, kad sūnus jų namuose negyventų. Anksčiau yra buvę, kad dėl sūnaus R. agresyvaus elgesio, siekdami išvengti konfliktų, su žmona išėjo iš namų ir miegojo daržinėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. paaiškino (l.16, 17-19, 35), kad 2014-01-19 apie 17 val., būnant kartu su žmona E. P. namuose, sūnus R. P., būdamas neblaivus, sudavė rankoje laikydamas batą vieną kartą batu į veido sritį, dėl to juto fizinį skausmą nosies srityje. Nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas iš žaizdos. Dėl smūgio batu padarytas nežymus nubrozdinimas. Sūnus prieš įvykį apie 16 val., grįžo į namus, neblaivus. Namuose nusimovė batus ir pasidėjo prie durų ir pradėjo šaukti, kur jo šlepetės. Paėmęs jo šlepetes, nuėjo į jo kambarį ir abi šlepetes numetė į kambario pusę, kur stovėjo stalas, o sūnus R. P. tuo tarpu buvo kitoje kambario pusėje, sėdėjo ant lovos. Mesdamas šlepetes, į sūnų nepataikė. Sūnus supyko, atėjo į virtuvę, paėmė savo batą ir juo sudavė jam į veido sritį. Įvykio metu buvo dviese su sūnumi R., tuo tarpu žmona buvo lauke. Sūnus sudavęs batu jam į veidą, žodžiu grasino užmušti, sakė, kad nevaikščios. Šį grasinimą suprato, kaip realų, nes sūnus buvo neblaivus, jį sužalojo batu ir jis bijojo, kad gali padaryti bet ką ir sužaloti. Mano, kad sūnus R., galėjo taip padaryti, t.y. užmušti. Sūnus, sakydamas „užmušiu“ jokių daiktų rankoje neturėjo ir jokių veiksmų nesiėmė. Pats labai išsigando ir policijos nekvietė, nes bijojo R. Dėl nosies sužalojimo pas medikus nesikreipė. 2014-01-24 apie 20 val. vakare, sūnus R. grįžęs į namus neblaivus pradėjo triukšmauti, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis išsigando, kad R. gali ką nors padaryti, nuėjo pas kaimynę L. J. ir paskambino į policiją, kuri atvykusi išsivežė sūnų į komisariatą. Įvykio metu buvo blaivus. Kitą dieną, 2014-01-25 apie 20 val. priėjo sūnus R., kuris buvo gerokai neblaivus ir jį bei žmoną pradėjo įžeidinėti, vadino įvairias necenzūriniais žodžiais. Sūnus rankomis čiupo kairę koją, ties pėda ir vieną kartą stipriai pasuko, dėl to juto, fizinį skausmą, ties sąnariu. Tuo momentu žmona R. nustūmė. Daugiau jokių veiksmų R. neatliko, tačiau žodžiu grasino, sakydamas žodžius „užmušiu“, „savo kojomis nevaikščiosi“. Šį grasinimą suprato, kaip realų, nes jis suko koją, dėl to juto fizinį skausmą. Pats smūgių jam nesudavė. Konfliktas nurimo. Dėl kokios priežasties R. grasina ir smurtauja, nežino, su juo nebuvo susipykęs. Įvykio metu Rolandas buvo neblaivus. Dėl šių įvykių, t.y. 2014-01-19 ir 2014-01-25 turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Namas priklauso jam pačiam, todėl nori, kad sūnus gyventų atskirai. 2014-01-24 įvykį pranešė žmonos sesuo J. G..

Liudytoja E. P. parodė, kad vieną dieną, grįžusi iš lauko į kambarį, pamatė, kad jos vyrui Antanui pradrėksta nosis, po to jis išėjo iš namų pas kaimynę. Tuo metu sūnus R. namuose buvo neblaivus. Liudytoja nurodė, kad kito įvykių – dėl kojos sukimo ir grasinimo – aplinkybių gerai neprisimena, patvirtina, kad viskas vyko taip, kaip ji paaiškino apklausoje policijoje.

Apklausiama liudytoja E. P. parodė (l. 10-12, 31-32), kad 2014-01-19 apie 17 val. ji buvo kieme, šėrė gyvulius, o grįžusi į namus, pamatė, kaip vyrui A. P. ant nosies yra žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Dėl to medikų vyrui neprireikė. Vyras minėjo, kad sūnus sudavė vieną kartą batu į veido sritį. Užsidėjo šlapią skudurą ant veido. Ji užtepė tepalo ant kruvinos nosies. Pati nematė, kaip vyras metė šlepetes į R. kambarį. R. veide jokių sužalojimų nebuvo. Kad sūnus R. grasino tėvui susidorojimu, negirdėjo. Dėl to į policiją nesikreipė. 2014-01-24 sūnus grįžo į namus neblaivus ir pradėjo triukšmauti, dėl to vyras nuėjo pas kaimynę ir telefonu paskambino į policiją ir pranešė apie 2014-01-19 įvykį. 2014-01-25 apie 20 val., gulint kartu su vyru lovoje, į kambarį atėjo neblaivus sūnus R., sugriebė rankomis tėvui už kairės kojos ir pasuko, tai pamačiusi, jį nustūmė ir daugiau jis prieš tėvą nesmurtavo. Tačiau tėvui grasino susidorojimu, t.y. sakė, kad „užmuš“, sakė eiti iš namų. Sūnus prieš ją fizinio smurto nenaudojo, negrasino. R. tėvui grasino žodžiu, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kad šį grasinimą įvykdytų. Pati buvo išsigandusi, kad R. gali padaryti ką nors A. P., nes buvo agresyviai nusiteikęs, neblaivus. A. P. su R. nėra susipykę, santykiai geri. Įvykio metu R. buvo gerokai neblaivus, dėl to jis taip elgėsi. Ankščiau prieš ją ir tėvą fizinio smurto nėra panaudojęs. Apie 2014-01-25 įvykį policijai pranešė jos sesuo J. G., kuriai telefonu ji pranešė, kad sūnus prieš tėvą neblaivus smurtauja ir grasina susidorojimu.

2014-01-24 15.43 val. A. P. pateikė pareiškimą sudrausminti sūnų R. P., kuris girtas namuose kiekvieną dieną triukšmauja, kad išvengtų grasinimų ir smurto tėvai išėjo iš namų pas kaimyną pranešti policijai (l. 6).

2014-01-24 d. A. P. pranešė apie sausio 19 d. įvykį, kai R. P. jam namuose sudavė batu į veidą (l.9).

Apžiūros protokole (l.10-12)užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), namų kambarys-virtuvė ir batas.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (l. 13-14) nurodyta, kad 2014 m. sausio 19 d. apie 17 val. R. P. sudavė batu tėvui A. P. į veidą. Nosies nugarėlėje užfiksuota prakirsta žaizda.

2014-01-26 16.45 min. policijai pranešta, kad neblaivus sesers sūnus R. P. namuose kelia triukšmą, reikalauja alkoholiui pinigų.

2014-01-26 A. P. pateikė protokolą –pareiškimą (l.30), kuriame nurodė, kad sūnus R. P. 2014-01-25 apie 20 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, grasino jį nužudyti ir toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Apžiūros protokole (l.31-33) užfiksuotas kambarys, kuriame R. P. grasino tėvui.

R. P. buvo laikinai sulaikytas 2014m. sausio 24d. 19.40 val., paleistas sausio 25 d. 10.15 val. (l.43, 44); ir sulaikytas 2014 m. sausio 26 d.19.20 val., paleistas sausio 28 d. 16.30 val. (l. 56-57).

2014-01-28 R. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje (l.76-77).

Iš aprašytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. P. yra nukentėjusiojo A. P. sūnus. Nors kaltinamasis neigia pasukęs savo tėvui koją ir sukėlęs fizinį skausmą, tačiau buvus šį įvykį patvirtina nukentėjusiojo parodymai policijos komisariate (l.18-19) ir teisme, bei liudytojos E. P. parodymai policijos komisariate (l.22-23). Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Netikėti nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos E. P. parodymais nėra jokio pagrindo. Pripažįstama įrodytu, kad A. P. 2014-01-19 d. sudavė savo tėvui smūgį batu į nosį, ją prakirto, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą; 2014-01-25 dieną R. P. sukdamas koją sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Abi šios kaltinamojo veikos padarytos prieš kartu gyvenantį šeimos narį – tėvą, todėl kaltinamojo veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamasis R. P. sukdamas nukentėjusiojo koją grasino tėvą užmušti, kad tėvas nevaikščios savo kojomis, t. y. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kadangi tuo pačiu metu R. P. skaudžiai suko tėvui koją, buvo neblaivus, tai senyvam, žymiai fiziškai silpnesniam tėvui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas, todėl ši R. P. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispoziciją. Kaltinamasis neigia kaltę dėl grasinimo, tačiau tai vertinama kaip siekimas išvengti bausmės. Kaltinamojo R. P. grasinimą tėvui 2014-01-25 d. patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai bei pranešimas pagalbos centrui.

Kaltinamasis R. P. kaltinamas 2014-01-19 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą batu sudavęs savo tėvui A. P. į veido sritį ir sakęs, kad jį užmuš, „nevaikščios“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Dėl 2014-01-19 dienos grasinimo nukentėjusiojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, kaltinamasis neigia savo kaltę, nėra įrodymų patvirtinančių grasinimų buvimą, todėl R. P. išteisintinas pagal BK 145 str.1d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. P. yra neteistas, padarė tris nesunkius nusikaltimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo tėvą, kurio namuose gyveno, kaltę pripažino tik iš dalies, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bausmės tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.), pažeisto baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšis, dydį, jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str. ir 55 str.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 7 p., 3 d. ir 72² str.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš tėvą du kartus, nukentėjusysis jaučiasi nesaugus, todėl R. P. nustatomas draudimas bendrauti su tėvu ir lankytis tėvo gyvenamojoje vietoje.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str. ir 301 – 308 str., teismas

nusprendė:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2014-01-19d. įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2014-01-25d. įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (aštuoniems) mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (dėl 2014-01-25d. įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujanti BK 63 str. 4d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant R. P. lankytis nukentėjusiojo A. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su tėvu A. P..

Paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonę turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius.

R. P. išteisinti pagal BK 145 str.1d. (dėl 2014-01-19d. įvykio), remiantis BPK 3 str.1 d. 1 p.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti su juo – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.